Kaip teisingai pritvirtinti inkilą: orientacija į pietus ir kiti svarbūs aspektai

Kovo mėnesį, kai į Lietuvą iš šiltųjų kraštų grįžta vis daugiau paukščių, itin svarbu pasirūpinti tinkamais namais sparnuočiams. Vieni paukščiai patys susisuka lizdus, tačiau daugelis mielai apsigyvena žmonių pagamintuose inkiluose. Norint, kad inkilai būtų patrauklūs ir saugūs paukščiams, būtina atsižvelgti į daugelį aspektų, pradedant tinkama konstrukcija ir baigiant teisingu pakabinimu, įskaitant ir orientaciją į pietus.

Inkilų kėlimo tradicija Lietuvoje

Dar 1922 metais gamtininko prof. Tado Ivanausko sugalvota idėja organizuotai kelti inkilus juose perintiems paukščiams šiandien galima laikyti šimtamete, puikiai gyvuojančia tradicija. Puoselėjama gamtininkų, miškininkų bei gamtai neabejingų paukščių mylėtojų, inkilų kėlimo šventė kasmet padeda sukurti namus tūkstančiams paukščių. Valstybinių miškų urėdija (VMU) kovo 15 dieną kviečia į tradicinę inkilų kėlimo šventę - „Paukščiai grįžta namo“. Šios iniciatyvos tikslas - paskatinti žmones aktyviai prisidėti prie paukščių populiacijos išsaugojimo.

Kaip pagaminti tinkamą inkilą?

Kad paukščiai noriai apsigyventų inkiluose, svarbu juos tinkamai pagaminti. Štai keletas patarimų:

  • Natūralios medžiagos: Inkilai turėtų būti gaminami tik iš natūralių medžiagų.
  • Neobliuotos lentos: Iš vidinės pusės lenta turėtų būti neobliuota, kad paukščių jaunikliams būtų lengviau įsikabinti. Jauni paukšteliai lengviau galėtų pasiekti inkilo landą, kabindamiesi nagais už sienelių. Galima įpjauti griovelius inkilo sienelėse arba horizontaliai prikalti juosteles prie priekinės ir galinės sienelių.
  • Obliuotos lentos: Išorinė inkilo pusė turi būti obliuota, lygesnė, tada vanduo trumpiau užsilaiko, greičiau išgaruoja, medis mažiau pūva.
  • Patikimas stogelis: Stogelis turi būti patikimas, apsaugoti nuo lietaus. Dažnai daroma klaida - prikalamas inkilo stogelis. Reikėtų stogelį pritvirtinti taip, kad jį būtų lengva atidaryti ir išvalyti inkilą.
  • Tinkama landa: Landa neturi kontrastuoti su inkilo dydžiu. Pavyzdžiui, jei mažam inkilui padarytume didelę angą, tai didelis paukštis nerastų savo vietos, o mažas paukščiukas nebūtų saugus. Landą kertantis tarpelis gali tapti spąstais paukščiams.
  • Sausos lentos: Inkilas neturėtų būti pagamintas iš šviežių lentų, nes šios džiūdamos pradeda trupėti, plyšti, ir toks inkilas nėra saugus.
  • Spalva: Inkilas neturėtų išsiskirti iš gamtos. Svarbiausia, kad nebūtų dažytas vidus. Iš lauko pusės jis turi būti dažytas natūraliomis spalvomis - žalsva, rusva. Gali būti ir ryškesnės spalvos, tačiau reikėtų jų vengti, kad nebūtų sudarkomas natūralus kraštovaizdis.

Kaip teisingai pakabinti inkilą?

Pagaminus tinkamą inkilą, ne mažiau svarbu jį teisingai pakabinti. Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti:

  • Orientacija į pietus: Vertėtų jį kelti atsukus landą į rytus arba pietus - tokia kryptimi atgręžti inkilai yra geriau užimami. Anot paukščių stebėtojo, labai svarbu, kad inkilas būtų atsuktas į pietų ar pietryčių pusę. Taip inkilas būna pakankamai apšviestas saulės, jame laikosi optimali temperatūra ir nesikaupia drėgmė, o dažniausiai vyraujantys vakarų vėjai nesiskverbia į inkilo vidų. Reikėtų vengti šiaurės, vakarų, šiaurės vakarų nukreiptų namelių, nes iš šios pusės dažniausiai lyja šalti lietūs.
  • Vieta: Kėlimo vieta parenkama pagal, tai, kam inkilas yra skiriamas. Uoksiniams paukščiams inkilus galima kelti visuose miškuose, pribręstančiuose ir brandžiuose mišriuose medynuose esančius inkilus. Labiausiai tinka pamiškės, sodai, sodybos, parkai. Svarbu tvirtinti taip, kad prie jų paukščiai laisvai galėtų priskristi. Sparnuočiams - pelėdoms, žalvarniams , klykuolėms, d. tankmių.
  • Aukštis: Miestuose geriausia įkelti inkilą 4 metrų aukštyje ir aukščiau, kad jo nepasiektų žmogus. Jeigu inkilas bus keliamas juodajam čiurliui, jį reikia iškelti kiek įmanoma aukščiau, net 10 m aukštyje, nes šie paukščiai peri aukštai.
  • Atstumas: Miške inkilus rekomenduojama kelti mažiausiai 40-50 m atstumu vienas nuo kito. Inkilus zylėms reikėtų kabinti maždaug nuo 30 iki 50 metrų atstumu vienas nuo kito. Tiesa, varnėnų inkilai gali būti ir arčiau vienas nuo kito.
  • Tvirtinimas: Prie medžio inkilai tvirtinami įvairiais būdais. Soduose geriau inkilus daryti pakabinamus , o ne prikalamus. Jokiu būdu negalima jo rišti virve ar apsukti viela aplink medžio kamieną, nes taip galima pažeisti patį medį. Geriau truputį pakalti ir taip pritvirtinti inkilą arba kabinti su kabliu.
  • Apsauga nuo plėšrūnų: Svarbu apsaugoti inkilus ir juose perinčius jauniklius. Pagrindiniai plėšrūnai yra katės, kiaunės, dilieji geniai ir varniniai paukščiai. Rekomenduojama žemiau kaip 1,5 m aukštyje apjuosti jį 90 cm pločio skardos juosta.

Ko nedaryti kabinant inkilą?

  • Lakta prie landos: Viena, dažnai pasitaikanti klaida - laktos pritvirtinimas prie inkilo landos. Klaidinga manyti, kad lakta suteikia paukščiams patogumo ir leidžia patogiai pritūpti. Atvirkščiai, patogumo lakta suteikiama tik plėšrūnams - kiaunėms, katėms, kurios lengviau gali pasiekti inkilą, o paukščiams ji visai nereikalinga. Bet jei inkilas iškeltas ant medžio, kuris turi šakų, laktelės nėra būtinos.
  • Prikalti inkilo: Negalima prikalti inkilo prie kamieno. Taip pažeidžiami vaismedžiai ir tuos medžius, kurie pavasarį gamina daug syvų.

Inkilų priežiūra

Pakabinus inkilą, reikėtų nepamiršti ir jo priežiūros. Idealiausiu atveju, inkilą reikia išvalyti kasmet, jei inkilas yra pritaikytas smulkiems paukščiams, tokiems kaip žvirbliai, zylės, musinukės. O jei inkilas skirtas varnėnams, jį reikėtų valyti bent kas kelerius metus, nes varnėnai įprastai patys inkilus išsivalo. Valymas prisideda ir prie sanitarinės miško būklės gerinimo, nes pagausėjus paukščių - labiau kontroliuojamas miško kenkėjų skaičius.

Taip pat skaitykite: Kaip kepti blynus su bananais

Inkilai mieste

Miestuose inkilai yra ne ką mažiau reikalingi nei užmiesčių teritorijose. Inkilus galima kelti ir prie daugiabučių namų, ir parkuose, svarbu, kad inkilai būtų tvarkingi ir pritaikyti toje teritorijoje gyvenantiems paukščiams. Miesto teritorijoje inkilų labiausiai reikia smulkesniems paukščiams: didžiajai zylei, mėlynajai zylei, margasparnei musinukei. Inkiluose mielai kuriasi ir varnėnai, čiurliai, kuosos. Renovuotuose daugiabučiuose nebėra laisvų angų, kur jie galėtų įsikurti, tad puikiai gyvena žmonių iškeltuose inkiluose.

Inkilų įvairovė

Inkilų yra įvairiausių tipų ir konstrukcijų, skirtų skirtingoms paukščių rūšims. Skirtingoms paukščių rūšims keliami ir skirtingo dydžio inkilai, kurie gali būti pagaminti aš lentų arba išskobti iš medžių rąsto - vadinamieji uoksiniai, kurie atrodo natūraliau ir mažiau išsiskiria iš gamtos. Gaminant inkilą reiktų vadovautis trimis rodikliais: dugno vidaus plotas, vidaus gylis ir landos skersmuo.

Štai keletas pavyzdžių:

  • Zylėms ir musinukėms: Landos skersmuo 3,0 - 3,5 cm.
  • Varnėnams: Landos skersmuo 4,5-5,0 cm.
  • Naminėms pelėdoms: Landos skersmuo 13 cm.
  • Didiesiems dančiasnapiams: Landos skersmuo net 18 cm.
  • Šikšnosparniams: Landa - siauras plyšys inkilo apačioje.

Inkilų kėlimo svarba

Inkilų kėlimas yra svarbus būdas padėti paukščiams įsikurti ir gyventi miškuose. Sukurdami vietą paukščiams perėti, mes pageriname sąlygas jiems įsikurti ir gyventi miškuose. Todėl labai svarbu inkilus iškelti ir nebrandžiuose miškuose, kur natūralių perėjimo vietų paukščiams nėra daug. Be to, tuščiuose inkilėliuose įsikuria ir miegapelės, šikšnosparniai, geltonkaklės pelės, skruzdės, kamanės, vapsvos - todėl iškelti inkilai yra naudingi visai miško ekosistemai.

Taip pat skaitykite: Vištos kepimo patarimai Kamado Bono kepsninei

Taip pat skaitykite: Kaip kepti lašišą keptuvėje

tags: #kaip #pritvirtinti #inkilą #anga #į #pietus

Populiarūs įrašai: