Kaip išsirinkti gerą duoną: patarimai ir įžvalgos
Šiandien parduotuvių lentynose matome dešimtis skirtingų duonos rūšių: visų grūdo dalių kvietinę, nesmulkintų grūdų, sėklų, brijošę, daržovinę, su raugu, grūdų, visų grūdo dalių ruginę, avižinę, šviesią forminę ir t.t., o jas atskirti darosi vis sudėtingiau. Duona sudaro žmogaus mitybos pagrindą ir, nepaisant trumpalaikių madų, vis dar yra mitybos piramidės apačioje. Dėl savo išskirtinumo, patrauklios kainos ir puikių skoninių savybių duona atsiduria ir daugelio lietuvių būtiniausių gaminių krepšelyje. Tačiau kaip išsirinkti pačią geriausią ir sveikatai palankiausią duoną? Į ką atkreipti dėmesį perkant? Šiame straipsnyje rasite išsamius patarimus ir specialistų rekomendacijas, kurios padės jums priimti teisingą sprendimą.
Grūdinių Kultūrų Produktai - Mitybos Pagrindas
Pasak gyvensenos medicinos specialistės Aistės Kučinskienės, kasdien žmogaus organizmas turi gauti pagrindinių maistinių medžiagų, t. y. baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Specialistė primena, kad sveikos mitybos piramidės pagrindą sudaro grūdinių kultūrų produktai. „Sveikos mitybos piramidėje grūdiniai produktai kartu su daržovėmis ir vaisiais sudaro piramidės pamatą, todėl šių produktų reikėtų vartoti daugiausiai. Juose yra mažai riebalų, daug gerųjų angliavandenių (polisacharidų), kurie yra pagrindinis energijos šaltinis. Angliavandeniai turėtų sudaryti apie 45-60 proc. paros suvartojimo maisto energetinės vertės. Be energijos, jie aprūpina organizmą baltymais, vitaminais (B grupės, vitaminu C, folio rūgštimi, karotenoidais), skaidulinėmis medžiagomis, mineralais, tokiais kaip magnis kalis ir kalcis“, - pranešime žiniasklaidai pasakoja A. Kučinskienė ir kasdien rekomenduoja valgyti kuo įvairesnį maistą, kad būtų patenkinti organizmo poreikiai.
Duonos Rūšys: Kurią Pasirinkti?
„Anksčiau populiarus duonos skirstymas į šviesią ir tamsią tikrai nebegalioja. Kur kas svarbiau atsižvelgti į kitus dalykus: duonos sudėtyje esančius miltus, skaidulinių medžiagų, cukraus ir baltymų kiekį. Tai rodikliai, kurie padės nustatyti kokybę ir maistinę vertę. Žinoma, renkantis duoną svarbi ne tik maistinė vertė, bet ir skonis.
Kvietinė Duona
Kvietinė duona - viena lietuvių perkamiausių, tačiau ne visos kvietinės duonos vienodos. „Miltai yra gaminami iš kviečių grūdų, turinčių tris maistinių medžiagų dalis: sėlenas (išorinis sluoksnis), gemalą (vidinė dalis) ir endospermą (tarp jų esanti krakmolinga dalis). Pilno grūdo miltai perdirbami taip, kad visos šios trys dalys išliktų. Todėl juose daugiau vitaminų B6 ir E, magnio, cinko, folio rūgšties ir chromo. Be to, renkantis pilno grūdo kvietinę duoną, padidinsite ir suvartojamų maistinių skaidulų kiekį“, - teigia T. Įprasta šviesi duona gaminama iš sijotų kvietinių miltų, kurių gamybos eigoje pašalinamos sėlenos ir gemalai.
Ruginė Duona su Raugu
Ruginė duona su raugu lietuviams itin pažįstama tradicinė duonos rūšis - tokias kepdavo ir mūsų senoliai. „Raugo fermentacijos procesas padeda išryškinti geriausias ruginių miltų savybes. Rugiai pasižymi subtiliu rūgštumu ir vaisiškumu, kuriems raugas padeda tik dar geriau atsiskleisti. Ruginių miltų minkštimas yra labai tankus, o fermentacijos procesas iš dalies jį sumažina, todėl duona tampa puresnė.
Taip pat skaitykite: Kaip kepti blynus su bananais
Visų Grūdo Dalių Ruginė Duona
„Visų grūdo dalių ruginė duona įvardijama kaip viena palankiausių sveikatai. Be to, 100 gramų šios duonos turi sąlyginai nedaug - 186 kalorijas. Visų grūdo dalių ruginė duona padeda prižiūrėti cukraus kiekį kraujyje, joje yra daug tirpių skaidulų.
Duona su Sėklomis
„Mėgstantiems minkštą ir purią duonos struktūrą, tačiau vertinantiems pridėtinę maistinę vertę, kvietinė duona su sėklomis galėtų būti geras pasirinkimas. Nors kvietiniuose gaminiuose esančios sėklos daro įtaką gaminio struktūrai, nes jos yra sunkesnės už miltus, tačiau gaminys vis tiek pakankamai iškyla ir išlieka minkštas bei purus. Be papildomų skaidulų, gerųjų riebalų, tokia duona turtinga ir baltymais - ši rūšis turi net 12 g baltymų šimte gramų“, - sako T. Didelis kiekis moliūgų, saulėgrąžų ir linų sėmenų duonai suteikia savitą riešutinį poskonį, taip pat puikią tekstūrą. Ši sėklų įvairovė lemia ir didesnį baltymų bei gerųjų riebalų kiekį. Beje, tuo pat metu tai reiškia, kad kalorijų ji taip pat turi daugiau nei kitos duonos rūšys.
Daržovių Duona
„Sveika gyvensena diktuoja madas atsisakyti pridėtinio cukraus, tad daržovinės duonos - išeitis tiems, kurie ieško natūralaus saldumo.
Duona su Grūdų Dribsniais
Grūdų dribsniai - tai pilno grūdo kviečiai, kurie gamybos procese yra suspaudžiami. „Grūdų dribsniai - dar pakankamai naujas terminas, kuris ne visiems vartotojams pažįstamas. Tačiau tai tie patys viso grūdo javai, tik kitaip apdirbti - ne malami kaip miltai, o spaudžiami.
Tamsi Duona
Populiariausia tamsi duona Lietuvoje - „Bočių“. „Bočių“ duonos sudėtyje dominuoja ruginiai miltai. Jie paprastai būna tvirtesni ir kvapnesni nei kviečiai, tad kuo daugiau rugių naudojama, tuo duona bus tamsesnė ir sodresnė. Taip pat neatsiejama šios duonos dalis - salyklas, suteikiantis ne tik sodrų skonį, bet ir spalvą. Salyklas - tai miltai, gauti iš sudaigintų ir išdžiovintų grūdų“, - sako T.
Taip pat skaitykite: Vištos kepimo patarimai Kamado Bono kepsninei
Į Ką Atkreipti Dėmesį Renkantis Duoną?
Etiketės Gali Būti Apgaulingos
Anot specialistės, duona yra puikus grūdinės kilmės produktas, galintis papildyti kasdienę mitybą naudingomis maistinėmis medžiagomis. Visgi, A. Kučinskienė atkreipia dėmesį, jog skirtingų rūšių duona gali skirtis ir savo maistine verte. Norint išsirinkti kokybišką produktą, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į miltus ir rekomenduoja rinktis duoną, pagamintą iš viso grūdo dalių miltų. A. Kučinskienė pataria likti atidiems ir nepasikliauti vien skambiais užrašais ant etikečių - svarbu įsigilinti į produkto sudedamųjų dalių sąrašą. „Užrašas „viso grūdo“ ant pakuotės dar nereiškia, kad tai bus visagrūdis gaminys. Pilno grūdo dalių duonoje, šios rūšies grūdai turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc., o ruginėje duonoje - rugių grūdų turi būti ne mažiau kaip 90 proc. visų grūdų.
Skaidulinių Medžiagų Kiekis
Kitas kriterijus renkantis duoną yra skaidulinių medžiagų kiekis. Šimte gramų produkto jų turėtų būti ne mažiau kaip 6 g. Skaidulos yra labai vertingos mūsų organizmui - jos palengvina virškinimą, padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, didina sotumo jausmą. Kasdien vartojant pakankamą kiekį skaidulų, mažėja rizika lėtinių ligų atsiradimui: širdies kraujagyslių, II tipo cukrinio diabeto ir kitų“, - tikina gyvensenos medicinos specialistė. Anot profesoriaus dr. R. Stuko, vidutinė skaidulinių medžiagų paros norma, kuri gali kisti priklausomai nuo amžiaus ir lyties, siekia 25-30 gramų. Maisto produktai, kurių 100 g yra 6 g skaidulų ar daugiau - tai didelį skaidulų kiekį turintys produktai, jei turi bent 3 g skaidulų - juos įvardijame skaidulų šaltiniu.
Cukraus, Druskos Ir Riebalų Kiekis
A. Kučinskienė priduria, jog renkantis duoną ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į cukraus, druskos bei riebalų kiekį: „Rinkitės tokią duoną, kurioje cukraus būtų ne daugiau kaip 5 g šimte gramų, o druskos ne daugiau kaip 1 g šimte gramų. Per didelis cukraus kiekis turi neigiamą poveikį tiek žarnyno mikroflorai, tiek mūsų gerai savijautai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į riebalų kiekį. Grūduose esantys gerieji riebalai yra sveikatai palankūs ir labai svarbūs mūsų mityboje, tačiau svarbu, kad jie duonoje neviršytų 7 g šimte gramų. Be to, reikėtų vengti hidrintų riebalų, iš kurių susidaro transriebalai, kurie kenkia žmogaus sveikatai, didindami blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.“ Specialistai siūlo rinktis tuos duonos gaminius, kurių 100 gramų yra ne daugiau kaip 3 g cukrų.
Sudėties Paprastumas
Specialistė pataria vengti duonos gaminių, kuriuose yra konservantų, emulsiklių ar kitų maisto priedų, o trumpesnis ingredientų sąrašas neretai yra geras kokybės indikatorius. Pasak „Gulbelės“ kepyklėlės technologės Vilijos Dovydaitienės, pagaminti ruginei duonai užtenka vos šešių ingredientų. „Duonos kepimo tradicijos iki šių dienų keitėsi mažai, tad iškepti ruginei pilno grūdo duonai naudojame tik ruginius miltus, vandenį, cukrų, druską, mieles ir kmynus. Pastebime, kad pirkėjai itin vertina duonos sudėties paprastumą, skonį, todėl beveik prieš 50 metų sukurta receptūra lieka aktuali iki šių dienų“, - pasakoja moteris ir priduria, kad ši duona ne tik įtraukta į tautinio paveldo produktų sąrašą, bet ir turi Sveikatos apsaugos ministerijos „Rakto skylutės“ ženklą.
„Rakto Skylutė“ Ženklas
A. Kučinskienė sako, kad toks ženklinimas suteikiamas sveikatai palankesniems produktams ir reiškia, jog gaminyje yra didesnis kiekis skaidulinių medžiagų, mažiau cukraus, druskos, riebalų, nėra maisto saldiklių. Anot specialistės, prekėmis nukrautose parduotuvių lentynose šis ženklas gali padėti pirkėjams atsirinkti maistingesnius gaminius net pernelyg nesigilinant į jų sudėtį. Žalios „Rakto skylutės“ ženklinimas galėtų tapti gera pradžia ir svariu argumentu tiems, kurie nežino, nuo ko pradėti ir ko ieškoti ant pakuočių.
Taip pat skaitykite: Kaip kepti lašišą keptuvėje
Šviežumas ir Galiojimo Terminas
Duona visuomet turėtų būti šviežia, o galiojimo laikas - skaičiuojamas dienomis. Duonos, kurios galiojimo terminas yra ilgesnis nei 9-10 dienų, sudėtyje greičiausiai yra konservantų.
Patikimi Gamintojai
Duonos gamintojai, kurie puoselėja duonos gamybos tradicijas jau ilgą laiką, gali užtikrinti aukštą kokybę.
Duona su Raugu: Privalumai
Atkreipkite dėmesį ne tik į tai, ar duona kvietinė, ar ruginė, su sėklomis ar be jų - išsiaiškinkite, ar jos sudėtyje yra raugo. Tai tarsi kriterijus, kuris lietuviams buvo toks įprastas, kad mes skyrėme jam per mažai dėmesio. O visai be reikalo - būtent raugas gali iš esmės pakeisti duonos struktūrą ir jos maistinę bei biologinę vertę“, - tikina mitybos specialistas prof. dr. R. Stukas pabrėžia, kad nors daugelis lietuvių žino šį kepimo būdą, maistinė jo vertė dar yra iki galo neįvertinta.„Kad duonoje turime ieškoti mažiau pridėtinio cukraus, daugiau baltymų - ne naujiena, tačiau tai, kad joje turėtume ieškoti raugo - mažai kur pabrėžiama. Šiandien mokslininkai vis garsiau kalba, kad bendrai žmogaus sveikatai didžiulės įtakos turi gerosios bakterijos. Mūsų organizmui jų trūksta - juk didelė dalis šiandien vartojamo maisto yra perdirbtas. Rauginta duona - tai puikus pasirinkimas norint padėti žarnyne gyvenančioms gerosioms bakterijoms išlikti gyvybingoms ir aktyvioms“, - tikina specialistas.
Lengviau Virškinama
Fermentuotą duoną organizmas lengviau suvirškina. Taip yra dėl to, kad fermentacijos metu maisto medžiagos skyla į lengviau virškinamas ir lengviau pasisavinamas formas. „Duonos raugo fermentacijos metu sunkiai pasisavinami baltymai miltuose yra suskaidomi į lengviau pasisavinamus junginius. Tai aktualu daugeliui maisto produktų: pavyzdžiui, tie, kurie netoleruoja šviežio pieno, kartais gali vartoti rauginto pieno produktus. Arba sojų pupelės - neraugintos jos sunkiai virškinamos, o raugintos - kur kas paprasčiau. Tas pats galioja ir duonai“, - tikina profesorius. Be to, net jeigu žmogus privengia kviečių baltymų - glitimo, nes jaučia diskomfortą, būtent duona su raugu - tinkamesnis pasirinkimas, nes fermentacijos procese šis baltymas yra suskaidomas.
Daug Naudingųjų Medžiagų
Duonoje su raugu kalorijų, angliavandenių kiekis yra panašus, kaip ir kitose duonos rūšyse. Tačiau raugintoje duonoje įprastai yra mažiau cukraus ir daugiau baltymų. „Pieno rūgšties bakterijos, esančios raugintoje duonoje, turi ir antioksidacinių savybių, kurios padeda organizmui apsisaugoti nuo ligų. Į savo mitybos racioną įtraukę raugintos duonos, prisotinsite jį ląsteliena, naudingais mineralais ir vitaminais. Tai gali padėti palaikyti visavertę mitybą, stiprią imuninę sistemą ar net tinkamą kūno svorį“, - tikina mitybos specialistas.
Geriau Pasisavina Mineralai
Nors duona su raugu kepama iš tokių pačių miltų, kaip ir kitų rūšių duona, fermentacijos procesas leidžia organizmui geriau pasisavinti juose esančias maistingąsias medžiagas. „Miltuose yra daug naudingųjų mineralų, pavyzdžiui, kalio, magnio ir cinko, tačiau šių mineralų įsisavinimą riboja fito rūgštis, kuri paprastai vadinama fitatu. Fitatai, jungdamiesi su šiais mineralais, mažina organizmo galimybę juos pasisavinti. Tačiau pieno rūgšties bakterijos, esančios raugintoje duonoje, sumažina duonos pH, o tai padeda skaidyti fitatus. Todėl net jeigu raugintos ir neraugintos duonos maistingųjų medžiagų kiekis yra panašus, valgant raugintą duona mes jas pasisaviname žymiai geriau“, - tikina profesorius.
Ilgiau Galioja
Dėl rūgšties, atsirandančios raugo formavimosi metu, tokia duona šviežesnė išlieka ilgiau, lyginant su kitomis duonos rūšimis. Anot T.Aleknavičiaus, rūgštis duonoje veikia kaip natūralus konservantas, todėl kuo duona rūgštesnė - tuo ilgiau ji išsilaikys nesupelijusi.„Rauginta duona ilgiau išliks minkšta, nes ji sulaiko didesnį drėgmės kiekį, o jos rūgštingumas padeda išvengti pelėsio. Be to, ruginės duonos gamyboje naudojamas plikinys yra ne tik maistas raugo bakterijoms - jis padeda ilgesnį laiką išlaikyti duonos drėgnumą ir šviežumą. Todėl ruginiai gaminiai, net ir būdami drėgnesni už kvietinius gaminius, dėl aukštesnio rūgštingumo (žemesnio pH) gali ilgiau išlikti nesupeliję. Žinoma, tai nereiškia, kad rauginta duona niekada nesudžius ir nesupelys, tačiau, laikant ją sandariai, šviežia ji išliks ilgiau. Net jeigu ji apdžius, skoninės savybės mažai pasikeis - tokią duoną galima paskrudinti ir prikelti antram gyvenimui.Šildant duoną krakmolo sandara tampa skystesnė, todėl ji suminkštėja“, - tikina T.Aleknavičius.
Žemas Glikeminis Indeksas
Duona su raugu pasižymi žemu glikeminiu indeksu, todėl tai yra patrauklus pasirinkimas žmonėms, ieškantiems lėtai išsiskiriančių angliavandenių, pavyzdžiui, žmonėms, sergantiems 2 tipo diabetu. Be to, valgant duoną su raugu, sotesni jaučiamės ilgiau, o tai leidžia sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje.„Daugelyje duonos kepinių yra greitai virškinamų angliavandenių ir krakmolo, kurie pavalgius, padidina kraujyje gliukozės koncentraciją. Duona su raugu šio poveikio beveik neturi. Ji fermentuojama ilgai, todėl tešloje esantys cukrūs ir krakmolas yra suskaidomi: juos „suvalgo“ natūralios mielės ir bakterijos.
Kiti Svarbūs Aspektai Renkantis Duoną
Viso Grūdo Miltai - Sveikesni
Specialistė pataria atkreipti dėmesį į pagrindinę duonos sudedamąją dalį - miltus. „Visuomet prioritetą teikiu iš viso grūdo dalių miltų pagamintai duonai, nes joje didesnis organizmui naudingų skaidulų kiekis. Miltai taip pat nulemia ir skonio savybes. Ruginių miltų duona bus rūgštesnė, o kvietinė - natūraliai saldesnė. Nors dėl skonio nesiginčijama, tačiau mano vertinimu, sveikesnė duona gali būti tokia pat skani kaip ir ta, kurioje daugiau cukrų ar konservantų.
Su Grūdais - Kaloringesnės
Duona, kurioje gausu papildomų priedų, pavyzdžiui, sėklų, neskaldytų grūdų, džiovintų vaisių, yra kaloringesnė. Tačiau nereiškia, kad tokią duoną reiktų išbraukti iš savo mitybos raciono.„Kalorijos nėra svarbiausias kriterijus renkantis duoną. Mano patarimas - jų neskaičiuoti, o vadovautis alkio ir sotumo jausmu. Reikia stengtis valgyti kuo įvairesnį maistą, mėgstamą duoną derinti su baltymų turinčiais produktais, pavyzdžiui, humusu, mėsa, žuvimi, taip pat riebalų turinčiais gaminiais - avokadu, sūriu, riešutų sviestu ar kitais. Sumuštinio nepamirškite pagardinti mėgstamomis daržovėmis“, - pataria dietistė Ž. Dumbraitė.
Klausykite Savo Organizmo!
Bendrovės „Vilniaus duona“ produktų kūrimo vadovė Baltijos šalims Snieguolė Šoblinskienė taip pat pritaria, kad mityboje svarbiausia klausytis savo organizmo ir aklai nesivadovauti kalorijų kiekiu. Priešingu atveju atsisakysime organizmui naudingų produktų, nors jie ir kaloringesni. „Skaitant duonos etiketę būtų klaidinga vadovautis tik kalorijų skaičiumi. Labai svarbu atsižvelgti į kitas savybes - miltų rūšį, gamybos būdą, cukraus, druskos, baltymų, angliavandenių, skaidulų, priedų kiekį. Pavyzdžiui, sėklų turinti duona - kaloringesnė, tačiau daugiausia kalorijų gauname ne iš jų, o iš miltuose esančių angliavandenių, kurie reikalingi mūsų smegenims“, - sako specialistė.Pasak S. Šoblinskienės, nors sėklos turi daugiau riebalų ir kalorijų, jos kartu pasižymi teigiamomis savybėmis - yra praturtintos geraisiais riebalais, vitaminais ir mineralais, todėl tokios duonos nereiktų atsisakyti.„Mityboje turėtume išlaikyti pusiausvyrą, duoną ar kitus gaminius rinktis atsižvelgdami į gyvenimo būdą, imuninę sistemą. Pavyzdžiui, aktyviai sportuojantis asmuo rinksis daugiau baltymų turinčią duoną. Džiugu, kad vis daugiau vartotojų skiria dėmesio mitybai, ieško sveikesnių pasirinkimų. Mano vertinimu, duona yra vienas iš sveikiausių produktų, o jei ta duona ruginė ir viso grūdo dalių miltų - tai tikra „skrandžio šluota“ gerąja prasme“, - teigia S. Šoblinskienė.
Tikėkite Tuo, Ką Matote
Jei renkatės duoną su grūdais, būtinai apžiūrėkite ją iš arčiau. Tikrindami duonos kepalo pjūvius pamatysite, ar grūdų yra tik paviršiuje ir plutoje, ar ir pačiame gaminyje.
Baltymų Kiekis
Pastaruoju metu populiarėja tendencija, kuomet žmonės mityboje yra linkę gyvulinius baltymus pakeisti augaliniais baltymais. „Pastaruoju metu tampa populiaru mažinti suvartojamų angliavandenių kiekį, o tai lemia, kad vartotojai vis dažniau duonos sudėtyje ieško daugiau baltymų. Tad daugiau daržovių, ankštinių kultūrų, riešutų ir sėklų padaugėja ne tik kasdienėje jų mityboje bendrai, bet ir perkamos duonos sudėtyje. Vidutiniškai 100 g duonos gali būti 8-10 g baltymų, o jeigu jos sudėtyje yra ir ankštinių kultūrų ar įvairių sėklų, šis kiekis gali siekti ir 12 g”, - teigia T. Anot dr. R. Stuko, į duoną mes nežiūrime kaip į baltymų šaltinį visai nepelnytai. „Tuose duonos gaminiuose, kuriuose yra didesnis skaidulinių medžiagų kiekis, yra mažiau angliavandenių, tad automatiškai juose didesnis kiekis baltymų. Ieškant daugiau baltymų turinčių duonos gaminių vertėtų atkreipti dėmesį į viso grūdo avižinius miltus, būtent pastarieji turi mažiau angliavandenių ir daugiau baltymų“, - teigia prof. dr. R.
Pridėtinis Cukrus vs. Natūralūs Cukrūs
Aleknavičius pabrėžia, kad nereikėtų painioti dviejų sąvokų: pridėtinis cukrus ir natūralūs cukrūs. „Vartotojui visada reikėtų etiketėje atkreipti dėmesį ne tik į maistingumo lentelę. Joje matysite bendrą cukrų kiekį. Tačiau žiūrėkite ir į sudėtį - kuo cukrus aukščiau ingredientų eilutėje, tuo daugiau jo pridėta papildomai. Tačiau gali būti ir taip, kad pridėtinio cukraus nėra visai, bet keletas gramų cukrų produkte vis dėlto yra“, - teigia T.
Atminkite:
- Jei ant produkto etiketės yra parašyta viso grūdo duona, tai dar nereiškia, kad joje visi miltai viso grūdo.
- Jei parašyta ruginė, tai dar nereiškia, kad jūsų rankose 100 proc. ruginė duona.
Gamintojui įdėjus dalį viso grūdo miltų ar ruginių miltų jis jau gali tokį produktą pavadinti viso grūdo rugine duona. Todėl, jei norite įsigyti sveikatai naudingiausią, skaitykite sudedamųjų dalių sąrašą.
Mielės Nėra Didelis Blogis
Dietistė pasakoja, kad žvelgiant iš technologinės pusės, jeigu produktas yra mielinis, jį sunku pagaminti be cukraus, nes mielių aktyvumas priklauso nuo įdėto jo kiekio gaminyje, tačiau gamintojai jau puikiai moka iškepti duoną kuri būtų tiesiog natūraliai rauginta duona ir rinkoje tokių produktų jau nemažai. „Mielės nėra didysis blogis, bet jeigu yra pasirinkimas, visada geriau rinktis natūraliai raugintą, tokios duonos suvalgysi mažiau ir virškinimo sistema „padėkos“. Jeigu duona bus ir ekologiška, t.y.
Duona Be Glitimo
„Matant duoną, pažymėtą užrašais „be glitimo“ reikia suprasti, kad ji bus pagaminta iš ryžių, kukurūzų miltų, krakmolo ir kitų tikrai duonai neįprastų sudėtinių dalių. Glitimo atsisakyti visiems nereikia, rekomenduojama tik tiems, kurie turi glitimo netoleravimą, gydytojų diagnozuotą Celiakiją ar rekomendacijas prie tam tikrų sveikatos sutrikimų rinktis duoną be glitimo.
Apdegusi Duonos Plutelė
Duonos plutelėje kancerogeninių medžiagų yra ženkliai daugiau negu minkštime. Anot R. Bogušienės, tyrimais yra įrodyta, kad apdegusioje duonos plutelėje yra dešimt kartų daugiau kancerogeninių medžiagų, tokių kaip akrilamidai.
Kaip Duona Veikia Virškinimą?
Pasak R. Bogušienės iš esmės tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai - ar jis turi virškinamojo trakto problemų, ar ne, ar yra padidėjęs rūgštingumas, ar turi dirgliosios žarnos sindromą, ar suvalgius duonos pučia pilvą ir t.t.
Ar Duona Tukina?
„Ne, jeigu jis į savo racioną įtrauks sėklas, įvairiausias pilnavertes kruopas. Tačiau, labai dažnai įvyksta klaidos, kurios nulemia perteklinį kūno svorį, pavyzdžiui, kai žmonės be saiko valgo miltinius gaminius, ir ypatingai baltų miltų ar mielinius gaminius, kuriems pajusti saiką yra labai sudėtinga, dėl to vėliau turi per didelį kūno svorį. Iš esmės atsisakius tokių gaminių arba valgant jų minimaliai, renkantis viso grūdo, ruginę, natūraliai raugintą duoną, ne per dažnai ir ne per dideliais kiekiais ji gali būti žmogaus racione, bet labai svarbu jos kiekis, kokybė ir kaip organizmas į šį produktą reaguoja. Būtina atminti, kad visa tai, kas yra miltai, gali būti keičiama į viso grūdo kruopas, tai iš esmės bus geresnis pasirinkimas,“ - pataria dietistė R.
tags: #kaip #išsirinkti #gerą #duoną