Sužinokite, kada po pietų jums patogiausia – sportas, miegas ar kelionės?

Apie penktadalį pasaulio gyventojų kenčia nuo įvairių alergijų, o pavasarį ir vasarą žydint augalams alergiškų pacientų skaičius dar labiau išauga. Klaidingai manoma, kad užtenka pakentėti, kol pražydės alergiją sukeliantis augalas ir viskas pasibaigs. Deja, bet alergijos sukelti padariniai išlieka ilgam. Be alergijų, po pietų žmonės renkasi sportą, domisi dizaino naujovėmis, planuoja keliones ir ieško būdų pagerinti miego kokybę. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius aspektus, susijusius su žmogaus savijauta ir veikla po pietų, nuo alergijų iki miego sutrikimų.

Alergijos pavasarį ir vasarą

Pavasarį ir vasarą žiedadulkių gausa nemažai daliai žmonių sukelia alergiją, nuolat įspėjama apie alergiškų pacientų gausėjimą. Alergijos yra labai dažnos ir skaičiuojama, kad vienas iš trijų gyventojų pasaulyje kenčia nuo alergijos. Dažniausiai žmonės net nežino, kad yra kažkam alergiški. Alergijų didėjimo priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios ir pasaulio medikai bei mokslininkai deda daug pastangų alergijų tyrimams. Oro tarša vis dėlto turi įtakos, nes alergiškų žmonių daugiau yra miestuose, todėl vis dėlto kaltas ir dulkėtumas, ir automobilių išmetamos dujos, ir neprižiūrimos miestų teritorijos, t. y. ir nešienaujamos pievos, ir nevalomos gatvės, o visa tai kenkia žmogaus kvėpavimo takams ir imuninei sistemai.

Alergenų rūšys ir diagnostika

Alergijos kyla dėl įkvepiamųjų alergenų ir maisto. Maisto sukelta alergija yra vadinama nesezonine alergija, nes trunka ištisus metus. Įkvepiamųjų alergenų yra dvi rūšys: patalpose, namuose, ir už namų, gamtoje. Pavasarį ir vasarą smarkiai padaugėja sezoninių alergijų, būtent įkvepiamųjų alergenų, kurie yra lauke, gamtoje. Tai visi žydintys augalai, jų žiedadulkės. Jeigu pavasarį to išvengti sunkiau, tai vasarą tokių alergenų gamtoje galima sumažinti. Prie alergijų sukėlėjų reikėtų priskirti apsileidusią miestų ir miestelių valdžią, kuri nešienauja pievų ir parkų. Nešienaujamose pievose visos žolės auga ir pradeda žydėti, todėl didėja žiedadulkių koncentracija ore, sukelianti intensyvesnius alergijų simptomus.

Alergijų diagnostika yra labai sudėtinga. Yra daug ir įvairių alergenų. Laboratorijos atliekamoje Lietuvos atopinėje alergenų paletėje yra surinkti dažniausi Lietuvoje pasitaikantys įkvepiamieji ir maisto alergenai, todėl tai palengvina alergiją sukeliančio alergeno paieškas. Iš kraujo yra nustatomi specifiniai imunoglobulinai E. Tačiau nereikia pamiršti, kad alergijos išsivystymo mechanizmai gali būti ir kitokie, tarkime, kontaktinis dermatitas. Šio tipo alergijos išsivysto nuo odos kontakto į tam tikrą alergeną, tarkime, plieną, sidabrą. Kraujyje šitų alergenų antikūnų neaptiksime, nes jie nesusidaro. Pasaulyje atliekami įodiniai mėginiai, kada alergenus deda ant odos ir vertinamos dvi reakcijos: kada susidaro reakcija odoje dalyvaujant tiems patiems specifiniams imunoglobulinams E, o kitas mechanizmas, kuris paleidžia tam tikrą medžiagą - histaminą, ir tada įvyksta kita reakcija kontakto vietoje su tuo alergenu. Pagal tai taip pat diagnozuoja alergija. Jeigu alergija pasireiškia būtent odos pažeidimu, jeigu oda yra išberta, tuomet jokių įodinių mėginių atlikti yra neįmanoma. Tuomet vienintelis išsigelbėjimas yra kraujo tyrimai. Lietuvoje laboratorijos siūlo pasitikrinti dėl 200 įvairiausių alergenų rūšių. Taip pat siūlomi tam tikri dažniausių alergenų rinkiniai. Žmogui patogiausia yra atlikti tam tikrą grupę alerginių tyrimų, o jeigu alergijos nerandama, tada galima rinktis kitą grupę.

Dažniausi alergenai Lietuvoje ir jų vengimas

Lietuviai visai netoleruoja pelyno, todėl jis yra dažniausias įkvepiamasis alergenas. Lietuviai yra alergiški gysločiui, dilgėlėms, beržams, lazdynams, motiejukams ir įvairioms javų žiedadulkės. Iš naminių gyvūnų daugiausiai alergijas sukelia šunys ir katės, taip pat yra nustatoma alergija arklio, karvės epiteliui, plaukams, triušiui, bei įvairūs plunksnų mišiniai.

Taip pat skaitykite: Ramybės laikas pietums Lietuvoje

Jeigu yra maisto alergija tam tikram konkrečiam produktui, žinoma, žmogus to maisto gali nevartoti. Bet situacija dažniausiai yra tokia, kad žmogus yra alergiškas, ir jeigu jis nevartoja tam tikrų maisto produktų, būna taip, kad kitus jis vartoja dažniau, todėl alergija išsivysto kitiems produktams. Pacientams rekomenduojama ieškoti ir, jeigu neradai vienų alergenų, tai ieškoti kitų, kreiptis į specialistus, kurie padės - kalbėdamasis, aiškindamasis, kada atsiranda simptomai, galima vengti bei naudotis kitomis apsaugos priemonėmis. Dabar yra tinkleliai ant langų, sumažinantys alergenų kiekį patalpoje, taip pat yra antialerginė patalynė, čiužiniai.

Sportas po pietų: elipsiniai treniruokliai

Kol vieni lieja prakaitą sporto salėje ar kiekvieną rytą bėgioja, kiti nusprendžia, kad atėjo laikas įsigyti treniruoklį. Elipsiniai treniruokliai yra vieni populiariausių ir perkamiausių treniruoklių rinkoje, nes naudojantis jais tuo pačiu galima stiprinti ir viršutinę, ir apatinę kūno dalį. Be to, šie treniruokliai tinka įvairaus amžiaus, svorio ir fizinio pasirengimo žmonėms. Dažniausiai taip nutinka tuomet, kai išsirenkame treniruoklį, kuris nepateisina mūsų lūkesčių ir keliamų reikalavimų. Elipsinis treniruoklis - kardiotreniruotėms skirtas įrenginys. Bėgiojant kietu paviršiumi nugara ir sąnariai patiria didesnį krūvį, o elipsinių treniruoklių pedalų atliekami elipsės formos judesiai šią apkrovą sumažina.

Elipsinių treniruoklių privalumai ir trūkumai

Kitas didelis elipsinių treniruoklių privalumas - jų paprastumas. Norint pradėti naudotis tokiu įrenginiu nebūtinos sudėtingos instrukcijos ar specialus pasiruošimas, o ir tikimybė susižeisti yra ganėtinai maža. Elipsinio treniruoklio pedalai ir rankenos nurodo, kokia amplitude reikia judėti, valdymo skydelis taip pat lengvai suprantamas. Dažniausiai tereikia pasirinkti pasipriešinimo lygį arba programą, pavyzdžiui, bėgimas kalnuose, nelygia trasa ir t. Žinoma, papildomai galima nustatyti treniruotės laiką, norimą sudeginti kalorijų kiekį ir kitas funkcijas.

Ateityje planuojantys bėgti maratoną ar leistis ilgam žygiui į kalnus turėtų žinoti, kad elipsinis treniruoklis neparuošia aukšto lygio treniruotėms, pavyzdžiui, tokioms kaip bėgimas. Kitas trūkumas - tai monotonija, kuri gali greitai sumažinti norą sportuoti. Todėl laisvalaikį reiktų paįvairinti ilgais pasivaikščiojimas lauke, išmėginti jėgos treniruotes ar leistis į žygį dviračiais. Galiausiai vertėtų paminėti kainą: profesionalūs elipsiniai treniruokliai, kurie stovi sporto salėse, yra pakankamai brangūs, o skirti namams - pigesni.

Kaip naudotis elipsiniu treniruokliu

Tiesiog atsistokite ant treniruoklio pedalų, rankomis įsikabinkite į rankenas ir pradėkite minti. Pedalai gali judėti tiek pirmyn, tiek atgal. Treniruoklis imituoja slidinėjimui būdingus judesius. Tai tikrai nėra sudėtinga. Jei norite treniruoti tik apatinę kūno dalį, rankas laikykite ant stacionarių rankenų. Jei jau įgudote ir ganėtinai lengvai išlaikote pusiausvyrą, galite įsikibti į mobilias rankenas arba pasiimti svarelius ir kilnoti rankas į viršų ar į šonus.

Taip pat skaitykite: Mėnulio kalendorius ir kopūstai

Šiuos įrenginius galima skirstyti į kelis tipus, priklausomai nuo smagračio padėties. Jis gali būti sumontuotas treniruoklio priekyje, gale ir per vidurį. Elipsiniai treniruokliai su gale esančiu smagračiu yra labai inertiški ir garantuoja maksimalų komfortą. Jei ši dalis įmontuota priekyje, treniruoklis labiau tinka aukštiems ir dideliais žingsniais vaikštantiems žmonėms. Net ir pats paprasčiausias elipsinis treniruoklis suteikia galimybę nustatyti norimą greitį, treniruotės laiką, įveikiamą atstumą ir sudeginamas kalorijas. Tiesa, reiktų atminti, kad kuo daugiau funkcijų, tuo elipsinis treniruoklis bus brangesnis.

Pakankamai nemažai žmonių nepradeda sportuoti vien todėl, kad mano, jog tam neturi laiko. Tačiau elipsiniai treniruokliai padeda išspręsti šią problemą. Turėdami tokį įrenginį savo namuose, galite mankštintis tada, kada jums patogiausia: ryte, per pietų pertrauką (jei dirbate iš namų) ar vakare. Šiuolaikiniai elipsiniai treniruokliai gali būti suderinami su interaktyvia treniruočių platforma. Ji leidžia paįvairinti sporto rutiną ir pasiekti dar geresnius rezultatus. Platforma apima platų treniruočių programų pasirinkimą, suteikia galimybę rinktis įvairius „Google Maps“ maršrutus, taip pat - stebėti individualią treniruočių statistiką.

Šiuolaikinis dizainas po pietų: daugiafunkciniai daiktai

Ar jums kartais neatrodo, kad šiuolaikinis mūsų gyvenimo būdas tik ir laukia vis naujų provokacijų? Vienas iš šiuolaikinio dizaino prioritetų, praktiškai ir nusakantys jo gebėjimą prisitaikyti, yra mokėjimas keistis besivaikant naujas ir originalias idėjas. Šiame straipsnyje aprašoma dešimt daugiau nei vieną funkciją buityje atliekančių daiktų, kurių autoriai kūrybiškumo sąvoką pakylėjo į naują lygmenį.

Kūrybiškumas dizaine

Tačiau kaip gimsta tokios unikalios ir novatoriškos idėjos? Šia tema pakalbinę dizainerius ir kūrėjus iš viso pasaulio, galime teigti, jog šiandieninis gyvenimo būdas ir tempas įkvėpimo šaltinių kiekvienam mąstančiam žmogui pateikia su kaupu. Paimkite bet kurį po ranka pasitaikiusį daiktą, įdėkite į jį truputį širdies ir mėgstamos veiklos, vertybių, įpakuokite į vartotojus masinančią pakuotę (pageidautiną perdirbtą) ir viskas. Štai jums praktikoje įgyvendinta idėja ant padėkliuko: smagus, praktiškas ir funkcionalus baldas, idealiai tinkantis šiuolaikinio žmogaus buičiai, tikras gaivios energijos pliūpsnis pilkoje kasdienybėje.

Dešimt praktiškai įgyvendintų idėjų

Pateikiame jums dešimt puikių praktiškai įgyvendintų vietos taupymo, nuotaikos kėlimo ir kūrybiškumo skatinimo idėjų bei jų sukūrimo istorijų:

Taip pat skaitykite: Kaip rauginti kopūstus

Stalas-dviratis „Store Moo“: dizainerius sukurti šį unikalų baldą paskatino du paprasti dalykai - stipri meilė šiai dviratei transporto priemonei ir jos laikymo patalpose galimybių paieškos. Taip ir gimė „Pit it“ stalas - naujoviškas stalas, suteikiantis galimybę jo turėtojams išgerti kavos ar pasitikrinti elektroninį paštą kompiuteryje sėdint ant savo dviračio sėdynės.
Idėjų stalas: Įsivaizduokite stalą, kurio paviršius - didžiulis lipnių lapelių pakelis. Tereikia prie jo prisėsti ir jau galite piešti bei rašyti, kas tik šauna į galvą. Stalą, pavadintą tiesiog „Post-it Table“, sukūrė Italijos dizaineriai iš „Soup Studio“.
Knygų lentyna/patogi sofa: Dizaineris Younesas Duret sukūrė baldą, išpildysiantį jūsų svajonę - sofą „Ramsa“. Ilsintis ant tokios sofos visos mėgstamiausios knygos bus tiesiog ranka pasiekiamos tiesiogine to žodžio prasme.
Pirtis spintoje: Šio unikalaus baldo autorė - Anna van der Lei. Jame puikiai išsitenka ne tik rūbų spinta, bet ir kompaktiška pirtis, puikiai tilpsianti net ir mažiausioje gyvenamojoje erdvėje.
Žaidimų aikštelė katei-knygų lentyna: Aistra knygoms ir meilė katėms įkvėpė Corentiną Dombrechtą sukurti „Biblioteką katėms“. Šis daiktas puikiai tinka prie bet kokio interjero.
Kėdė-radiatorius: Dažnai praktikuotas glaudimasis nugara į maloniai šildantį radiatorių dizainerį Jeroeną Wesselinką įkvėpė sukurti puikų daiktą - šildančią kėdę.
Stalas-vyno lentyna: Sukurtas talentingo staliaus Vincento Chicone iš „Chicone Cabinetmakers“, stalas „Don Vino“ primena ąžuolinės statines iš Niujorko Pirštų ežero - regiono, garsėjančio giliomis vyndarystės tradicijomis.
Kėdė, staliukas ir stovas žurnalams: Christiano Lessingo sukurtas unikalus daiktas „Collecteur“ - kėdė, staliukas ir stovas žurnalams - puikus sprendimas mažoms erdvėms.
Pietų/biliardo stalas: „Koralturk“ sukūrė biliardo stalą, akimirksniu galintį virsti paprastu stalu, prie kurio pietų gali susėsti visa gausi šeimyna.
Ir atsisėsti, ir pasidėti: Mattias Stenbergas iš Stokholme įkurtos „Studio Vision“ sukūrė universalų baldą, kuris apibūdinamas kaip paprasta, tačiau dinamiška struktūra - gilumo įspūdį sukuria įmantri sujungimo linija.

Kelionės po pietų: Pietų Amerika

Pietų Amerika. Viena galutinių keliautojų svajonių: tolima, egzotiška, visom prasmėm karšta. Pietų Amerikos žemyno koziris - gamta. Ypač - menkai civilizacijos paliestos teritorijos, prilygstančios kokiam trečdaliui Europos, kur gyvūnai, augalai nustelbia žmoniją ir dešimtis kilometrų aplink gali nebūti jokio kito žmogaus - tik didingiausia gamta. Kiekviena šių teritorijų driekiasi per daugiau nei vieną šalį ir todėl, norint jas aplankyti, nėra būtina keliauti į konkrečia valstybę.

Gamtos stebuklai

Amazonija, užimanti trečdalį Pietų Amerikos žemyno, yra didžiausios pasaulyje džiunglės ir didžiausia pasaulyje upių sistema. Ten gyvena bent 10% visų planetos gyvūnų ir augalų rūšių. Pamatyti gyvūnus per tankias džiungles nėra taip paprasta. Tačiau pačios džiunglės, besišakojančios milžiniškos upės ir jų santakos (kur susilieja skirtingų spalvų vandenys), kilometriniai jų potvyniai, ilgos kelionės lėtais upėlaiviais prisirišus hamaką - viso to niekur kitur pasaulyje nerasi. Didžioji dalis Amazonijos yra Brazilijoje, kur Manauso miestas tapęs tikrais Amazonijos vartais.

Patagonija - pietinis viso gyvenamo pasaulio pakraštys, kur žmonija pamažu užleidžia vietą vėjuotai ir šaltai gamtai. Patagonijos pietuose jau gali jaustis beveik kaip Antarktidoje: į ežerus stumiasi ir tirpsta vieni didžiausių pasaulio ledynų, pingvinų daugiau nei žmonių. Be pingvinų dar gyvena aibė kitų tik Amerikoje sutinkamų žvėrių - gvanakų, nandu, šarvuočių - ir jų tiek daug, kad piečiau Patagonijoje kasdien važiuodamas keliu dykuose laukuose išvysdavau šimtus.

Andai - antri pagal aukštumą pasaulio kalnai po Himalajų, stebinantys vulkanų kūgiais, nuostabiomis kalnų panoramomis, daugybe kurių gali gerėtis nuo vandens: iš Ramiojo vandenyno, milžiniškų Andų ežerų. Anduose gausu atokių vietų, bet kelionė į Andus kartu ir kultūrinė patirtis, mat Anduose verda ir gyvenimas. Aukščiuose, į kuriuos Europoje įkopia tik alpinistai (3-5 km) ten rangosi keliai, važinėja traukiniai, stovi miestai ir didmiesčiai, vyksta tarptautiniai futbolo mačai ir net laivyba ežeruose. Bene populiariausia Pietų Amerikos gamtinė lankytina vieta - ir tikrai viena nuostabiausių pasaulyje - tiesa, yra už visų šių trijų teritorijų. Ne mažiau populiari ir Rio de Žaneiro pakrantė. Kapibara, didžiausias pasaulio graužikas ir vienas gausybės tik Amerikoje sutinkamų gyvūnų.

Kultūrinis paveldas

Pietų Amerikos Andų gamtą papildo Andų (Inkų) civilizacijos griuvėsiai kalnuose ir slėniuose. Inkų Imperija buvo didžiausia Pietų Amerikos imperija, plotu prilygusi Romos Imperijai. Inkų civilizacija išsivystė visiškai nepriklausomai nuo Europos ir todėl buvo visai kitokia: vietoje rašto pynė mazgelius, vietoje jojikų žinutes nešė bėgūnai. Šiandien viskas prieinama turistams: žygiai inkų keliais ir pintais tiltais, įspūdingos sugriuvusių miestų panoramos. Garsiausia jų - Maču Pikču, bet ten pilna turistų, nors ir yra kvotos.

Ji - aistringai tolima, bet kartu ir artima europiečiui, todėl suprantama. Nes didžioji jos dalis “paveldėta” iš Ispanijos ir Portugalijos, kuros dar XV a. dalinos Pietų Ameriką. Ten, kur buvo Portugalijos valdos, dabar - Brazilija ir kalbama portugališkai. Visose kitose didesnėse Pietų Amerikos šalyse kalbama ispaniškai, nes tai buvo Ispanijos kolonijos. Pietų Amerikoje nebepasinersi į autentišką vietos kultūrą, kaip gali Azijoje ar Afrikoje, bet indėnai neabejotinai paliko Pietų Amerikos kultūroje gilų įspaudą. Paliko ir juodaodžiai, kuriuos į daugelį Pietų Amerikos valstybių kolonistai atvežė kaip vergus. Tame kultūrų mišinyje ir gimė vienos įspūdingiausių pasaulio tradicijų. Pavyzdžiui, Brazilijos karnavalai - viena vertus, krikščioniška Gavėnios pradžia, kita vertus, aistra, aprangomis, sambos muzika labiau primenantys kokią genties šventę. Rio de Žaneiro karnavalas pritraukia milijonus žmonių, iš kurių dešimtys tūkstančių dalyvauja pagrindiniame sambos mokyklos šou.

Visos Pietų Amerikos šalys, buvusios Ispanijos kolonijomis, kultūriškai savaip panašios, bet skirtumus lemia tai, kiek šalyje indėnų kilmės žmonių: kuo jų daugiau, tuo labiau kultūra nutolusi nuo ispaniškosios. Pietų Amerikos kolonijos vienos pirmųjų paskelbė nepriklausomybę nuo Europos imperijų - tai įvyko dar XIX a. pradžioje - ir nuo to laiko susiformavo naujų vietos tradicijų. Aistringai švenčiamos nepriklausomybės dienos, vietinė virtuvė ir šokiai, pagarba libertadorams - žemyno išvaduotojams, vedusiems vietines armijas prieš Ispanijos pajėgas.

Architektūra

Ne mažiau įspūdingi gali būti ir ~1900-1940 m. “naujieji” didmiesčių centrai, kuriuos pasistatė jau nepriklausomybę gavusios Pietų Amerikos šalys. Su puošniais daugiaaukščiais, teatrais, muziejais. Kai kurie Pietų Amerikos miestai tada buvo tarp turtingiausių pasaulyje ir grožiu pranoko Europos didmiesčius. Deja, Pietų Amerikoje neįprasta saugoti paveldą, todėl seni pastatai griaunami, statomi nuobodūs nauji. Mažai belikę Pietų Amerikos didmiesčiuose vietų, kur gali “pasinerti į praeitį” tarsi Europos senamiesčiuose nematydamas jokių stiklinių ar betoninių naujų pastatų. Tai paprasčiau kai kuriuose mažesniuose miestuose: tuose, kurie prieš 100 ar 200 metų buvo turtingais savo laikmečio didmiesčiais, bet tada išseko gretimų kasyklų auksas ar deimantai, ir miesteliai “įstrigo laike”, nieko naujo ten statyti neapsimokėjo.

Gyventi ne tik senuose pastatuose, bet ir apskritai miesto centre Pietų Amerikoje - joks prestižas. Tai ir tai, kad Pietų Amerika nėra turtinga, lėmė, kad ten gerokai geriau nei Europoje išsaugoti pastatų interjerai. Turtingi žmonės išsikėlė į priemiesčius, o likę gyventi centruose neišgali pasikeisti nei durų, nei baldų. To nesunaikino ir okupacijos, karai: tiesiog nuo pat išsivadavimo, Pietų Amerikoje jie beveik nevyko. Tad apsistojęs kokiame Pietų Amerikos miesto centro viešbutyje ar AirBnB, bemat pasineri į 50, 100, o, jei pasiseks, ir 150 metų istoriją.

Socialiniai kontrastai

XX a. viduryje Pietų Amerikos didmiesčiai apaugo lūšnynais, kiekvienoje šalyje vadinamais kitaip (Brazilijoje - favelos, Argentinoje - villa miseria ir t.t.). Juos savom rankom svetimoje žemėje nelegaliai pasistatė kaimiečiai, troškę gyventi mieste, bet neturėję tam pinigų. Valdžia lūšnynus toleruoja - toleruoja net ir tai, kad jų gyventojai vagia elektrą, vandenį ir kita. O jei valdžioje kairieji, valdžia ir pati daug ką dovanoja lūšnyniečiams tikėdamasi, kad, keičiantis kartom, jie pasikeis. Bet akis badanti socialinė atskirtis, į kurią net panašios Europos miestuose nerasi, niekur nenyksta.

Kurortai ir klimatas

Pietų Amerika turi ilgus ilgus saulėtus - čia nuostabiai uolėtus, čia idiliškai smėlėtus - krantus, tačiau, priešingai nei Pietryčių Azija, ji negarsėja pasauliniais kurortais. Labiausiai tarptautinis turizmas išvystytas šiaurės rytų Brazilijoje, bet kurortų (balneario) juosta driekiasi palei visus žemyno krantus. Kai kurie jų yra milžiniški, nes ten masiškai atostogauja gretimų didmiesčių gyventojai (panašiai, kaip Palanga gyvena iš vilniečių ar kauniečių). Keliauti ten gali tik nepriklausomai (beveik niekas nesiūlo atostogų paketų), bet jei nukeliausi, išsinuomosi kokį kambarį daugiabutyje, tai galėsi pasinerti ir į vietos kultūrą bei turizmo papročius. Tarp tokių “vasaros sostinių” yra Mar Del Plata Argentinoje, Vinja Del Mar Čilėje ir kt. Urugvajaus Punta Del Estė, tuo tarpu, tampa ir visos Pietų Amerikos vasaros sostine, sutraukia televonvelių aktorius ir lotyniškos muzikos dainininkus. Visgi įspūdingiausias Pietų Amerikos “kurortas” - Rio de Žaneiras.

Ten, kur Pietų Ameriką kerta pusiaujas (žemyno šiaurėje), visus metus temperatūra yra vienoda, amžina vasara. Jei tai žemumos - temperatūra yra vidutiniškai virš +30 dienomis, jeigu Andų kalnai - ji priklauso nuo aukščio. Toks vienodas pusiaujo klimatas yra šiaurės Brazilijoje, Venesueloje, Kolumbijoje, Ekvadore, Peru, Gajanoje, Suriname, Prancūzų Gvianoje. Kuo toliau Pietų Amerikoje į pietus, tuo labiau ryškėja metų laikai - tiesa, jie atvirkšti, nei Lietuvoje (žiema būna nuo birželio iki rugpjūčio, vasara - nuo gruodžio iki vasario). Be to, ir ne tokie stiprūs - net pačiame Pietų Amerikos pietiniame gale žiemomis temperatūra paprastai krenta tik iki minus kelių laipsnių, rečiau - iki minus keliolikos, ir tik Andų kalnuose būna žvarbuma “kaip Lietuvoje” ar baisesnė. Didelėje dalyje Pietų Amerikos svarbūs ir liūčių bei sausasis sezonai - lietingumas jų metu skiriasi daugybę kartų, o didžiosios upės, tokios kaip Amazonė, gali patvinti kelis kartus.

Ekonomika ir saugumas

Šiandien visa Pietų Amerika yra neturtingesnė už Lietuvą ir beveik visa - pigesnė. Kiek neturtingesnė ir kiek pigesnė, priklauso nuo vietos. Argentina, Čilė ar Urugvajus pragyvenimo lygiu nedaug atsilieka nuo Lietuvos: ten gražūs tvarkingi miestai, sutvarkyta turistinė infrastruktūra. Tuo tarpu Bolivija ar Paragvajus jau - beveik trečiasis pasaulis, kur baisūs žvyrkeliai po lietaus plaukia upėmis, nes nėra drenažo. O juk buvo laikai, kai kai kurios Pietų Amerikos šalys buvo tarp turtingiausių pasaulyje: iš pradžių Peru ir Bolivija (~XVI a.), paskui - Argentina ir Urugvajus (XX a. pradžioje). Tas “prabėgusių amžių didybės” jausmas Pietų Amerikoje toks nostalgiškas, bet ir žavus.

Keliauti į Pietų Ameriką yra brangu, nes ji labai toli - iš visų žemynų, tik Australija toliau nuo Lietuvos. Laimė, skrydžiai į kai kuriuos didesnius Pietų Amerikos miestus paprastai yra pigesni, nei į kitur. Tarp tokių - San Paulas, kartais - Rio de Žaneiras, Buenos Airės, Lima. Net jei norėtumėte keliauti į kitus Pietų Amerikos miestus ar kitas šalis, paprastai labiausiai apsimoka visų pirma nuskristi į kažkurį iš šių pagrindinių miestų, o jau iš jų skristi ar nusigauti kitais būdais į vietą.

Keliauti po pačią Pietų Ameriką patogiausia vidiniais skrydžiais - atstumai dideli net kai abu miestai toje pat šalyje. Iki labai neseniai skrydžiai Pietų Amerikos viduje buvo labai brangūs. Dabar jau kai kuriose Pietų Amerikos šalyse vidiniai skrydžiai tik kažkiek brangesni, nei Europoje. Alternatyva skrydžiams - autobusai. Jie kiek pigesni nei Lietuvoje (pagal atstumą), bet dėl milžiniškų atstumų vis tiek nepigūs, be to, lėti. Kita alternatyva - autonuoma. Keliauti po Pietų Amerikos miestus sudėtingiau, nei tikėtumeis: kai šalys skurdžios, metro daug kur nepastatytas arba pasiekia toli gražu ne kiekvieną įdomų rajoną. Autobusų maršrutus ir grafikus, tuo tarpu, surpasti gali būti sunku.

Pietų Amerika kartu ir egzotiškas, ir neegzotiškas žemynas. Net skurdesnėse šalyse ten lengva rasti Europos virtuvę ar amerikietiškus greito maisto restoranų tinklus - tačiau verta išmėginti ir vietinę virtuvę, vietines valgymo tradicijas.

Norą keliauti į Pietų Ameriką be kainų gali “atmušti” šio žemyno nesaugumas. Tiesa tokia: pagal nužudymų skaičių 100000 žmonių, Pietų Amerika - pats nesaugiausias pasaulio žemynas, lenkiantis net Afriką. Nesaugumas skirtingose Pietų Amerikos šalyse skirtingas. Nesaugiausia yra Venesueloje ir Brazilijoje, saugiausia - Čilėje, Argentinoje, Urugvajuje. Tačiau net ir pastarosiose šalyse nesaugiau nei Lietuvoje.

Miego svarba po pietų

Žinoti, kad dauguma žmonių, kurių languose tamsu, greičiausiai saldžiai miega, o tu vartaisi ligi paryčių ir negali sudėti bluosto, nėra lengva. Nemigai užsitęsus, tokiai būklei kartojantis, žmogus tampa irzlus, ima varginti nerimas ir baimė. Gali sau duoti komandą „stokis ir eik“ ir dažniausiai puikiai ją įvykdysi, bet sau paliepus „gulk ir miegok“, kad ir kaip stengtumeisi, užmigti ne visada pavyksta. O jei su tokiu organizmo nepaklusnumu susiduriame ne vieną, o daug naktų, norint išsivaduoti iš nemigos gali prireikti specialistų pagalbos.

tags: #kada #žmogui #patogiausia #po #pietų

Kada žmogui patogiausia po pietų: alergijos, sportas, dizainas, kelionės, miegas