Ka ga ima kepti gri yje receptai: nuo meduolinių grybukų iki kultūrinių įvykių Raseiniuose

Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias temas - nuo skanių meduolinių grybukų receptų iki kultūrinių įvykių Raseinių krašte. Panagrinėsime tradicinius receptus, švietimo iniciatyvas ir net prekybos ypatumus sovietmečiu.

Saldus prisilietimas: meduolinių grybukų receptas

Meduoliniai grybukai - puikus skanėstas, kuris džiugina tiek vaikus, tiek suaugusius. Štai išsamus receptas, kaip pasigaminti šiuos gardžius sausainius namuose.

Ingredientai:

  • Medus (natūralus arba dirbtinis) - 100 g
  • Margarinas - 100 g
  • Kiaušinis - 1 vnt.
  • Cukrus - 100 g
  • Soda (nugesinta grietine) - 1 arbatinis šaukštelis
  • Miltai - 450-500 g
  • Meduoliniai prieskoniai (pvz., cinamonas, imbieras, gvazdikėliai)
  • Aguonos (grybukų koteliams)

Gaminimas:

  1. Į dubenį dedame medų, margariną ir cukrų. Dubenį statome ant puodo su verdančiu vandeniu ir ištirpiname ingredientus garų vonelėje.
  2. Nukėlus nuo puodo, leidžiame masei truputį atvėsti. Įmaišome plaktą kiaušinį, meduolinius prieskonius ir grietine nugesintą sodą.
  3. Po truputį beriame miltus ir maišome, kol susiformuos minkšta, lengvai minkoma tešla. Tešla neturi būti kieta, kad grybukai nebūtų kieti.
  4. Iš tešlos formuojame grybukų galvutes ir kotelius (atskirai). Kotelius galima formuoti ir iš dviejų sausainėlių, juos iškepus sulipinant baltuoju glajumi.
  5. Sausainiai kepami apie 10-12 minučių vidutinio karštumo orkaitėje. Didesni grybukai kepami ilgiau.
  6. Dar šiltose grybukų galvutėse peiliu padarome griovelius koteliams įstatyti.

Glajus:

  • Baltas glajus (koteliams): sumaišome cukraus pudrą (apie 1 stiklinę), kiaušinio baltymą ir citrinos rūgštelę pagal skonį. Glajus turi būti tirštas, kad laikytųsi ant grybuko. Jei glajus per skystas, įdedame daugiau cukraus pudros.
  • Rudas glajus (galvutėms): ištirpiname šokoladą garų vonelėje.

Formavimas:

  • Yra įvairių būdų formuoti grybukus. Galima kotelius ir galvutes sumauti ant medinių dantų krapštukų. Galvutes pamerkiame į tirpintą šokoladą ir įsmeigiame dantų krapštuką į duonos kepaliuką ar kitą tinkamą pagrindą. Kotelius pamerkiame į baltąjį glajų ir apvoliojame aguonomis. Kai glajus sukietėja, galvutėje padarytą duobutę ištepame glajumi ir sujungiame su koteliu.
  • Kitas būdas - pirmiausia sujungti grybuko galvutę su koteliu, tada kotelį pamerkti į baltąjį glajų, apvolioti aguonomis ir grybuką pastatyti ant skardoje papiltų kruopų, koteliu į viršų.

Švietimo ir kūrybos oazė: Raseinių TAU ir Betygalos biblioteka

Ne tik skanėstais, bet ir švietimu bei kūryba gyvas žmogus. Raseinių trečiojo amžiaus universitetas (TAU) ir Betygalos biblioteka yra puikūs to pavyzdžiai.

Raseinių TAU studentus Elena Babonienė ir Marija Bartkienė moko darbelių iš popieriaus. Ši veikla lavina smulkiosios motorikos įgūdžius, kūrybiškumą, vaizduotę, problemų sprendimo gebėjimus, dėmesio koncentraciją, kantrybę, erdvinį suvokimą ir vizualinį planavimą. Lankstant, kerpant, klijuojant popierių ir piešiant, lavinami pirštų ir rankų judesiai. Kurdami darbus iš popieriaus, studentai gali išreikšti savo vaizduotę ir kurti unikalius projektus, tokius kaip gyvūnai, gėlės ar geometrinės figūros. Kuriant darbelį iš popieriaus, reikia apgalvoti, kaip išspręsti užduotis, pavyzdžiui, kokią formą išlankstyti ar kokius spalvų derinius pasirinkti. Darbeliai iš popieriaus dažnai reikalauja kruopštumo ir ilgalaikio dėmesio, skatinančio kantrybę bei koncentraciją.

Betygalos biblioteka 2024 metais minėjo 85-erių metų sukaktį. Pirmosios bibliotekos užuomazgos čia siekia 1906 m. 1907 m. minimas įkurtas „Saulės“ knygynas (biblioteka), o 1935 m. Betygalos kunigas Stasys Tvarijonas ataskaitoje pateikia žinių apie Katalikų veikimo centro Betygalos skyriaus biblioteką, kuri veikė ne vienus metus. 1939 m. kunigų Prano Janulaičio ir Jono Plankio rūpesčiu Betygaloje įkurta viešoji valstybinė biblioteka. Pirmasis bibliotekininkas, pavasarininkas Steponas Jakšta, dviejų galų špitolėje įkurtoje bibliotekoje beveik metus išdavinėjo knygas už 5 litų užstatą. Po metų užėjus sovietų valdžiai, bibliotekos knygos ir kitas turtas buvo perduotas valsčiui. Antrojo pasaulinio karo metais biblioteka nenukentėjo. Nuo 1969 m. rudens Betygalos biblioteka pradėjo veikti naujai pastatytame apylinkės administraciniame pastate. Per beveik keturis dešimtmečius Emilija Štuikytė-Skudrienė sukūrė biblioteką - Betygalos miestelio kultūros židinį.

Taip pat skaitykite: Kaip kepti blynus su bananais

2008 m. E. Skudrienė išėjo į užtarnautą poilsį. Įdiegtos informacinės technologijos išplėtė teikiamų paslaugų spektrą. Aktyviai dalyvauta projektuose „Bibliotekos pažangai“, „Langas į ateitį“, „Prisijungusi Lietuva“ ir kt., vykdyti nuotoliniai mokymai. Gera materialinė bazė leido išplėsti renginių pasiūlą, paįvairinti formatą. Bibliotekos patalpos nedidelės, todėl renginiai dažnai persikelia į netradicines vietas. 2023 m. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija skyrė „Bendruomeniškiausios bibliotekos“ nominaciją už įvairiapusišką veiklą ir originalias iniciatyvas telkiant bendruomenę, bendradarbiavimą su kitomis joje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis, socialinės atskirties mažinimą. Jubiliejiniais metais bibliotekoje veikė skaitytojų kūrybos parodos „Talentai tarp mūsų“.

Sveikata ir kūrybiškumas: Raseinių iniciatyvos

Raseinių kraštas garsėja ne tik kultūros, bet ir sveikatingumo iniciatyvomis. Lopšelis-darželis „Liepaitė“ spalio 22 d. surengė sveikatingumo akciją „Obuolį valgai - sveikas augi“. Trimečiai vaikai - „Gandriukai“, „Drugeliai“ ir „Nykštukai“ - kartu su savo mokytojomis dalyvavo žaismingose užduotyse. Vaikai dainavo daineles apie vaisių naudą ir sveiką gyvenimo būdą, o smagiausia dalis buvo obuolių valgymo iššūkis. Obuoliuose yra vitaminų, mineralų ir antioksidantų, jie padeda stiprinti imunitetą, gerina virškinimą ir suteikia energijos.

Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka 2024 m. vykdė projektą „(Inter)aktyvus Kukučio kelias: Paserbentys ir visas pasaulis“, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Raseinių rajono savivaldybė. Įgyvendinant projekte numatytus tikslus ir uždavinius, bibliotekoje suorganizuota respublikinė konferencija „Archajiškumas ir modernumas: Kukutis ir naujoji Raseinių krašto tapatybė“, skirta bibliotekai poeto Marcelijaus Martinaičio vardo suteikimo 10-mečio proga. Mėgėjų teatras „Braižas“ su spektakliu ,,Kokia laimė gyvent ir būt gyvam savaime“ pagal M. Martinaičio poemą ,,Kukučio baladės“ prisidėjo prie projekto tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. Išsiplėtė ir turistinis maršrutas - „Kukučio kelias“ Raseiniuose. Prie viešosios bibliotekos akmenyje iškilo skulptūra iš poemos „Kukučio baladės“. Kultūros centro darbuotojų dėka atsirado ir „Kukučio baladžių“ įgarsinti tekstai ant poilsio suolelių mieste ir tiltelio Paserbentyje.

Sportas ir pramogos: Raseinių gyvenimo dalis

Sportas ir pramogos taip pat svarbūs Raseinių gyvenimo elementai. Regionų krepšinio lygos čempionate Raseinių krepšinio komanda „Raseiniai“ sužaidė dar dvejas reguliariojo sezono rungtynes. Po atkaklios kovos raseiniškiai patyrė pralaimėjimą namuose prieš „Grafų-Kuršėnų SM“ ekipą rezultatu 85:95. Kitą dieną Raseinių krepšininkai žaidė Kazlų Rūdoje, kur pralaimėjo rezultatu 87:83.

Žvilgsnis į praeitį: prekybos ypatumai sovietmečiu

Pažvelkime į praeitį ir panagrinėkime, kokia buvo prekybos situacija sovietmečiu. Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomi 1952-ųjų metų uostamiesčio valdžios dokumentai atskleidžia, kad tuo metu parduotuvėse buvo pardavinėjamos supelijusios cigaretės ir papirosai, didesnio rūgštingumo nei leistina arba sukietėjusi duona, iš viso nebūdavo alaus arba parduodama tik viena jo rūšis. Pirkėjai masiškai apgaudinėjami, gausu nekokybiškos avalynės ir siuvinių.

Taip pat skaitykite: Vištos kepimo patarimai Kamado Bono kepsninei

1952-aisiais metais Vykdomasis komitetas konstatavo, jog visose tikrintose Miesto žuvies kooperatyvo prekybos vietose ir maitinimo įstaigose buvo fiksuoti šiurkštūs sovietinės prekybos taisyklių pažeidimai. Parduotuvėse, kioskuose ir bufetuose nebuvo skelbimų apie skundų ir pasiūlymų knygas, kontrolinių žurnalų, „preiskurantų“. Buvo nustatyti produktų pardavimo už padidintas kainas atvejai, pirkėjų apsvėrinėjimas, apskaičiavimas. Iš 530 patikrintų prekių 66 buvo nekokybiškos. Prekybos tinkle buvo antisanitarinės sąlygos - grindys purvinos, kampuose - voratinkliai, prekybinės salės užgriozdintos tara, svarstyklės - purvinos, surūdijusios, pardavėjos dirbo palaidais plaukais, nebuvo kriauklių, rankšluosčių, muilo.

Panaši situacija buvo ir Prekybos valdyboje, kuriai vadovavo Arkadijus Lichtinšainas. Iš 256 per pirmą 1952-ųjų pusmetį patikrintų Prekybos valdybai priklausiusių taškų 35-iose buvo užkeltos kainos ir dėl to pirkėjai permokėjo 70 848 rublius. 26-iose vietose buvo nustatyti pirkėjų apgaudinėjimo atvejai juos apskaičiuojant, apsveriant ar numatuojant. Iš viso buvo aptiktos 33 neteisėtos svarstyklės, 256 giros ir 11 matavimo indų. Parduotuvėse slėpti faktai apie turėtas deficitines prekes, 14-oje parduotuvių jos pardavinėtos iš po prekystalio. 48 įstaigose prekiauta nemarkiruotomis, nestandartinėmis, nekokybiškomis prekėmis. Vien tik parduotuvėse Nr. 13, 16, 24, 39 ir univermage išimta iš prekybos 1811 porų avalynės, 467 siuvinių, neatitinkančių valstybinių standartų ir rūšių, iš viso už 213 600 rublių. 10-yje parduotuvių iš viso nebuvo alaus, o 37-iose jo turėta tik vienos rūšies. 21-a prekyvietė neturėjo limonado, o 28-ios prekiavo tik viena jo rūšimi. O mineraliniu vandeniu iš viso neprekiauta. Prekybos valdybos parduotuvėse irgi buvo prekiaujama nekokybiška duona ir jos produkcija, nebuvo ledo produkcijai šaldyti.

1949-ųjų kovo pradžioje VK konstatavo, kad nuo vasario pabaigos ženkliai sumažėjo duonos tiekimas į rinką, todėl išaugo poreikis ją tiekti iš valstybinių fondų. Duonos kombinatas nesilaikė grafiko, kaip turi būti tiekiama produkcija prekybinėms organizacijoms, tad jame susidarydavo eilės. Viešojo maitinimo įstaigos irgi nepaisė minėtojo nurodymo duoną pardavinėti tik pagal normas. Ne ką geresnė padėtis Klaipėdoje buvo ir prekiaujant valgomaisiais ledais, alumi ir gaivinančiais gėrimais. Prekyba ledais iš vežimėlių vykdoma tik miesto centre, o miesto pakraščiuose iš viso jų nebuvo galima įsigyti net parduotuvėse. Negana to, bazė „Maslosir“ gamino tik vienos rūšies ledus - pieniškus. Pirmadieniais įsigyti alaus ar gaiviųjų gėrimų to meto Klaipėdoje buvo itin sunku, nes gėrimai į parduotuves būdavo vežami tik į darbo dienos pabaigą.

Akcizų pokyčiai: kas laukia ateityje?

Nuo 2025 m. sausio 1 d. planuojami nauji akcizai alkoholiui, tabako produktams bei degalams. Finansų ministerija praneša, kad 2025 m. akcizai etilo alkoholiui augs 12,6 proc., tarpiniams daugiau nei 15 proc. stiprumo produktams - 11,1 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams - maždaug apie 16,3 proc., alui - 16 proc. Tarpiniams produktams iki 15 proc. stiprumo numatomas akcizų augimas 24,8 proc. Finansų ministerija pabrėžia, kad kuras brangs dėl įvedamos CO2 dedamosios, kurią įskaičius bendras akcizų benzinui augimas numatomas 10,1 proc., dyzelinui - 26,7 proc., žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms - 41,7 proc.

Alkoholis Lietuvoje: statistika ir tendencijos

Valstybės duomenų agentūra praneša, kad 2022 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio. Mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,1 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 311,2 tūkst. dekalitrų (4,6 proc.) mažiau nei 2021 m., vyno ir fermentuotų gėrimų - 4,4 mln. dekalitrų, arba 436,6 tūkst. Daugiausia parduota alaus - 19,6 mln. dekalitrų, arba 195,7 tūkst. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2022 m. sausio 1 d. padidėję akcizai. Mažėjo spiritinių gėrimų, vynuogių vyno, vermuto gamyba. Beveik procentu padidėjo alaus gamyba, 12,4 proc. - sidro gamyba.

Taip pat skaitykite: Kaip kepti lašišą keptuvėje

Sulaukus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenų matyti, jog per šių metų pirmus dešimt mėnesių lietuviai daugiausiai pirko alaus, kur kas mažiau įsigijo vyno ir spiritinių gėrimų. Lyginant šių ir praėjusių metų spalio mėnesį, VMI duomenys rodo net 17,9 proc. nuperkamo kiekio augimą alaus kategorijoje, vyno spalio mėnesį buvo nupirkta 5,4 proc. mažiau, lyginant su praėjusiu spalio mėnesiu, o spiritinių gėrimų - 11,7 proc. Remiantis VMI pateiktais duomenimis, per šių metų pirmus dešimt mėnesių akcizų iš alkoholinių gėrimų surinkta 3,3 proc. daugiau, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tačiau jau kelintą mėnesį iš eilės bendras akcizo surinkimas mažėja. Teigiama, jog žvelgiant atskirai į alkoholinių gėrimų kategorijas matyti, kad akcizų pakėlimo politika nepadarė jokios neigiamos įtakos vieninteliam alui - jo pardavimai toliau auga.

tags: #ka #ga #ima #kepti #gri #yje

Populiarūs įrašai: