JAV Pieno ir Mėsos Ūkių bei Japonijos Žemės Ūkio Statistikos Apžvalga

Šiame straipsnyje apžvelgiama JAV pieno ir mėsos ūkio statistika, lyginant ją su Japonijos žemės ūkio sektoriumi. Straipsnyje siekiama pateikti išsamią analizę, apimančią gamybos apimtis, eksporto ir importo tendencijas, vartojimo įpročius ir valstybės politiką, turinčią įtakos šiems sektoriams.

Japonijos Žemės Ūkis: Apžvalga

Japonijos žemės ūkis yra intensyvus ir labai mechanizuotas. Žemės ūkio naudmenos užima apie 14% Japonijos teritorijos, iš jų dirbamoji žemė - apie 12%. Dėl dirbamosios žemės trūkumo nedideliuose plotuose ūkininkaujama terasose. 2020 m. šalyje buvo apie 1,03 mln. ūkių, o vidutinis ūkio dydis siekė 3,2 ha. Didžioji dalis dirbančiųjų žemės ūkyje yra 65 metų ir vyresni.

Augalininkystė yra svarbiausia žemės ūkio šaka. Dėl palankių klimato sąlygų apie trečdalyje pasėlių ploto augalai dera du-tris kartus per metus. Svarbiausias žemės ūkio augalas - ryžiai, auginami visur, išskyrus Hokaido salos šiaurę ir rytus. Taip pat auginami kviečiai, miežiai, pupiniai augalai, techniniai augalai. Sodininkystė taip pat svarbi, auginama obelys, vynmedžiai, persikai, persimonai, mandarininiai ir apelsininiai citrinmedžiai, slyvos, kriaušės. Priemiesčiuose plėtojamas daržininkystė.

Gyvulininkystė apima galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir naminių paukščių veisimą. Žvejojama priekrantėse ir vandenynuose, gaudoma žuvys, krabai, krevetės, austrės, veisiama ir renkama perlai, perluotės, austrės, dumbliai. Japonija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal žuvų suvartojimą vienam gyventojui ir jūros produktų importą.

Žemės ūkis pasižymi dideliu produktyvumu, bet netenkina maisto poreikių. 21 a. pradžioje apsirūpinta kiaušiniais 96 %, ryžiais - 95 %, bulvėmis - 86 %, daržovėmis - 82 %, pienu - 68 %, mėsa ir žuvimis - po 53 %, vaisiais - 44 %, kviečiais - 11 %, miežiais ir pupiniais augalais - po 7 %.

Taip pat skaitykite: Gardus pieno padažas kotletams

Japonijos ekonomikos apžvalga

Po Antrojo pasaulinio karo įvykdytos žemės ūkio, pramonės, pinigų ir mokesčių reformos bei naujas darbo kodeksas paskatino spartų ekonomikos augimą. 1955-1973 m. Japonijos BVP vidutiniškai per metus didėjo 9,5 %, pramonės produkcijos apimtys padidėjo 6,6 karto, bendrojo nacionalinio produkto dalis vienam gyventojui - 8 kartus.

2003 m. Japonijos BVP sudarė 4720 mlrd. JAV dolerių (antroji vieta pasaulyje po JAV). 2021 m. Japonijos BVP sudarė 4937,422 mlrd. JAV dolerių, o 2023 m. - 4212,945 mlrd. JAV dolerių. Nedarbas 2023 m. siekė 2,58 %.

Pramonė sutelkta tankiausiai gyvenamoje, labiausiai urbanizuotoje ir ekonomiškai stipriausioje Japonijos dalyje - Honsiu salos pietinėje pakrantėje. Juodosios metalurgijos didžiausia bendrovė - Nippon Steel Corporation. Japonija užima antrąją vietą pasaulyje pagal plieno lydymą. Japonija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal lengvųjų automobilių gamybą ir eksportą. Taip pat Japonija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal laivų statybą.

JAV Žemės Ūkis: Apžvalga

JAV yra ekonomiškai stipriausia pasaulio valstybė, kuriai pasaulio ekonomikoje vyrauja nuo 19 a. pabaigos. 2023 m. JAV BVP sudarė 27 360,935 mlrd. JAV dolerių (didžiausias pasaulyje), o BVP dalis vienam gyventojui - 81 695 JAV dolerius.

Bioprodukcinis ūkis labai mechanizuotas. JAV - didžiausios pasaulyje bioproduktų gamintojos ir eksportuotojos. 21 a. pradžioje JAV buvo 2 129 000 ūkių; ūkio vidutinis dydis 178 ha. Žemės ūkio naudmenos užima 45,0 % JAV teritorijos, iš jų 56,8 % - pievos ir ganyklos, 42,7 % - dirbamoji žemė.

Taip pat skaitykite: Išsami analizė: Marijampolės pieno konservai

Žemės ūkio regionų pasiskirstymas priklauso nuo klimato sąlygų, dirvožemio, atstumo iki prekybos ir sandėliavimo vietų. Didžiųjų ežerų ir šiaurės rytų regionuose vyrauja pieninė gyvulininkystė. Apalačai - svarbiausias tabako auginimo regionas. Pietinėse valstijose daugiausia veisiama mėsiniai galvijai ir vištos. Misisipės deltoje auginama sojos, vilnamedžiai, veisiamos vištos. Teritorijoje nuo Ohajo vakarinės iki Nebraskos rytinės dalies, vadinamojoje Kukurūzų juostoje (Corn Belt), auginama kukurūzai, sojos, kviečiai, veisiama mėsiniai ir pieniniai galvijai, kiaulės. Didžiųjų Lygumų šiaurinėje ir pietinėje dalyje išauginama apie 60 % JAV pavasarinių ir žieminių kviečių. Kalifornijos, Oregono, Vašingtono, Aliaskos ir Havajų valstijos priklauso Ramiojo vandenyno regionui.

Bioprodukcinis ūkis tenkina didžiąją dalį vietinių poreikių, daug produktų eksportuojama. Grūdai saugomi apie 10 000 elevatorių, kurių bendra talpa daugiau kaip 2,4 mlrd. m3. JAV užima pirmąją vietą pasaulyje pagal migdolų, mėlynių, spanguolių, braškių, pieno, greipfrutų, kukurūzų, jautienos, vištienos, kalakutienos, sorgų, sojų pupelių produkciją.

Žemės ūkio produkciją perdirba keli milijonai nedidelių įmonių, bet didžiausia dalis produkcijos tenka didelėms bendrovėms.

Pieno Ūkis JAV

JAV pieno ūkis yra vienas iš didžiausių ir svarbiausių pasaulyje. JAV užima pirmąją vietą pasaulyje pagal pieno produkciją. Pieno pramonė susiduria su iššūkiais, tokiais kaip žemos pieno kainos ir perprodukcija.

Mėsos Ūkis JAV

JAV mėsos ūkis taip pat yra labai svarbus, o šalis užima pirmąsias vietas pasaulyje pagal jautienos, vištienos ir kalakutienos produkciją.

Taip pat skaitykite: Pieno konservų gamybos įmonė Marijampolėje

Jungtinės Karalystės Žemės Ūkio ir Maisto Produktų Rinka

Jungtinė Karalystė yra patraukli žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo rinka. Importuojamų į šalį žemės ūkio ir maisto produktų vertė nuo 2008 m. svyruoja vidutiniškai apie 63,8 mlrd. JAV dolerių. Jungtinės Karalystės užsienio prekybai žemės ūkio ir maisto produktais būdinga neigiamo balanso augimo tendencija. Šiuo požiūriu šalis yra importuotoja.

Šalies žemės ūkio ir maisto produktų eksporto augimo tempai nepasivijo importo dėl vienodo eksporto ir importo apimčių kitimo cikliškumo. Vidutinis metinis Jungtinės Karalystės žemės ūkio ir maisto produktų eksporto augimo tempas ilguoju laikotarpiu siekė 3,8 proc., o vidutinis metinis importo augimo tempas sudarė 4,9 procento.

Šalies žemės ūkio ir maisto produktų importo struktūra yra diversifikuota, pagrindiniai įvežtiniai produktai 2016 m. buvo nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas, valgomieji vaisiai ir daržovės, mėsa ir valgomieji subproduktai, gaminiai iš mėsos, gaminiai iš javų, miltų ir krakmolo, pienas ir pieno produktai, žuvys ir vėžiagyviai bei moliuskai.

Lietuvai svarbiose Jungtinės Karalystės importo srityse (mėsos ir pieno produktų) vyksta reikšmingi pokyčiai. Gaminių iš mėsos bei žuvies importo vertė nuo 2004 iki 2016 m. padidėjo 1,7 mlrd. JAV dolerių. Pieno ir pieno produktų, kiaušinių, medaus importo vertė per minėtą laikotarpį išaugo daugiau kaip 0,5 mlrd.

Tai leidžia daryti išvadą, kad Jungtinės Karalystės rinkoje, vertinant pieno ir mėsos sektorių perspektyvas, auga minėtų grupių perdirbtų produktų paklausa, o šalies vartotojai orientuojasi į perdirbtų maisto produktų vartojimą, maisto ruošinius, pusfabrikačius ir pan.

Jungtinės Karalystės žemės ūkio ir maisto produktų eksporto struktūra yra diversifikuota, nustatyta apie dešimt pagrindinių eksportuojamų prekių grupių, kurių dalis bendroje eksporto struktūroje svyruoja apie 80 proc. per visą nagrinėjamą laikotarpį. Nepaisant eksportuojamų prekių įvairovės, dominuoja nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas.

Lietuvos ir Jungtinės Karalystės Prekybos Ryšiai

Statistikos departamento duomenimis, prekyba su Jungtine Karalyste užima nežymią Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų užsienio prekybos dalį. Eksportas į šią šalį 2016 m. sudarė 144,9 mln. eurų (t. y. 3,0 proc. viso Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto), o eksporto struktūroje pagal šalis Jungtinė Karalystė buvo 10 vietoje iš 141 šalies. Importas iš Jungtinės Karalystės siekė 42,6 mln. eurų (t. y. 1,6 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų importo) ir užėmė 18 vietą iš 113 šalių.

Daugiausia į Jungtinę Karalystę 1999-2016 m. eksportuota lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų, reeksporto dalis buvo labai nedidelė, be to, eksportas augo sparčiau negu importas - tai teigiamas rodiklis. Užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais balansas analizuojamu laikotarpiu didėjo ir 2016 m. pasiekė 102,3 mln. eurų.

Lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Jungtinę Karalystę 2016 m. pagal dviženklę kombinuotąją nomenklatūrą sudarė 90 proc. eksportuotos produkcijos, daugiausia parduota kačių ir šunų ėdalo, žuvų filė ir kitos žuvų mėsos, paruoštų maisto produktų, pagamintų išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus, gaminių arba konservų iš žuvų (92 proc. - surimių), duonos bei pyrago gaminių, šokolado ir kitų maisto produktų, turinčių kakavos, cigarečių.

tags: #JAV #pieno #ir #mėsos #ūkiai #statistika

Populiarūs įrašai: