Infraraudonųjų spindulių panaudojimas Pietų Korėjoje: technologijos ir taikymas
Įvadas
Infraraudonųjų spindulių (IR) technologija vis plačiau taikoma įvairiose srityse, o Pietų Korėja yra viena iš šalių, aktyviai diegiančių ir plėtojančių šią technologiją. Šiame straipsnyje aptariami infraraudonųjų spindulių panaudojimo būdai Pietų Korėjoje, pradedant nuo termovizinių kamerų naudojimo epidemijų prevencijai iki šildymo sistemų ir atsinaujinančios energetikos.
Termovizinės kameros epidemijų prevencijai
Pasauliui susiduriant su tokiomis grėsmėmis kaip koronavirusas (SARS-CoV-2), infraraudonųjų spindulių technologijos tampa svarbia priemone užkertant kelią epidemijų plitimui. Pietų Korėja yra viena iš šalių, kurios oro uostuose įdiegtos pažangios vaizdo stebėjimo sistemos, naudojančios termovizines kameras. Šios kameros leidžia nuotoliniu būdu nustatyti keleivių kūno temperatūrą, taip identifikuojant potencialius karščiuojančius asmenis.
Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ atvežė į Lietuvą termovizinę kamerą, kuri epidemijų metu gali tapti nepamainomu karščiuojančių žmonių pirminiu detektoriumi oro uostuose, muitinėse ar bet kurioje kitoje vietoje, kurioje yra didelis iš svetur atvykstančių žmonių kiekis. Vokietijos gamintojo „Mobotix“ termovizinė kamera yra infraraudonųjų spindulių imtuvas su radiometrijos funkcija, kuri savo matymo lauke vienu metu gali matuoti temperatūrą 84 tūkstančiuose taškų. Tai reiškia, kad šis įrenginys yra 84 tūkstančiai vienu metu veikiančių termometrų. Šiluminė kameros rezoliucija siekia vos 0,05 °C laipsnio ir pagal gamintojo numatytą paskirtį tinka pirminiam žmonių kūno temperatūros nustatymui nuotoliniu būdu.
Vilniaus metrologijos centro laboratorijoje atliktas kameros kalibravimo testas su juodojo kūno temperatūros etalonu nustačius 38,5 °C laipsnių temperatūrą. Matuojant iš 4-5 metrų atstumo, kameros paklaida siekė nuo 0,2 C iki 0,4 C laipsnio. Nors tai yra didelis fiksuojamų rodmenų tikslumas, kuris leidžia efektyviai aptikti karščiuojančius žmones nuotoliniu būdu, tačiau tai jokiu būdu nėra medicinos diagnostikos prietaisas ir jo panaudojimas yra tik išskirtinai pirminiam galimos ligos aptikimui.
Tokios sistemos sumontuotos, pavyzdžiui, Pietų Korėjos oro uostuose. Ten keleivių patikra vykdoma tuo pačiu principu, kurį siūlo ir šiandien pristatyta įranga.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Infraraudonųjų spindulių šildymo sistemos
Infraraudonųjų spindulių šildymo sistemos taip pat populiarėja dėl savo efektyvumo ir energijos taupymo. Viena iš tokių sistemų yra „Caleo“ šildymo plėvelė, kuri veikia išskirdama tolimuosius infraraudonuosius spindulius. Šie spinduliai šildo ne orą, o patalpoje esančius kūnus, taip sumažinant šilumos nuostolius.
„Caleo“ plėvele paremtos šildymo sistemos principas toks, kad norint palaikyti šildomoje patalpoje pastovią temperatūrą, plėvelei nereikia veikti nuolat. Mat infraraudonųjų spindulių sušildyti patalpoje esantys paviršiai šilumą atiduoda orui. Jei patalpoje yra ir papildomų šilumos šaltinių, plėvelė veikia dar trumpiau, todėl elektros sunaudojama dar mažiau.
Pasyvus namas unikalus tuo, kad jis nenaudoja dujų ir šilumos tinklų energijos. Energija čia taupoma dviem būdais: prarandant kuo mažiau šilumos ir kuo optimaliau naudojant nemokamų šilumos šaltinių (tokių kaip saulė, buitiniai prietaisai) išskiriamą šilumos energiją. Elektros gamybai čia naudojamos vėjo jėgainės, saulės baterijų plokštės, gali būti sukonstruojami gruntiniai šilumokaičiai, žiemą veikiantys kaip oro šildymo, o vasarą - kaip jo kondicionavimo įranga. Pagamintos elektros energijos užtenka ir karšto vandens gamybai, ir šildymui „Caleo“ plėvelės pagalba.
Infraraudonieji spinduliai ir atsinaujinanti energetika
Pietų Korėja, kaip ir daugelis kitų šalių, siekia didinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Infraraudonųjų spindulių technologija gali būti integruota į atsinaujinančios energetikos sistemas, pavyzdžiui, saulės energijos panaudojimą.
Anot prof. Johno Byrne'o, vieno iš Tarptautinės saulės energijos miestų programos steigėjų, ateitis neabejotinai priklauso atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Miestai yra naujų technologijų įgyvendinimo lyderiai, nes pasiekti reikalingų susitarimų bei priimti nacionalinio lygio sprendimus užtrunka labai ilgai. Būtina skirti didelį dėmesį energijos vartojimo mažinimui, nors daugelyje valstybių politikai veikia atvirkščiai ir skatina investicijas į energijos gamybos kiekių didinimą. Jei būtų didesnės investicijos į energijos naudojimo efektyvumą, tai nereikėtų daugelio brangių projektų, taip pat ir atominių elektrinių statybos.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Iššūkiai ir perspektyvos
Nors infraraudonųjų spindulių technologija turi daug privalumų, vis dar yra iššūkių, susijusių su jos diegimu ir naudojimu. Vienas iš jų yra technologijos kaina, kuri gali būti didelė, ypač diegiant pažangias termovizines kameras. Tačiau, tobulėjant technologijoms ir didėjant gamybos apimtims, tikimasi, kad kaina mažės, o tai padidins šios technologijos prieinamumą.
Be to, svarbu užtikrinti, kad infraraudonųjų spindulių technologijos būtų naudojamos teisingai ir etiškai. Pavyzdžiui, naudojant termovizines kameras, būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir privatumą.
Nepaisant šių iššūkių, infraraudonųjų spindulių technologija turi didelį potencialą ir gali būti sėkmingai naudojama įvairiose srityse Pietų Korėjoje. Nuo epidemijų prevencijos iki energijos taupymo ir atsinaujinančios energetikos, ši technologija gali prisidėti prie šalies ekonomikos augimo ir visuomenės gerovės.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #infraraudonųjų #spindulių #naudojimas #Pietų #Korėja