Geriausios vasarinių kopūstų veislės auginimui Lietuvoje

Gūžiniai kopūstai yra viena iš labiausiai paplitusių daržovių Europoje, vertinama dėl savo maistinių savybių, derlingumo ir atsparumo. Ši daržovė, kilusi iš laukinio augalo, šiandien yra viena populiariausių daržovių, auginamų daržuose. Lietuvoje, atsižvelgiant į klimato sąlygas ir dirvožemio ypatybes, svarbu pasirinkti tinkamą veislę, kad būtų užtikrintas gausus ir kokybiškas derlius. Šiame straipsnyje aptarsime geriausias vasarinių kopūstų veisles auginimui Lietuvoje, atsižvelgiant į jų savybes, auginimo ypatumus ir atsparumą ligoms bei kenkėjams.

Kopūstų nauda ir svarba

Kopūstai - viena iš labiausiai paplitusių daržovių, vartojamų nuo senų laikų. Tarp suvartojamų daržovių, kopūstai sudaro apie šeštadalį kiekio. Ši daržovė gali būti vartojama šviežia ir perdirbta, išsaugant daugelį naudingų maistinių medžiagų, vertinga dėl gydomųjų ir dietinių savybių. Kopūstai vertinami už atsparumą šalčiui ir patogų transportavimą, didelį derlingumą, be to, tinka laikyti ilgai (ypač vėlyvųjų veislių). Be bulvių, kopūstai - vienas svarbiausių askorbo rūgšties šaltinių, ypač žiemos ir pavasario mėnesiais.

Gūžiniai ir žiediniai kopūstai žinomi dėl savo aukštos maistinės vertės, kurią lemia daug vitaminų, mineralinių medžiagų ir antioksidantų. Tai puikus vitamino A, K, C, B6, folio rūgšties, kalcio, geležies ir kitų svarbių vitaminų, antioksidantų ir skaidulų, kurios prisideda prie virškinimo sistemos šaltinis. Gūžiniai kopūstai yra mažo kaloringumo, todėl tai puikus pasirinkimas tiems, kurie siekia palaikyti sveiką svorį arba jo numesti. Vartojant juos reguliariai, galima sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, stiprinti imuninę sistemą ir kovoti su ligomis. Tiek žiediniai, tiek gūžiniai kopūstai gali būti vartojami švieži ir atitinkamai paruošti.

Bendrieji kopūstų auginimo principai

Kopūstų auginimas nėra sudėtingas. Šios daržovės mėgsta vandenį praleidžiančią, sunkesnę, drėgną dirvą. Pavasarį dirvą, skirtą sodinti kopūstus, reikėtų patręšti. Priklausomai nuo rūšies, kopūstų sėklos kurį laiką daiginamos ir tik vėliau sėjamos lysvėje. Gūžinių ir žiedinių kopūstų sėklos skiriasi, todėl sėja ir daigumas pasižymi skirtingomis savybėmis. Kopūstai mėgsta drėgmę - būtinas nuolatinis laistymas.

Dirvos paruošimas

Ankstyviesiems baltagūžiams kopūstams dirvos PH turėtų būti 6,5-7,2, vidutiniams ir vėlyviesiems - 6,6-7,5, durpynuose 5- 5,5. Jei dirva rūgštesnė (PH 3,5-4,5), tai ji ruošiama iš rudens. Prieš kasant į dirvą įterpiama dolomitmilčių arba kalkių, kreidos, priklausomai nuo rūgštingumo 1-2 stiklinės į kv. metrą. Sukasus paliekama iki pavasario. Rudeninis perkasimas naudingas ir kaip dezinfekcijos priemonė - šaltis sunaikins kenkėjų lervas ir ligų sukėlėjus. Organinio tręšimo šalininkai gali drąsiai naudoti mėšlą - 6-8 kg/m2. Tokiu atveju mineralinių trąšų kiekis mažinamas arba jų iš viso atsisakoma. Ankstyvosioms veislėms azotinių trąšų kiekis mažinamas, nes ankstyvieji kopūstai gali sukaupti daug nitratų.

Taip pat skaitykite: Mėnulio kalendorius ir kopūstai

Pavasarį į dirvą įterpiama organinių ir mineralinių trąšų . Iš organinių - mėšlo puvinys arba mėšlo ir durpių kompostas - 3-4 kg 1 kv. metrui.

Sėklų daiginimas ir daigų auginimas

Daiginami daigyklose ir vėliau išsodinami į lysves arba sėjami tiesiai į lysves. Rekomenduojama kopūstus palaikyti 15 minučių 45-50 laipsnių vandenyje, po to 1 minutei įdėti maišelį su sėklomis į šaltą vandenį. Vėliau 12 valandų palaikoma maistingame tirpale (1 l/10 g nitrofoskos arba specialių augimo stimuliatorių pagal instrukciją). Sėklos perplaunamos ir 1 parą grūdinamos 1-2 laipsnių temperatūroje. Tai padidina daigumą ir atsparumą šalnoms.

Daiginimui ankstyvųjų veislių kopūstai sėjami nuo kovo vidurio. Šildomuose šiltnamiuose galima daiginti nuo kovo pradžios. Vėlyvesnių veislių kopūstai sėjami nuo balandžio vidurio. Balandžio pabaigoje ar gegužės mėnesį galima sėti į atvirą gruntą po plėvele.

Sėjama į specialius mišinius arba galima paruošti mišinį pačiam iš dirvos ir komposto (1/1) pridedant smėlio, durpių arba durpinio komposto, optimalus dirvos PH daiginimui 6,5-6,7. Kibirui mišinio pridedama 15 g superfosfato. Žemės mišinys sudrėkinamas, sudedamas į 5-6 centimetrų aukščio dėžutes, paviršius išlyginamas. Sėklos sėjamos 1 cm gyliu, kas 1 cm, atstumai tarp vagelių 3 cm. Daigai turėtų pasirodyti po 4-5 dienų, optimali daigų auginimo temperatūra 15-18 laipsnių. Aukštesnėje temperatūroje, ypač jei didesnė drėgmė, daigai gali susirgti juodąją kojele.

Pikavimui daigai auginami 10-15 dienų. Pasirodžius pirmajam tikrajam lapui daigai pikuojami į 7x7 cm dydžio indelius, pilnus tos pačios sudėties žemės mišinio. Daigas įdedamas iki sėklaskilčių. Indeliai laikomi šviesoje, pirmas 2-3 dienas temperatūra 16- 18 laipsnių, kai prigyja sumažinama iki 13-14 dieną, ir 10-12 naktį. Daigai išsodinami į dirvą apie 12-15 centimetrų aukščio su 4-5 tikraisiais lapais.

Taip pat skaitykite: Kopūstų rauginimas: ką reikia žinoti

Daigų sodinimas į dirvą

Papildomai tręšiama 2 kartus: kai pasirodo antrasis tikrasis lapas ir 3-5 dienos prieš išsodinant į gruntą. Tręšiama skystu tirpalu iš 10 l vandens, 20 g amoniako salietros, 20-30 g superfosfato, 20-40 kalio chlorido. Prieš sodinant dirva papildomai apdirbama. Nutirpus sniegui iš išėjus įšalui reikėtų saugoti dirvoje esančią drėgmę. Supurenamas viršutinis dirvos sluoksnis - mažiau išgaruos drėgmės, dirva greičiau įšils. Dažniausiai ima sparčiai augti ir piktžolės, jas pašalinkite purendami grėbliu .

Išsodinami daigai į paruoštą dirvą balandžio pabaigoje (tinka išsodinti iki gegužės pabaigos). Atstumai tarp eilių - 50-70 centimetrų, tarp augalų 30-50 centimetrų. Vėlyvieji kopūstai išsodinami gegužės antrojoje pusėje, atstumai tarp eilių 60-70 centimetrų, o tarp daigų 40-60 centimetrų. Daigai išsodinami nesaulėtą dieną arba vakare. Daigai įkasami iki pirmųjų tikrųjų lapų. Geriau prigis, jeigu pirmas 5-6 dienas lapus drėkinsite, pirmas 2 dienas lapus verta saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Sodinami kopūstai, ypač vėlyvųjų veislių, ir į atvirą dirvą. Sodinama balandžio pabaigoje ar gegužę, į 1,5-3 centimetrų gylį.

Laistymas ir priežiūra

Kopūstai labai reiklūs drėgmei. Daugiausiai vandens kopūstams reikia po daigų išsodinimo, aktyviai augant lapams ir gūžės formavimosi laikotarpiu. Po išsodinimo laistoma kas 3-4 dienos po 6-8 litrus 1 kvadratiniam metrui, vėliau kartą per savaitę 10-12 l/1 kv. m. Vėlyvosios veislės labiau mėgsta drėgmę, todėl reikia kelis kartus daugiau vandens (15-20 l/m2). Ankstyvuosius kopūstus daugiau laistyti reiktų birželį, vėlyvuosius - rugpjūtį. Laistoma ryte arba vakare, vandens temperatūra turėtų būti ne žemesnė negu 18 laipsnių.

Purenti 5-8 centimetrų gyliu reikėtų kas 6-7 dienos arba palaisčius, po stipraus lietaus. Jei mažai drėgmės ir lengvesnės dirvos, tai purenama sekliau, esant daugiau drėgmės ir sunkiose dirvose - giliau. Po 20 dienų pirmą kartą apkaupiama. Kartojama po 8-10 dienų. Veisles su trumpu kotu reikia apkaupti 1 kartą, su ilgesniu 2-3 kartus.

Taip pat skaitykite: Receptai: kepta lydeka

Tręšimas

Pirmą kartą tręšiama apkaupiant. Pageidautina tai daryti palaisčius arba po stipraus lietaus. Įterpiama 1,5-2,5 g 1 kv. metrui azoto, fosforo ir kalio trąšų. Antrą kartą tręšiama po 20 dienų įterpiant 2-3 g tų pačių trąšų. Galima pakeisti organinėmis trąšomis: skystas karvės mėšlas (1:4), paukščių (1:8), 1-1,5 litro vienam augalui. Jei dirva derlinga arba gerai patręšta, galima nenaudoti papildomų tręšimų.

Kenkėjų ir ligų kontrolė

Kenkėjus (amarus, šliužus, sraiges) atbaidys pelenai (100 g/ 1 kv. m). Nuo daugumos ligų ir kenkėjų apsisaugoma taikant teisingą agrotechniką: išlaikoma sėjomaina, naikinami užsikrėtę augalų likučiai, be to, tręšimas, laistymas ir žemės paruošimas pagal taisykles leis išvengti daugelio ligų. Sisteminė kova su įvairiais kenkėjais leis išauginti didesnį ir sveikesnį derlių.

Dažniausia kopūstų liga - juodoji dėmėtligė (alternarioze; Alternaria brassicicola, Alternaria brassicae). Ant kopūstų lapų atsiranda juodos apskritos dėmelės, kurios didėja, apsitraukia rudai juodomis apnašomis. Pirmiausia suserga apatiniai lapai, vėliau liga pereina į aukštesnius lapus. Gūžės užauga mažos, laikomos pūva. Persiduoda sėklomis, nuo užkrėstų augalų likučių dirvoje.

Kitos dažnos ligos:

  • Baltasis puvinys.
  • Pilkasis puvinys.
  • Kopūstų šaknų gumbas (Plasmodiophora brassicae).
  • Kopūstinė mozaika.
  • Juodoji kojelė.

Dažniausi kenkėjai:

  • Kopūstinis baltukas.
  • Ropinis baltukas.
  • Kopūstinė kandis.
  • Kopūstinė musė.
  • Šliužai.
  • Kopūstinis amaras.

Geriausios vasarinių gūžinių kopūstų veislės auginimui Lietuvoje

Priklausomai nuo vegetacinio laikotarpio, gūžiniai kopūstai skirstomi į ankstyvuosius (65-115 dienų), vidutinio ankstyvumo ir vidutinio vėlyvumo(115-160 dienų) ir vėlyvas veisles (160 ir daugiau dienų).

Renkantis veislę, svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius:

  • Vegetacijos trukmė: Ankstyvosios veislės tinka šviežiam vartojimui vasarą, o vėlyvosios - žieminiam laikymui ir rauginimui.
  • Atsparumas ligoms ir kenkėjams: Lietuvoje dažnos kopūstų ligos, todėl svarbu pasirinkti veisles, atsparias pagrindiniams patogenams.
  • Derlingumas: Kuo didesnis derlingumas, tuo daugiau produkcijos galima gauti iš vieno ploto.
  • Skonis ir maistinė vertė: Geras skonis ir didelis vitaminų bei mineralų kiekis yra svarbūs vartotojams.
  • Prisitaikymas prie klimato sąlygų: Veislės, sukurtos ar išbandytos Lietuvos sąlygomis, geriau prisitaiko prie vietos klimato.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) selekcininkai rekomenduoja rinktis lietuviškas veisles, kurios geriausiai prisitaikiusios prie mūsų klimato sąlygų.

Lietuviškos selekcijos baltagūžių kopūstų veislė

  • 'Bagočiai' - vidutinio vėlyvumo baltųjų gūžinių kopūstų veislė. Prekinių gūžių svoris 2-4,5 kg, jos pakankamai standžiai susuktos. Baltieji gūžiniai kopūstai ‘Bagočiai‘ skanūs. Gūžės išsilaiko iki kovo mėnesio. Tinkami rauginti. Gūžės ovalios arba ovaliai plokščios formos. Gūžių išoriniai lapai pilkai žali. Veislės autoriai M. Bobinienė ir Č. Bobinas.

Kitos populiarios veislės

  • 'Kamuoliai' - vidutinio ankstyvumo, universalios paskirties burokėlių veislė stambia, vešlia lapija. Burokėliai apvalūs ar apvaliai plokšti, minkštimas tamsiai raudonas, gero skonio ir turtingos biocheminės sudėties, išsilaiko iki kito derliaus.
  • 'Joniai' - vidutinio ankstyvumo burokėlių veislė, pasižyminti smulkia lapija. Iš kitų išsiskiria lygesne odele, plonesne pagrindine šaknim ir mažesne skrotele. Burokėliai apvalios ar apvaliai ovalios formos, minkštimas su neryškiais koncentriniais ratais.
  • 'Ilgiai' - universalios paskirties, vidutinio stambumo veislė sodriai žalia lapija. Burokėliai cilindriniai, pusilgiai. Minkštimas ryškiai raudonas, su šviesesniais neryškiais koncentriniais žiedais, pasitaiko su violetiniu atspalviu. Laikosi vidutiniškai.
  • 'Rikiai' - vidutinio ankstyvumo veislė. Burokėliai elipsinės ir šiek tiek apvalios formos, su plona pagrindine šaknimi, odelė lygi. Vidutinė masė apie 280-300 g. Burokėliai atsparūs sausroms. Tinka vartoti šviežius, laikyti per žiemą, konservuoti.

Hibridinės veislės

Hibridinės veislės dažnai pasižymi didesniu derlingumu, atsparumu ligoms ir vienodesne produkcija. Tačiau jų sėklos yra brangesnės, o išauginti augalai neduoda sėklų, tinkamų tolesniam veisimui.

  • ‘Skalsa BS‘ - vidutinio vėlyvumo, hibridinė Nantes/Berlicum tipo veislė. Vegetacijos trukmė apie 120-125 dienos. Tinka auginti rudens derliui, laikyti per žiemą.
  • ‘Ieva‘ - vidutinio ankstyvumo, Nantes tipo morkų hibridinė veislė. Morkos cilindrinės, bukais galais, vidutinio ilgio, stambokos. Vidutiniškai kaupia 22,5 mg proc. karotino. Tinka auginti rudens derliui ir laikyti žiemą.
  • ‘Rokita‘ - hibridinė Nantes tipo morkų veislė. Vegetacijos trukmė 128-132 dienos. Šakniavaisiai cilindriniai, buku galu, vidutinio ilgio (22-25 cm) ir 4,2-4,6 cm skersmens. Rekomenduojama auginti priesmėlio ir priemolio humusingose, nepiktžolėtose, optimalaus rūgštumo (pH 6,0-7,0) dirvose. Tinka auginti rudens derliui ir laikyti žiemą.

Geros augalų apsaugos praktikos (GAAP) rekomendacijos

Geros augalų apsaugos praktikos (GAAP) rekomendacijose pateikiami kopūstinių (Brassica spp.) daržovių apsaugos būdai nuo kenkėjų, ligų ir piktžolių.

Svarbu laikytis sėjomainos, naikinti kryžmažiedes piktžoles, šalinti ir naikinti ligotus augalus. Taip pat rekomenduojama auginti atsparias veisles ir naudoti augalų apsaugos produktus, tačiau siekiant sumažinti jų naudojimą, maksimaliai išnaudojant kultūrines ir kitas nechemines priemones.

tags: #geriausia #vasariniu #kopustu #veisle #auginimui

Populiarūs įrašai: