Kas yra galva virš vandens: išsami apžvalga
Galvos svaigimas - tai simptomas, kurį esame patyrę daugelis ir į kurį dažnai nekreipiame pakankamai dėmesio. Šiame straipsnyje tyrinėsime galvos svaigimą iš visų pusių, aiškinsimės, kodėl svaigsta galva, kokios yra galvos svaigimo priežastys.
Galvos svaigimas: apibrėžimas ir dažnumas
Pirmiausia svarbu suprasti, kad galvos svaigimas yra tik simptomas, atsirandantis dėl įvairių veiksnių. Dažnai šie veiksniai gali būti išoriniai, kaip, pavyzdžiui, supimas mašinoje. Tačiau kartais galvos svaigimas signalizuoja apie kur kas rimtesnes priežastis ir sveikatos sutrikimus. Galvos svaigimą esame patyrę kiekvienas, tačiau dažni galvos svaigimo epizodai, nesvarbu, truktų kelias sekundes ar ilgiau, signalizuoja apie vestibuliarinę disfunkciją. Galvos svaigimas gali būti labai nepatogus simptomas ir trikdyti kasdienę mūsų veiklą.
Galimos galvos svaigimo priežastys
Galvos svaigimas gali būti sukeltas įvairių priežasčių, kurias galima suskirstyti į vestibuliarines ir nevestibulines.
Vestibuliarinės priežastys
Šios priežastys yra susijusios su vidinės ausies ir smegenų dalių, atsakingų už pusiausvyrą, sutrikimais:
- Akustinė neuroma: tai gerybinis prieanginio sraigės nervo, atsakingo už informacijos apie aplinkos garsus ir galvos padėtį, navikas.
- Autoimuninė vidinės ausies liga: ši liga atsiranda dėl klaidingai veikiančios imuninės sistemos, kai gynybinės sistemos pradeda atakuoti kūno ląsteles, veikiančias ausį.
- Gerybinis paroksizminis galvos svaigimas (GPPG): tai trumpalaikis ir epizodinis galvos svaigimo priepuolis, kurį sukelia galvos judesiai, dažniausiai pasireiškiantis galvos svaigimu ir nistagmu (akies nevalingas, pasikartojantis judėjimas). Tai yra viena dažniausių galvos svaigimo priežasčių.
- Cholesteatoma: tai lėtinis vidurinės ausies uždegimas, kurio metu vidurinėje ausyje formuojasi daugiasluoksnis ragėjantis epitelis vidurinėje ausyje.
- Vestibulinis neuronitas: prieanginio sraigės nervo uždegimas, sukeliantis stiprų galvos sukimąsi.
- Mal de Debarquement sindromas (MdDS): retas sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis po ilgalaikio pasyvaus judesio, pvz., skrydžio lėktuvu ar kruizo laivu.
- Menjero liga: būklė, kurią sukelia padidėjęs skysčių kaupimasis vidinėje ausyje.
- Perilimfinė fistulė: ovalaus lango plyšimas, mažos anatominės struktūros, atskiriančios vidurinę ausį nuo skysčiu užpildytos vidinės ausies.
Nevestibuliarinės priežastys
Šios priežastys yra susijusios su kitomis sveikatos problemomis, kurios netiesiogiai veikia vestibuliarinės sistemos veiklą:
Taip pat skaitykite: Kopūsto receptas iš „Beatos virtuvės“
- Kraujospūdžio svyravimai: kraujospūdžio svyravimai arba bloga kraujo apytaka taip pat gali sukelti galvos svaigimą. Galvos svaigimas dėl kraujotakos sutrikimų gali būti laikinas ir praeiti po keleto minučių arba valandų.
- Anemija: tai būklė, kai organizme yra nepakankamai raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino. Tai gali sukelti galvos svaigimą dėl nepakankamo deguonies tiekimo smegenims.
- Kofeinas: Kofeinas skatina dažnesnį šlapinimąsi. Tai gali sukelti dehidrataciją ir būti viena iš galvos svaigimo priežasčių.
- Dehidratacija: Dehidratacija atsiranda tada, kai netenkate daugiau skysčių, nei jų gaunate. Karštas oras, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas ir tam tikrų vaistų vartojimas gali sukelti dehidrataciją. Galvos skausmas, ypač galvos svaigimas, yra vienas iš pagrindinių dehidratacijos požymių.
- Mažas cukraus kiekis kraujyje: Mažas cukraus kiekis kraujyje būna tada, kai gliukozės kiekis kraujyje nukrenta žemiau įprasto lygio. Neturėdamas pakankamai gliukozės, jūsų organizmas negali tinkamai funkcionuoti.
- Vitaminų trūkumas: Vitaminas E gali padėti pagerinti kraujagyslių elastingumą. Tai padeda išvengti kraujotakos problemų ir su tuo susijusių galvos svaigimo. Tyrimai teigia, kad niacino vartojimas gali padėti išvengti galvos svaigimo ir mažinti pavargimo jausmą bei nuovargį. Magnis yra mineralas, kuris gali padėti mažinti įtampos ir spazmų jausmą.
- Nerimas: Nerimą jaučiantys žmonės patiria baimę ar nerimą, kuris dažnai neatitinka tikrovės. Galvos skausmas ir galvos svaigimas yra du dažniausi fiziniai nerimo simptomai.
- Labirintitas: tai vidinės ausies infekcija, sukelianti jautrios ausies dalies, vadinamos labirintu, uždegimą. Dažniausia labirinto uždegimo priežastis yra virusinė infekcija, pavyzdžiui, peršalimas ar gripas.
- Prastas regėjimas: Kartais galvos skausmas ir svaigulys gali būti tik ženklas, kad jums reikia akinių arba naujo recepto turimiems lęšiams.
- Autoimuniniai sutrikimai: Autoimuninės ligos atsiranda dėl to, kad jūsų organizmas klaidingai atakuoja sveikus audinius, tarsi tai būtų infekcinis užpuolikas.
- Šalutinis vaistų poveikis: Galvos skausmas ir galvos svaigimas yra dažni šalutiniai daugelio vaistų poveikiai, ypač pradėjus juos vartoti pirmą kartą.
Išoriniai veiksniai
Galvos svaigimas gali būti sukeliamas ne tik įvairių sveikatos problemų, bet ir įvairių išorinių veiksnių:
- Greitas judėjimas ir posūkiai, pavyzdžiui, staigus automobilio stabdymas arba kėlimasis iš gulto.
- Erdvinis aplinkos dezorientavimas, dažnai pasireiškiantis po ilgo skrydžio arba kruizo laivu.
- Įvairūs vaizdiniai arba ilgalaikė koncentracija į ekraną gali sukelti svaigimą.
Kada galvos svaigimas gali būti pavojingas?
Nors dažniausiai galvos svaigimas nėra pavojingas, kartais tai gali būti rimtesnės būklės požymis. Reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei galvos svaigimą lydi šie simptomai:
- Stiprus galvos skausmas, kuris prasideda staiga.
- Pykinimas ir vėmimas.
- Neryškus matymas arba dvigubas matymas.
- Kaklo skausmas arba sustingimas.
- Traukuliai.
- Sumišimas arba sąmonės praradimas.
- Tirpimas arba silpnumas, dažnai vienoje kūno pusėje.
- Sunkumai kalbant ar suprantant kalbą.
- Sunkumai vaikščioti ar išlaikyti pusiausvyrą.
Šie simptomai gali rodyti insultą, smegenų aneurizmą arba kitą rimtą sveikatos būklę, kuriai reikia nedelsiamo gydymo.
Kaip palengvinti galvos svaigimą?
Yra keletas būdų, kaip palengvinti galvos svaigimą:
- Atsisėskite arba atsigulkite: jei jaučiate, kad jūsų pusiausvyra yra sutrikusi arba aplinkiniai daiktai sukasi, geriausia yra atsisėsti arba atsigulti ant lovos, grindų ar kito saugaus paviršiaus, kol praeis epizodas. Tai padės išvengti traumų ir sumažins stresą organizmui.
- Sulėtinkite kvėpavimą: gilaus ir lėto kvėpavimo technika gali padėti nuraminti nervų sistemą ir sumažinti galvos svaigimą.
- Vartokite pakankamai skysčių: dehidratacija gali būti viena iš galvos svaigimo priežasčių, todėl svarbu palaikyti tinkamą skysčių balansą organizme. Gerkite gryną vandenį, tinka ir arbatos ar sultiniai.
- Skirkite daugiau dėmesio poilsiui: nuolatinis nuovargis ir stresas gali sukelti galvos svaigimą.
- Užsiimkite mankšta: jei svaigsta galva, kiekvieną dieną reikėtų daryti mankštą, trunkančią iki 15 min ir skirtą būtent galvos svaigimui mažinti. Tokią mankštą reikėtų atlikti 3 kartus per dieną. Tai nesudėtingi pratimai, skirti vidinės ausies dalims kontroliuoti.
Svarbu prisiminti, kad šie patarimai yra bendros gairės. Galvos svaigimas gali turėti daugybę priežasčių, todėl svarbu žinoti, kad vienas gydymo būdas negali atitikti visų atvejų.
Taip pat skaitykite: Kaip paruošti Velykų stalą?
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors tokias problemas turėtų vertinti tik gydytojas specialistas (otorinolaringologas), tačiau galima kreiptis ir į šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas apžiūrėjęs ausį, nustatys matomą problemą - ar tai uždegimas, būgnelio problema, ar visai kas kita. Taip pat reikėtų kreiptis į gydytoją, jei:
- Galvos svaigimas kartojasi dažnai arba trunka ilgai.
- Galvos svaigimą lydi kiti simptomai, tokie kaip galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, neryškus matymas, kaklo skausmas, traukuliai, sumišimas arba silpnumas.
- Galvos svaigimas trukdo kasdienei veiklai.
Gydytojas gali atlikti tyrimus, kad nustatytų galvos svaigimo priežastį ir paskirtų tinkamą gydymą.
Dehidratacija ir galvos svaigimas
Dehidratacija yra viena iš dažniausių galvos svaigimo priežasčių. Kai organizmas netenka daugiau skysčių, nei jų gauna, sumažėja kraujo tūris, o tai savo ruožtu mažina kraujospūdį ir neleidžia smegenims gauti pakankamai kraujo. Dėl to atsiranda tas apsvaigimo, dezorientacijos jausmas, kurį patiria tiek daug žmonių.
Dehidratacijos požymiai
Be galvos svaigimo, kiti dehidratacijos požymiai yra:
- Tamsios spalvos šlapimas.
- Sumažėjęs šlapinimasis.
- Didelis troškulys.
- Sumišimas.
- Nuovargis.
Kaip išvengti dehidratacijos
Norint išvengti dehidratacijos, svarbu gerti pakankamai skysčių visą dieną, ypač karštu oru arba sportuojant. Rekomenduojama išgerti bent 8 stiklines vandens per dieną. Individualų reikalingą vandens kiekį labai paprasta apsiskaičiuoti - kiekvienam ūgio centimetrui reikia 10 ml vandens. Tad, jei jūsų ūgis 1,75 metro, per dieną jums reikia išgerti apie 1,75 litro vandens.
Taip pat skaitykite: Gydymo būdai
Apžvalga: galvos skausmas ir svaigulys
Dažnai nerimą kelia galvos skausmas ir svaigulys vienu metu. Tačiau šių dviejų simptomų derinį gali sukelti daugybė dalykų - nuo dehidratacijos iki nerimo.
Kada kreiptis į skubią pagalbą?
Nors ir retai, galvos skausmas su svaigimu kartais gali reikšti skubią sveikatos būklę, kurią reikia nedelsiant gydyti. Tai gali būti:
- Smegenų aneurizma: Kai ji plyšta, pirmasis požymis paprastai būna stiprus galvos skausmas, kuris prasideda staiga. Taip pat gali svaigti galva.
- Insultas: Insultas ištinka, kai kas nors nutraukia kraujo tekėjimą į smegenų dalį ir taip nutraukia deguonies ir kitų maistinių medžiagų, reikalingų smegenų veiklai, tiekimą. Be pastovaus kraujo tiekimo smegenų ląstelės greitai pradeda žūti.
Jei stipriai skauda galvą, svaigsta galva arba pastebėjote kitų smegenų aneurizmos plyšimo ar insulto simptomų, kreipkitės į greitąją medicinos pagalbą.
Migrena ir galvos svaigimas
Migrena - tai intensyvus galvos skausmas, kuris pasireiškia vienoje arba abiejose galvos pusėse. Dažnai migreną patiriantys žmonės skausmą apibūdina kaip pulsuojantį. Šį intensyvų skausmą gali lydėti galvos svaigimas.
Galvos traumos ir galvos svaigimas
Galvos traumos būna dviejų tipų - išorinės ir vidinės. Vidiniai sužalojimai dažnai sukelia ir galvos skausmą, ir galvos svaigimą, kartais dar kelias savaites po pirminio sužalojimo. Trauminiai smegenų sužalojimai (TBI) dažnai sukelia galvos skausmą ir svaigulį.
Po sukrėtiminis sindromas
Po sukrėtimo sindromas - tai būklė, kuri kartais pasireiškia po smegenų sukrėtimo. Jis sukelia įvairius simptomus, kurie paprastai apima galvos skausmą ir svaigimą, praėjus kelioms savaitėms ar net mėnesiams po pirminės traumos.
Kitos galimos priežastys
Be jau išvardytų priežasčių, galvos skausmą ir svaigimą gali sukelti bakterinės ir virusinės infekcijos, mažas cukraus kiekis kraujyje, nerimas, labirintitas, anemija, prastas regėjimas ir autoimuniniai sutrikimai.
Išvados
Galvos svaigimas gali būti nepatogus simptomas, tačiau žinodami, kokios gali būti jo priežastys ir kaip tinkamai su juo kovoti, mes galime vėl grįžti prie aktyvaus ir pilnaverčio gyvenimo. Jei jaučiate galvos svaigimą, o ypač jei galvos svaigimo epizodai dažnai kartojasi ar ilgai trunka, kreipkitės į gydytoją.
Vandens svarba organizmui
Ar kada pagalvojote, koks svarbus, nepakeičiamas ir gyvybiškai reikalingas mūsų gyvenimui ir mūsų sveikatai yra vanduo? Žmogus be maisto gali išgyventi kelias savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens - vos keletą dienų. Vanduo - tai atgaiva, sveikata, energija. Jis - mūsų medžiagų apykaitos ir mūsų gyvybingumo pagrindas. Vandens gėrimas yra vienas iš sveikiausių dalykų, kurį mes galime padaryti, kad jaustumėės gerai ir būtume kupini jėgų. Tai ypač svarbu karštomis vasaros dienomis, kadangi esant aukštesnei temperatūrai organizmas prakaituoja ir praranda daugiau skysčių.
Vandens nauda
- Vanduo lieknina.
- Vanduo suteikia daugiau energijos.
- Vanduo mažina įtampą.
- Vanduo stiprina raumenų tonusą.
- Vanduo gerina virškinimą.
Kiek vandens reikia gerti?
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą maisto pasirinkimo piramidę, 8 stiklinės vandens per dieną yra gyvybiškai būtinas kiekis, reikalingas ląstelėms, atliekančioms labai svarbias fiziologines funkcijas. Individualų reikalingą vandens kiekį labai paprasta apsiskaičiuoti - kiekvienam ūgio centimetrui reikia 10 ml vandens. Tad, jei jūsų ūgis 1,75 metro, per dieną jums reikia išgerti apie 1,75 litro vandens.
Vandens trūkumo pasekmės
Net nedidelis vandens trūkumas organizme turi įtakos savijautai - lėčiau teka kraujas, ląstelės blogiau aprūpinamos deguonimi, prastėja bendra fizinė būsena: sutrinka dėmesio koncentracija, atsiranda irzlumas, galvos skausmai, sušlubuoja atmintis, sulėtėja reakcija.
Ledo kibiro iššūkis: filantropija ar savireklama?
Per pastarąsias tris savaites socialinius tinklus užtvindė ledinis vanduo, tiksliau - juo besilaistančių žmonių vaizdo įrašai. Regis, visi ant galvos verčiasi didžiulius kibirus šalto vandens su ledo gabalais. Kodėl?
Ši akcija praminta ledo kibiro iššūkiu ir skirta surinkti lėšų mirtina liga - šonine amiotrofine skleroze - sergantiems žmonėms. Ledo kibiro iššūkį žmonės perduoda vieni kitiems ir jis plinta tiesiog žaibiškai.
Iššūkio esmė
Iššūkio esmė paprasta: žmogus turi arba užsiversti kibirą ledinio vandens, arba paaukoti 100 dolerių Šoninės amiotrofinės sklerozės asociacijai.
Iššūkio rezultatai
Tiesa, nepaneigsi, kad skleidžiamos ledinės žinios galia yra itin paveiki. Taip ligai skirtam asociacijos fondui per tris savaites buvo surinkta daugiau nei 15,6 mln. JAV dolerių.
Kritika
Prasidėjęs kaip kilni labdaros akcija, šis reiškinys virto madinga savireklamos kampanija, praradusia savo prasmę. Bent jau dalis žmonių dažniausiai skelbiasi darantys abu dalykus: išsimaudo lediniame vandenyje ir paaukoja pinigų. Ar visada įvykdomas pastarasis veiksmas, neaišku, mat žiūrovai dažniausiai užfiksuoja tik pirmąjį. Išsimaudei lediniame vandenyje - ir darbas padarytas.
Išvados
Taigi pradinis tikslas pasiektas: daugiau nei 15 mln. dolerių aukų pasipylė kartu su lediniu vandeniu, ir tai turėtų suteikti daug vilčių šia liga sergantiems žmonėms. Bet ar ledinio vandens pylimas nėra tik dar vienas kilniais tikslais prisidengusių žmonių būdas išreikšti savo tuštybę ir tiesiog pakvailioti?
tags: #kas #yra #galva #virš #vandens