Etano rūgšties virimo temperatūra: išsamus aprašymas
Įvadas
Etano rūgštis, plačiau žinoma kaip acto rūgštis, yra svarbi karboksirūgštis, plačiai naudojama įvairiose pramonės šakose ir buityje. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime etano rūgšties savybes, įskaitant jos virimo temperatūrą, fizines ir chemines charakteristikas, gavimo būdus ir panaudojimo sritis. Taip pat aptarsime saugos aspektus, susijusius su šia medžiaga.
Kas yra etano rūgštis?
Etano rūgštis (CH3COOH) yra bespalvis, aštraus kvapo higroskopiškas skystis. Tai yra karboksirūgštis, organinis junginys, kurio molekulėje yra karboksilo grupė (-COOH). Etano rūgštis gerai tirpsta vandenyje, etanolyje, dietileteryje ir benzene, taip pat gerai tirpina daugelį organinių junginių.
Molekulinė masė ir tankis
Etano rūgšties molekulinė masė yra 60,05 g/mol. Jos tankis yra 1049 kg/m³.
Virimo ir lydymosi temperatūra
Etano rūgšties virimo temperatūra yra 117,8 °C. Bevandenė acto rūgštis, dažnai vadinama ledine acto rūgštimi, yra kristalinė medžiaga, kurios lydymosi temperatūra yra 16,75 °C. Pavadinimas "ledinė" kilo dėl to, kad žemesnėje nei 16,75 °C temperatūroje ji sukietėja į ledo pavidalo kristalus.
Lūžio rodiklis
Etano rūgšties lūžio rodiklis yra 1,3715.
Taip pat skaitykite: Etano rūgštis ir jos virimo temperatūra: išsamus vadovas
Fizinės ir cheminės savybės
Etano rūgštis pasižymi unikaliomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis, kurios lemia jos panaudojimą įvairiose srityse.
Tirpumas
Etano rūgštis gerai tirpsta vandenyje, etanolyje, dietileteryje ir benzene. Ji taip pat gerai tirpina organinius junginius, HF, HCl, HBr, HI ir kitas dujas.
Azeotropiniai mišiniai
Etano rūgštis su daugeliu organinių junginių sudaro azeotropinius mišinius. Azeotropas yra skysčių mišinys, kuris verda kaip vienas junginys, išlaikydamas pastovią sudėtį.
Rūgštinės savybės
Etano rūgštis yra silpna rūgštis. Reaguodama su hidroksidais, ji sudaro druskas, o su alkoholiais - acetatus.
Reakcijos
Iš 2 molekulių atskėlus vandenį gaunamas acetanhidridas, pakeitus hidroksigrupę chloru - acetilchloridas, aminogrupe - acetamidas. Reaguodama su etilenu, acto rūgštis sudaro etilacetatą, o su acetilenu (katalizatorius Hg druskos) - vinilacetatą. Su formaldehido garais reaguodama, ji sudaro akrilo rūgštį.
Taip pat skaitykite: Metos kavos virimo aparato naudojimo patarimai
Gavimo būdai
Etano rūgštis gali būti gaunama įvairiais būdais:
- Oksiduojant acetaldehidą: Deguonimi oksiduojant acetaldehidą (katalizatorius Mn druskos, Mn, Co, Ni, Fe).
- Oksiduojant naftos angliavandenilių frakciją: Naftos angliavandenilių frakciją (C5-C6; 140-180 °C, 5-8 MPa). Šiuo būdu be acto rūgšties dar susidaro skruzdžių ir propiono rūgštys.
- Karbonilinant metanolį.
- Oksiduojant etanolį arba sacharidus: Actarūgščio rūgimo metu susidaro maistinė acto rūgštis.
- Pirolizuojant medieną.
- Distiliuojant sauso CH3COONa ir H2SO4 mišinį: Bevandenė acto rūgštis gaunama distiliuojant sauso CH3COONa ir H2SO4 mišinį.
Panaudojimo sritys
Etano rūgštis plačiai naudojama įvairiose pramonės šakose ir buityje:
- Celiuliozės acetatų gamyba: Daug acto rūgšties sunaudojama celiuliozės acetatams gaminti.
- Acetono gamyba.
- Acetanhidrido gamyba.
- Chloracto rūgšties gamyba.
- Vaistų sintezė.
- Maisto pramonė: Mėsai, žuvims, grybams, daržovėms konservuoti ir kaip prieskonis (3-15 % acto rūgštis vadinama actu, 80 % - acto esencija).
- Tekstilės pramonė: Geležies, aliuminio ir chromo acetatai naudojami tekstilės pramonėje pluoštams dažyti kaip kandikai.
Etano rūgštis gamtoje
Acto rūgšties esterių, druskų, taip pat laisvos acto rūgšties yra augalų lapuose, šlapime, tulžyje. Grybai ir bakterijos suskaido organines medžiagas iki acto rūgšties - jos susidaro rūgpienyje, sūryje, iš vyno mikroorganizmai pagamina vyno actą. Acto rūgštis yra viena pagrindinių tarpinių medžiagų apykaitos metabolitų.
Saugos priemonės
Nors acto rūgštis yra plačiai naudojama, būtina laikytis saugos priemonių dirbant su ja:
- Acto rūgšties garai dirgina kvėpavimo takus.
- Daugiau kaip 30 % koncentracijos vandeniniai tirpalai nudegina odą ir gleivinę.
Kitos karboksirūgštys
Be etano rūgšties, yra ir kitų svarbių karboksirūgščių:
Taip pat skaitykite: Sveiki neskrudinti grikiai: paruošimo gidas
- Benzoinė rūgštis (C6H5-COOH): Aromatinė rūgštis, bespalviai blizgantys kristalai, naudojami konservavimui.
- Palmitino rūgštis (CH3-(CH2)14-COOH): Sočioji riebalų rūgštis, bespalviai kristalai, randami riebaluose.
- Pieno rūgštis (CH3-CH(OH)-COOH): Monokarboninė oksirūgštis, susidaro pienrūgščio rūgimo metu.
- Salicilo rūgštis: Aromatinė oksirūgštis, naudojama farmacijoje ir maisto pramonėje.
- Metano rūgštis (HCOOH): Paprasčiausia sočioji monokarbonatinė rūgštis, aštraus kvapo skystis.
- Stearino rūgštis (CH3-(CH2)16-COOH): Sočioji monokarbonatinė rūgštis, randama riebaluose.
- Sviesto rūgštis (C3H7-COOH): Sočioji monokarbonatinė rūgštis, randama svieste ir prakaite.
Slapukų naudojimas
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam).
Slapukų naudojimo parinktys
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti. Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius - tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Šie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą.
tags: #etano #virimo #temperatūra
