Elektroniniai receptai Lietuvoje: istorija, dabartis ir ateitis
Įvadas
Elektroniniai receptai (e. receptai) - tai skaitmeninė tradicinių popierinių receptų versija, leidžianti gydytojams elektroniniu būdu išrašyti vaistus pacientams. Ši sistema yra E. sveikatos sistemos dalis ir siekiama pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumą, saugumą ir kokybę. Lietuvoje e. receptai pradėti diegti 2015 m. pabaigoje, o aktyviau naudotis šia galimybe gydymo įstaigos pradėjo 2016 m. pabaigoje. Straipsnyje aptariama e. receptų istorija Lietuvoje, jų įdiegimo iššūkiai, privalumai ir ateities perspektyvos.
E. receptų įdiegimo istorija Lietuvoje
Pradžia ir pirmieji žingsniai (2009-2015 m.)
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės Giedrės Maksimaitytės teigimu, pagal 2009-2015 m. planą, elektroninis receptas yra tik vienas iš keleto e.sveikata informacinės sistemos dokumentų, bet jis negali būti išrašomas neužpildžius ir nepasirašius e.parašu kitų dokumentų.
Oficialus startas ir lūkesčiai (2015 m.)
Nuo 2015 m. lapkričio 2 d. Lietuvoje pradėjo veikti elektroninis receptas, kuris yra E. sveikatos sistemos dalis. Pasak sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės, tai turėjo palengvinti vaistų išrašymą ir įsigijimą, sumažinti popierizmą ir klaidų tikimybę. Buvo tikimasi, kad gydytojai galės tiksliai žinoti, kokie vaistai pacientui buvo skirti ir ar jis juos įsigijo.
Pirmieji metai ir iššūkiai (2016 m.)
Nors galimybė elektroniniu būdu išrašyti receptus atsirado 2015-ųjų pabaigoje, gydymo įstaigos aktyviau naudotis šia galimybe pradėjo tik 2016 m. pabaigoje. Iš pradžių e. receptų naudojimas susidūrė su tam tikrais sunkumais. Viena iš priežasčių buvo ta, kad norint išduoti e. receptą, gydytojui tenka užpildyti ir pasirašyti kitas formas. Be to, elektroninės sveikatos sistema vartotojui nebuvo itin palanki, o vyresnio amžiaus pacientams sunkiau sekėsi keisti įpročius.
Augimas ir tobulinimas (2017-2019 m.)
2017 m. sausio 24 d. duomenimis, į centrinę e.sveikatos sistemą jau buvo pateikta daugiau kaip 600 tūkst. elektroninių medicininių dokumentų, išrašyta daugiau kaip 220 tūkstančių elektroninių receptų, užregistruota virš 3 mln. Elektroninių medicininių įrašų. 2019 metais E. sveikatos sistemoje išrašyta daugiau kaip 13 mln. e. receptų - pusantro karto daugiau nei 2018-aisiais. Pacientai su išduotais e. receptais pernai iš viso įsigijo 12 mln. vaistinių preparatų - 40 proc. daugiau nei 2018 metais.
Taip pat skaitykite: Viskas apie elektroninius receptus
Rekordiniai skaičiai (2020 m.)
Pirmąjį 2020 metų mėnesį visoje šalyje elektroninėmis priemonėmis išrašyta daugiau kaip 1,3 mln. receptų. Tai - didžiausias per mėnesį išrašytų e. receptų kiekis per visą E. sveikatos veikimo istoriją. E. recepto patrauklumą patvirtina ir rekordiniai su jais įsigytų vaistų kiekiai. Vien per sausio mėnesį su elektroniniais receptais pacientai vaistinėse įsigijo maždaug 1,2 mln. vaistų.
E. receptų privalumai
Patogumas ir efektyvumas
E. receptas yra gana patogus. Gydytojui paskyrus vaistus ir tai įrašius į sistemą, pacientas gali eiti į bet kurią vaistinę, o jų didžioji dauguma jau seniai turi būti prisijungusi prie e.sveikatos sistemos. Vaistininkai mato, kokie vaistai paskirti, įvedę pirkėjo asmens kodą, ir juos išduoda. Gydytojas mato, ar jo pacientas vaistus nusipirko. Išduoti vaistus pagal elektroninius receptus daug patogiau: akivaizdu, kada vaistai pirkti paskutinį kartą, kokie, kokiomis dozėmis vartojami, žodžiu, matoma visa gydymo istorija.
E.recepto išrašymas yra greitesnis ir patogesnis lyginant su popieriniu receptu. Gydytojams nebereikia vartyti popierinių žinynų ar katalogų išrašant receptus, sistemoje galima atlikti vaisto paiešką tiek pagal vaistinės medžiagos bendrinį pavadinimą, tiek pagal konkretų vaisto pavadinimą. Dauguma e.recepto laukų užsipildo automatiškai, gydytojui tereikia parinkti diagnozę, parinkti vaistą ir nurodyti kaip vartoti. Įgudusiam vartotojui e.recepto išrašymas užima nuo pusės iki pusantros minutės.
Tikslumas ir saugumas
Elektroninis receptas palengvina receptų išrašymą, receptai yra aiškesni, tikslesni, visada įskaitomi, dėl to farmacijos specialistams lengviau įvertinti išrašytus receptus ir išduoti pagal juos vaistus. Be to, nelieka erdvės klaidingoms dozuotiems.
Prisijungę prie sistemos gydytojai mato, ar pacientas įsigijo vaistus ir medicinos pagalbos priemones pagal jam išrašytus e.receptus, taip pat mato informaciją apie kitų gydytojų pacientui išrašytus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kas padeda išvengti tų pačių ar panašių vaistų skyrimo, sudaro galimybę racionaliau skirti vaistus.
Taip pat skaitykite: Pažanga Antakalnio poliklinikoje: e-receptai
Prieinamumas ir informacijos valdymas
Pacientas elektroninės sveikatos portale savo paskyroje visada gali matyti, kokie receptai išrašyti, kokius ir kaip vaistus turi vartoti. Elektroninėje sveikatos sistemoje skelbiama paciento sveikatos istorija, tyrimai, diagnozės, receptai, siuntimai, rentgeno nuotraukos, pažymos. Šia informacija gali naudotis ne tik gydytojai, bet ir pacientai.
Pacientams nereikia su savimi turėti popierinių receptų ar kompensuojamųjų vaistų paso einant pas gydytoją, o paskui į vaistinę, tereikia turėti tik asmens dokumentą.
Distancinės galimybės
Šiuo metu pacientai turi galimybę e. receptą gauti ir neišėję iš namų, o tiesiog telefonu susisiekę su savo šeimos gydytoju. O prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, pacientai gali įgalioti savo šeimos narį ar kitą artimą asmenį už juos atsiimti vaistus vaistinėje.
Iššūkiai ir problemos
Sistemos sudėtingumas
Norint išduoti e.receptą, gydytojui tenka užpildyti ir pasirašyti kitas formas. Elektroninės sveikatos sistema vartotojui nėra palanki. Komerciniai logistikos puslapiai įprastai traukia dėmesį, paspaudus mygtuką duoda parengtuką eiti tolyn, o sveikatos sistemos puslapiuose nemažai turi ieškoti, suvesti pats, raidės, tekstūra neryški. Tenka blaškytis po visą puslapį, kol randi, kur paspausti, kad eitum tolyn ar baigtum darbą.
Prisitaikymo sunkumai
Vyresnio amžiaus pacientai sunkiau keičia įpročius. Kai kurie gydytojai, dar nesusipažinę su šia naujove, mano, jog išrašyti e. receptą sunku.
Taip pat skaitykite: E. receptų trūkumai ir iššūkiai
Sistemos klaidos ir derinimas
Pasitaiko atvejų, kai dėl išorinių sisteminių klaidų receptus priimti sudėtinga ar net neįmanoma jų patvirtinti. Sveikatos priežiūros įstaigos vykdo paskutinius derinimus su sistemos diegėjais, gydytojai teikia pastabas, kad sistema veiktų geriau. Yra žinomos problemos, kodėl sistema neveikė, ir jau duoti pavedimai padaryti reikiamus pokyčius. Bus panaikinti pertekliniai procesai ir pernelyg sudėtingi klasifikatoriai. Pavyzdžiui, gydytojai turėdavo rinktis vaisto vartojimo būdą iš maždaug dviejų šimtų variantų arba vaisto formą iš maždaug aštuoniasdešimties. Taip pat sumažinta asmens sveikatos istorijos privalomų laukų.
Nevienodas įsitraukimas
Daugiausiai e.receptų išrašoma Klaipėdoje, tačiau kituose miestuose tai pasitaiko retai. Aktyviausiai e. receptus sausį išrašinėjo Kauno miesto poliklinika, Centro poliklinika, „MediCa klinika“, Antakalnio ir Šeškinės poliklinikos.
Ateities perspektyvos
Sistemos tobulinimas
Sveikatos apsaugos minsiterijos atstovai pridūrė, kad pamažu įsibėgėja ir kitos e.sveikatos posistemės. Jau sukurta daugiau kaip milijonas elektroninių sveikatos istorijų, daugiau kaip 5 tūkst. "Tam, kad visiškai įsibėgėtų nacionalinio masto sistema, reikės kelerių metų.
Visuotinis įdiegimas
E. Sveikatos apsaugos ministerija tikisi, jog 2018 m. visose šalies gydymo įstaigose bus galima sėkmingai ir sklandžiai išrašyti e. receptus. Anot E. „Jau dabar yra sukurtos sąlygos visoms įstaigoms išrašyti e.receptus. Visos sveikatos priežiūros įstaigos turi teisę ir galimybę naudoti sukurtus e.sveikatos sprendimus. Tačiau specialistė pabrėžia, kad visuotinis e.recepto išrašymas yra siekiamybė: manoma, jog 3-5 proc. vis tiek liks popierinių receptų.
Tarptautinė patirtis
E. receptus jau naudoja Anglija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Norvegija, Suomija, Švedija. Kitų šalių patirtis rodo, kad neverta planuoti skubiai pereiti prie visuotinio e. recepto naudojimo.
tags: #elektroniniai #receptai #Lietuva #istorija