Didelių pietų kraštų medžių rūšys: atsparumas šalčiui ir pritaikymas Lietuvoje

Lietuvos klimatas, pasižymintis dideliais temperatūros svyravimais, kelia iššūkių opesnėms, iš šiltesnių kraštų atvežtoms medžių rūšims. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie dideli pietų kraštų medžiai gali išgyventi Lietuvoje, kokios priežiūros jiems reikia ir kokius atrankos kriterijus reikėtų taikyti, norint sėkmingai auginti egzotinius augalus.

Klimato iššūkiai Lietuvoje

Lietuvą užklupę dideli šalčiai pavojų kelia ne tik žmonėms - po žiemos speigų dažnai tenka atsisveikinti su opesnėmis iš kitų šalių atvežtomis medžių ar krūmų rūšimis. Gamtininkas S. Obelevičius pastebi, kad „mūsų klimato sąlygomis neišgyvena iš Pietų Amerikos, Afrikos atvežti medžiai". Jo patirtis rodo, kad bandymai auginti visterijas ir platanus buvo nesėkmingi. Taip pat jis „nužudė“ kiparisą, sekvoją, metasekvoją, žiemos neištveria mamutmedžiai, kriptomerijos, kai kurios magnolijų rūšys.

Svarbu suprasti, kad augalams didelis skirtumas, kaip šalčiai ateina - jei palaipsniui, jie spėja prisitaikyti ir tuomet yra mažesnis pavojus nušalti, o jei smarkiai pašąla staiga, augalai žūsta dažniau. Svarbi ir Lietuvos vietovė, pavyzdžiui, Anykščiai patenka į nepalankiausią introdukcinį rajoną - šioje vietoje yra šalčiausia, o štai Klaipėda tikriausiai net nėra mačiusi trisdešimties laipsnių šalčio. Taigi čia ir opesnius augalus galima bandyti auginti.

Kaip pasirinkti medelį: atkreipkite dėmesį į tėvynę

Perkant medelius, gamtininkas patarė visų pirma mąstyti, ką perkame, taip pat apie augalą reikia gerai „ištardyti“ pardavėjus. Labai svarbu išsiaiškinti, kas yra augalo tėvynė - jei Kanada, Sibiras, medelį galima drąsiai pirkti, jis lietuvišką žiemą ištvers. Tačiau jeigu augalas atvežtas iš šiltųjų kraštų, patariu nemėtyti pinigų ir net nebandyti jo auginti.

Lietuvoje prisitaikę atvežtiniai medžiai

S. Obelevičiaus teigimu, Lietuvoje yra daug atvežtinių medžių, kurie puikiai prisitaikė prie mūsų klimato - jie nenušąla, kai kurios rūšys neapšąla net ir per didelius šalčius. Tokie augalai yra, pavyzdžiui, vakarinė tuja, piramidinės formos tuopa. Šaltalankiai, jazminai, alyvos jau seniai auga Lietuvoje - jie visiškai prisitaikė prie šaltų žiemų, šiems augalams nereikia ypatingos priežiūros.

Taip pat skaitykite: Viskas apie didelius torto fontanus

Kai kurie augalai, gamtininko teigimu, gali ištverti ganėtinai stiprius šalčius, todėl juos auginti galima bandyti. Lietuvoje auginamas krūmas bugienis nėra pakankamai atsparus šalčiams, tačiau labai svarbu, kad žiemą būtų pasnigę - šakelės po sniegu nenušąla, jei bus virš sniego - tikrai nušals.

Šalčiui atsparūs medžiai

Paklaustas, kokie atvežtiniai medžiai ar krūmai gali ištverti didžiausius šalčius, gamtininkas sakė, kad tai yra paprastoji eglė, sibirinis kėnis, paprastasis kadagys - šie augalai nenušąla esant -30 °C ar net -40 °C temperatūrai. Pačius didžiausius šalčius ištveria juodieji serbentai - skaičiau tyrimo aprašymą, kaip juodojo serbento šakelė išsprogo palaikyta azote.

Po šios žiemos, biologo teigimu, apšals arba nušals karijos, pterokarijos, šilkmedžiai, taip pat gali apšalti ir ginkmedžiai. Manau, kad šiųmetės žiemos šalčiai bus mirtini puskiparisiams (kiek atsparesni yra žirniavaisiai, kilę iš Japonijos), ypač liausono.

Kaip pasirūpinti šalčiui neatspariais augalais

Vis dėlto jei auginami šalčiui neatsparūs ar mažiau jam atsparūs augalai, reikia jais tinkamai pasirūpinti. Patariu iš pietinių kraštų atvežtus medžius ar krūmus sodinti prie pietinės namo pusės - taip jie gaus daugiau šilumos ir mažiau žvarbaus vėjo. Taip pat tokius augalus būtina mulčiuoti - šaknis užpilti pjuvenomis, lapais ar bent jau storu sniego sluoksniu, kad nenušaltų. Būtent šaknims šaltis yra pavojingiausias - apšalusias šakeles galima pašalinti, o nušalus šaknims augalo išgelbėti neįmanoma.

Informacija apie atskiras augalų rūšis

Abrikosai

Abrikosai - ne tik vertingiausi iš Lietuvoje auginamų kaulavaisių, turintys geriausią skaidulų ir cukrų santykį, bet ir vaistines savybes turintys vaisiai, o jų prinokę kauliukai vertingesni už migdolus, kuomet mėgaujamasi saikingais jų kiekiais. Abrikosai turtingi flavonoidų, antioksidantų, fosforo, kalio, beta-karotenoidų (vit. A). Abrikosai, palyginti su obuoliais turi mažiau kalorijų, jūs galite suvalgyti net šešis abrikosus ir gausite mažiau kalorijų nei yra viename obuolyje. Taip pat tai vieni gražiausių sodo medžių, unikalių savo vainiko forma, žiedų ir žievės spalva. Lietuvoje abrikosai auginami ne vieną dešimtmetį, o šylant klimatui jie pritaikomi vis įvairesnėmis auginimo sąlygomis. Net ir Rytų Lietuvoje, laikantis rekomendacijų, galima ne tik sėkmingai užsiauginti abrikosų derlių, bet ir išlaikyti ilgaamžį medį, kuris nežus po pirmos ekstremalios žiemos.

Taip pat skaitykite: Klasikiniai jautienos kepsniai

Yra kelios taisyklės, kurių reikia paisyti dar prieš įsigyjant augalą, kad po kelių metų netektų gailėtis dėl padarytos klaidos ir prarasti ne tiek augalo vertę, bet laiką ir energiją, kurią skyrėte pasirinkimui ir sodinimui. Taigi, per keliolika metų mūsų ir mūsų pirkėjų stebėjimų, išrinkome kelis svarbiausius faktorius, lemiančius, kad abrikosas išgyvens ir derės ekstremaliausiomis Rytų Lietuvos sąlygomis:

  1. Sodinkite abrikosą toje vietoje, kur nėra didelių temperatūros svyravimų. Vasario mėnesį iš rytinės pusės į augalo kamieną iki metro aukščio neturi šviesti saulė. Jei abejojate ar vieta tinka - sodinkite vakarinėje namo pusėje arba kampe tarp rytinės ir pietinės tvoros/gyvatvorės.
  2. Jokiu būdų neriškite nieko prie kamieno, abrikosų žievė jautresnė iššutimui nei bet kurio kito kaulavaisio. Jei norite sudaryti saugią dirbtinę užuovėją žiemos metui, įsmeikite prie medžio kelis kuoliukus ir apjuoskite juos audiniu (pvz agroplėvele).
  3. Sodinkite abrikosus tik užuovėjose nuo sausų rytų ir šiaurės krypčių vėjų, jei norite išvengti apšalimų šakų galuose ar viso augalo iššalimo ekstremalią žiemą. Komforto temperatūra dažnai skiriasi nuo termometro parodymų, jei yra vėjelis.
  4. Niekuomet nesodinkite abrikoso sunkiame dirvožemyje, kokį pakenčia slyvos ar vyšnios. Abrikosai mėgsta tik pralaidų dirvožemį, priesmėlį, lengva priemolį, mažai molio turinčią daržo žemę. Taip pat nesodinkite ten, kur aukšti gruntiniai vandenys.
  5. Galiausiai, juk jums rūpi vaisiai, o ne tik pats medis, todėl parinkite vieta „antkalniu", jokiu būdų ne dauboje ar šalčio kišenėje, kur minimali stiprių šalnų tikimybė. Gera mintis sodinti prie pat pastato pietinės ar pietvakarinės sienos.
  6. Taipogi, abrikosai gan anksti nubunda. To dažnai nesimato, nes pumpurai delsia išsprogti, bet vėlyvoji gegužės šalna dažnai nepastebimai pražudo jauną medį ar vyresnio medžio žiedpumpurius. Tai dar viena priežastis nesodinti ten, kur aktyvi ryto saulė žiemos pabaigoje nutirpdo sniegą.

Abrikoso veislės pasirinkimas - antras svarbus faktorius prieš vietos sodinimui parinkimą, todėl lengvai pasirinksite iš keliolikos mūsų siūlomų veislių. Jei gyvenate Rytų Lietuvoje - privenkite ankstyvų, anksti žydinčių veislių (pvz. Early Orange). Beje, visi šiuolaikiniai abrikosai yra savidulkiai, todėl derės net ir vienas medis nedidelame sode. Taipogi, iš grunto kasami tik vienerių metų augalai, kurių šaknys gebės išmaitinti storus kamienus ir antžeminę vainiko dalį persodinimo metu, ir kategoriškai nerekomenduojama iš grunto kasti dviejų metų augalų, bet geriau rinktis saugiam prigijumui vyresnį augalą vazone.

Aronijos

Vaisinis, vaistinis, gražiai ir ilgai žydintis, kompaktiškas ir puošnus, lengvai formuojamas, visiškai atsparus ir abosoliučiai nereiklus - toks svajonių augalas tiesiog privalomas kiekviename šiuolaikiškame sode. Pasak mokslininkų, juodavaisė aronija yra vertingesnė už šilauoges. Ji atspari šalčiams, jos nepuola kenkėjai, nebijo oro užterštumo, nereikia rūgštinti ar kaip nors specialiai ruošti dirvos.

Nuskinti vaisiai gali būti saugomi vėsiai iki 2 mėnesių, o geriausiai laikosi drėgnesniame rūsyje ar uždengtame inde šaldytuve. Tinka šaldyti. Palaikyti ar pašalę vaisiai skanesni už šviežiai nuskintus, saldesni, turi mažiau taninų. Džiovinti ir sumalti vaisiai labai tinkami konditerijos gaminiams spalvinti ir suteikti maistinės vertės. Daugiausia vitaminų išsaugosite jei šviežiai skintas uogas sutrinsite lygiomis dalimis su cukrumi. Turi daug pektino, todėl aronijos labai tinka kaip priedas uogiėnėms. Nepakartojamas ir aronijų vynas, aronijas galite naudoti kaip priedą kitų uogų ir visių vynams. Jos turi daug antocianinių ir polifenolių, kas privalu kokybiškam sausam raudonam vynui.

Gausu vitaminų, mikroelementų, fosforo ir geležies, askorbo rūgšties, vitaminų K, E, o P vitamino turi rekordiškai daug. Uogų arbata tinka peršalimo ligoms gydyti. Tyrimais patvirtinta, kad antioksidantų aronijos turi tiek pat kiek šilauogės ir gervuogės, arba 1,5 karto daugiau už serbentus ar spanguoles. Moksliniai tyrimais nėra patebėta šalutinio poveikio vartojant aronijų uogas net ir didesniais kiekiais. Iš krūmo galite nuskinti nuo 5 iki 10 kg uogų, pavertus sultimis gausite apie 4-7 litrus.

Taip pat skaitykite: Lietuvos pietų pakrantės paukščių įvairovė: didžiosios rūšys

Veislinės aronijos labai skiriasi nuo laukinių uogų skoniu, dydžiu ir produktyvumu. Rytų Europoje išskiriamos trys vertingiausios aronijų veislės, kurių genėtinė kilmė identiška: GALICJANKA, NERO ir VIKING. HUGIN yra kitos kilmės. Jos visos savidulkės, apdulkinamos bičių, žiedai medingi.

GALICJANKA - perspektyviausia palyginti nauja veislė, komercinėms pantacijoms, nes uogos ypač stambios, deri ypač gausiai, o svarbiausia - vaisiai sunoksta vienu metu, todėl galima vienodos kokybės sunokusį derlių nuimti vienu metu, mechanizuotai. Tuo tarpu HUGIN, NERO ir VIKING rekomenduojamos būtent sodininkams - mėgėjams.

NERO - čekiška veislė, kompaktiškas, iki 2m aukščio, mažesnio nei VIKING augumo, uogos yra dukart didesnės už laukinės juodavaisės aronijos ir turi dukart daugiau vitamino C palyginti su laukinėmis. VIKING - švediška veislė, iki 3m aukščio krūmas, uogos viskuo panašios į NERO. Sultingumas identiškas GALICJANKA, uogos tik truputį mažesnės už Galicjanka.

HUGIN - švediška veislė, pasižyminti pačiomis aromatingiausiomis, saldžiausiomis ir pačiomis vertingiausiomis uogomis. Jose daugiausia polifenolių, uogos šviesesnės nei kitų juodavaisių aronijų. Tačiau uogos 4 kartus mažesnės už Galicjanka, Viking, Nero uogas. Sulčių spalva šviesesnė nei kitų juodavaisių. Labiausiai tinkama džiovinti, taip pat kaip priedas minkštiems duonos kepiniams.

Labai tinka gyvatvorėms, pavieniui galima formuoti medelio forma. Galima skiepyti į šermukšnio kamieną - medelis bus didesnis. Krūmas užauga iki 2-3 m aukščio, genimas panašiai kaip serbentai - tik vėliau, nuo 10 metų, pašalinamos seniausios (7-10 metų) šakos. Anksti pradeda derėti - jau 2-3 metais galite tikėtis derliaus. Žiedai paprastai neapšala nuo pavasario šalnų,nes žydi jau po jų. Aronijos nereiklios dirvai, mėgsta šviesias ir saulėtas vietas. Mėgsta normalaus drėgnumo dirvožemius, kurie gali būtų rūgštūs. Paprastai sodinama su 2 metrų tarpais. Augalas produktyvus ir dekoratyvus išlieka kelis dešimtmečius.

tags: #didelis #pietų #kraštų #medis #rūšys

Populiarūs įrašai: