Dykumų tinginystės projektas: Afrikos kelionių vadovas
Afrika, žemynas, kuris jau seniai žavi keliautojų vaizduotę, tačiau kartu ir kelia baimę. Šis straipsnis skirtas išsklaidyti mitus ir pateikti praktinius patarimus, kaip saugiai ir įdomiai patirti Afriką.
Dvi Afrikos pusės: Šiaurė ir Juodoji Afrika
Afrika skiriasi kardinaliai abiejose savo pusėse. Šiaurės Afrika - sausa ir dykuminga, apgyvendinta musulmonų arabų. Čia gyvūnijos mažai, išskyrus kupranugarių kaimenes, o gamta gana skurdi, išskyrus kalnus ar didingas smėlio kopas. Tačiau būtent čia klestėjo senovės Egiptas, Roma, finikiečiai, Arabų Kalifatas, palikę gausybę pastatų, griuvėsių, skulptūrų ir piramidžių. Daugelis turistų Šiaurės Afrikoje visų pirma ieško paplūdimių, nes daugelis šalių turi puikius kurortus su rifais nardymui ar bangomis serfingui.
Į pietus nuo Sacharos - Juodoji Afrika, atitinkanti daugelio įsivaizdavimą apie šį žavų, bet ir bauginantį žemyną. Drėgnose nacionalinių parkų savanose laksto antilopės, liūtai ir drambliai. Gyventojai - beveik vien juodaodžiai, gyvenantys kaimuose, išpažįstantys pagonybę arba krikščionybę. Deja, čia skurdas vietomis tragiškas, o atmosfera primena laikus prieš 100 ar 200 metų, kai net miestuose trūksta elementarių patogumų. Būtent šioje Afrikos dalyje siaučia tropinės ligos ir banditų gaujos. Nors istorinių įdomybių čia beveik nėra, o kurortų mažai ir jie prastoki, tačiau laukinė gamta yra be galo įspūdinga. Daugelis turistų keliauja čia visų pirma jos pažiūrėti safariuose. Juodoji Afrika skurdi, tačiau keliautojui brangi.
Tarp šių dviejų Afrikų plyti tarpinė zona - Sahelis, apimantis Mauritaniją, Malį ir Etiopiją.
Laukinės gamtos karalystė: Safaris Afrikoje
Pasakų Afrika, kurioje plačiose pievose ganosi milijonai antilopių bei zebrų, juos medžioja tūkstančiai liūtų ir leopardų, vaikšto nenugalimos dramblių kaimenės ir turškiasi begemotai - tikrai egzistuoja. Tai galima pamatyti Afrikos nacionaliniuose parkuose. Nacionalinis parkas Afrikoje reiškia aptvertą teritoriją, iš kurios iškeldinti žmonės. Didžiausi parkai yra sulig trečdaliu Lietuvos.
Taip pat skaitykite: Sluoksniuoto ledų deserto variacijos
Į pagrindinius parkus turistai gali įvažiuoti tik automobiliais, išlipti draudžiama, išskyrus kelias tam skirtas vietas. Tiesa, tokie nacionaliniai parkai yra ne kiekvienoje Afrikos šalyje. Sacharoje gyvūnų beveik negyvena, o džiunglėse jų gausu, tačiau jie mažesni ir juos užstoja medžiai. Tikroji didžiųjų žvėrių karalystė - Rytų Afrikos savanos ir Pietų Afrikos mažesnės dykumos.
Yra du safario būdai: nepriklausomas, išsinuomojus automobilį, ir organizuotas, prisijungiant prie safarių grupės. Kuris labiau apsimoka, priklauso nuo šalies. Turtingesnėse Namibijoje ir PAR geresni keliai, o nacionalinių parkų kainos net užsienio turistams - pakenčiamos, tad ten įdomiau keliauti nepriklausomai.
Afrikos kraštovaizdis: ne tik savanos ir dykumos
Afrika turi ne tik savanų ir dykumų. Turi Afrika ir nuostabių kalnų ir kanjonų - ypač rytų Afrikoje, pietų Afrikoje bei vulkaninėse salose. Yra ten ir vieni garsiausių pasaulio krioklių (Viktorijos).
Afrikos kainos: pasiruoškite išlaidoms
Jei kitur pasaulyje galioja taisyklė "kuo skurdesnė šalis - tuo viskas pigiau", Afrikoje ją pamirškite. Juodoji Afrika yra brangi, ypač jei lankysite lankytinas vietas. Kai kurios šalys iš turistų už bilietus prašo protu sunkiai suvokiamų sumų (pvz., 80 JAV dolerių už dieną populiariausiame Kenijos Masai Maros nacionaliniame parke). Tačiau net jei ir tenkinsitės afrikietiška kokybe, bus brangiau nei kokioje Indijoje ar pietryčių Azijoje.
Dėl šios priežasties Afrikoje kaip tik pigiau keliauti po turtingesnes (sąlyginai) šalis. Ten arba mažiau tos "tinginystės kultūros" (pvz., arabų šalyse), arba yra ištisos bendruomenės iš darbštumą vertinančių tautų (pvz., europiečiai kolonistų palikuonys PAR ar Namibijoje, imigrantai iš Azijos).
Taip pat skaitykite: Ypatingi desertai
Klimatas Afrikoje: karštis ir skirtingi sezonai
Visa Afrika gerokai karštesnė už Lietuvą. Dykumose (Afrikos šiaurėje ir pietvakariuose) tas karštis yra sausas, ten beveik nelyja. Naktimis ir žiemomis kiek atvėsta, tačiau tik iki keliolikos, blogiausiu atveju - kelių laipsnių. Džiunglėse ir savanose aplink pusiaują karštis yra drėgnas. Visus metus ten temperatūra panaši, vasaros ir žiemos nėra. Užtat yra sausas ir lietingas sezonai (tikslios jų datos skiriasi nuo vietos). Per lietingą geriau nekeliauti: ne vien dėl to, kad lietus nemalonus, tačiau ir todėl, kad suvešėję medžiai užstoja gyvūnus, o smarkios liūtys bemat suniokoja menką vietinę infrastruktūrą.
Afrikos klimatas - bent jau dykumų klimatas pavasarį, vasarą ir rudenį, o džiunglių ir savanų klimatas sausuoju metų laiku - labai tinkamas kurortams, maudynėms.
Saugumas Afrikoje: budrumas būtinas
Arabiškoji Šiaurės Afrika - gerokai saugesnė net už Lietuvą. Musulmonai linkę laikytis savo religijos tvirtai: neplėšikauja, nežudo. Nekreipkite dėmesio į terorizmo siaubus, kuriuos rodo žiniasklaida: išpuoliai - reti ir tikimybė į tokį pakliūti - labai maža. Gerokai mažesnė, nei tikimybė nukentėti nuo nusikaltėlių eiliniame Juodosios Afrikos mieste. O tie nusikaltėliai irgi žudo be atodairos. Tarkime, Pietų Afrikos Respublikoje kasdien nužudomi 57 žmonės, kai panašaus gyventojų skaičiaus arabiškame Maroke - vos 2.
Juodojoje Afrikoje paprastai vietiniai pataria nekišti nosies į lauką vos sutemsta, arba važiuoti automobiliu, taksi. Ir tikrai - daug miestų tada spėriai ištuštėja. Budrumo nereikia prarasti niekada.
Beje, kai kuriose šalyse policija ir armija gali suerzinti ne mažiau, nei nusikaltimų baimė: pilna visokių "patikrinimo postų", gaištančių laiką visokiais biurokratiniais paso numerio nusirašinėjimais ar apklausomis "kur apsistojote?". Būna turistams uždraustų regionų ar regionų, į kuriuos reikalingas pareigūnų leidimas. O jei padarysi nuotrauką "kur negalima", privers pasijusti rimčiausiu nusikaltėliu (daug kur Afrikoje negalima fotografuoti, tarkime, tiltų, pareigūnų ar valdžios įstaigų). Kai kurie pareigūnai net neuniformuoti. Tai būdinga tiek arabų, tiek Juodajai Afrikai.
Taip pat skaitykite: Tiramisu: kas tai?
Ligų pavojus Afrikoje: kaip apsisaugoti
Kitas Afrikos pavojus - ligos - taip pat "galioja" labiausiai Juodojoje Afrikoje. Daugelį baisiausių ligų platina uodai, todėl, kiek įmanoma, geriausia vengti jų įgėlimų. Nakvoti po tinkleliu. Purkštis ne šiaip kokiu purškalu, o tokiu, kuris turi daug DEET. Vilkėti ilgas rankoves, kelnes. Tiesa, šalis šaliai nelygi ir laikmetis laikmečiui: pvz., drėgnuoju sezonu uodų daugiau, tikimybė užsikrėsti kur kas didesnė, nei sausuoju.
Priešnuodis Afrikos ligoms - skiepai. Bet jų yra ne nuo visų ligų. Nuo kai kurių ligų, pvz., vienos dažniausių maliarijos, vietoje skiepų siūlomi vaistai, kuriuos reikia nuolat vartoti - kol keliauji ir dar ilgiau. Tie vaistai savaime sukelia šalutinių poveikių, dėl kurių kelionė kai kam pasidaro mažiau maloni. Nuo dar kitų ligų, kaip dengė karštinės, net profilaktinių vaistų nėra: taigi, net ir ėmęsis visų atsargos priemonių, vis tiek rizikuosi susirgti jei įgels uodas.
Turistai dažnai būna dviejų rūšių. Vieni, ypač vakariečiai ir rečiau keliaujantieji, daro viską "pagal raidę", vartoja visus skiepus ir vaistus. Kiti nesileidžia į kraštutinumus. Vaistų nuo maliarijos nevartoju, tačiau saugausi kitais būdais: ilgi drabužiai, laiko trumpinimas vakare, miegojimas po tinklu, purškimasis nuo uodų ir t.t.
Kai kur nors parašyta "Privalomi skiepai", pasidomėkite, ką tai reiškia. Daugeliu atveju tai reikš "Rekomenduojami skiepai" ir galima nesiskiepyti. Tačiau kai kur skiepai išties privalomi - be jų neįleis į šalį arba, nors į tą šalį dar įleis, paskui iš ten neįleis į kai kurias kitas šalis. Paprastai privalomi skiepai būna nuo geltonojo drugio - pačios baisiausios iš dažnų afrikinių uodų ligų (mirtingumas - 5-15%).
Afrikos istorija: nuo senovės civilizacijų iki kolonizacijos
Afrika - seniausias žemynas, kuriame atsirado šiuolaikiniai žmonės. Garsiausia ir seniausia - Egipto civilizacija ir jos faraonų kapai - piramidės, tūkstančius metų buvusios aukščiausiais mūsų planetos pastatais. O taip pat šventyklos, dievų skulptūros, obeliskai, unikalus menas. Viskas klestėjo prieš neįtikėtinus 4000-5000 metų. Prieš ~2500 m. Šiaurės Afrika buvo kartaginiečių centras (Kartagina yra Tunise), paskui (prieš ~2000 m.) ją nukariavo ir savo miestais apsėjo romėnai: amfiteatrais, bazilikomis, klasikinėmis šventyklomis. Dabar daugelis jų miestų - paslaptingi griuvėsiai. Vėliausi užkariautojai - arabai (prieš ~1200 m.), kurių palikuonys Šiaurės Afrikoje dominuoja iki šiol. Į pietus nuo šiaurinių pakrančių užgimė dvi nepriklausomos civilizacijos: Malio dykumų prekeivių su unikalia mečečių architektūra ir etiopų, išpažįstančių unikalią krikščionybės formą ir stebinanti iš uolų iškaltomis bažnyčiomis.
Na o toliau į pietus, Juodojoje Afrikoje, didžiausias paradoksas - žmonija ten seniausia, bet matomos istorijos ten beveik nėra. Gali rasti visokių uolų piešinių, Stounhendžą primenančių akmenų ratų. Tik visa tai bus sukurta ne prieš 5000 ar 10000 metų - kaip panašūs dalykai Europoje - o prieš kelis šimtus metų, kai Europoje jau stovėjo visos didžiosios katedros ar net kūrėsi gamyklos.
Skausmingiausia istorija afrikiečiams - labai nauja. Juodoji Afrika tada dar gyveno "akmens amžiuje", musulmoniška šiaurės Afrika kaip tik silpo. XIX a. europiečiai nusprendė, kad jiems reikia naujų žaliavų ir rinkų, jos išsidalino ir visą Afriką. Stipriausia ir įtakingiausia buvo Britanijos Imperija, antroji - Prancūzijos, trečioji - Portugalijos. Dalis kolonistų įsivaizdavo nešantys savo valdiniams gėrį ir civilizaciją: išmokė rašyti, pagonis atvertė į teisingą krikščionišką tikėjimą, per alinamas ekspedicijas sudarė žemėlapius, paskiepijo nuo ligų. Kiti kolonistai tiesiog naudojosi Afrikos kultūriniais skirtumais. Pavyzdžiui, Afrikoje buvo įprasta vergovė - tai Europos pirkliai ten nupirkdavo vergų ir parduodavo Amerikoje.
Būtent kolonistai ir "pagimdė" šiandienines Afrikos šalis, nustatydami jų sienas ir net duodami daugeliui jų pavadinimus. Tas sienas - neretai tiesiog tiesius brūkšnius žemėlapyje - po kokio nors eilinio konflikto priėję kompromisą nubrėžė kažkokie Afrikoje niekad nesilankę XIX a. Londono ir Paryžiaus aristokratai. 1960-1975 m. Afrikos šalims vienai po kitos iškovojant nepriklausomybę, laukė dilema: kur turėtų būti nepriklausomų valstybių sienos. Bet koks perdalinimas galėjo išprovokuoti karus - ir taip jau Afrika skendėjo juose. Tad nutarta… palikti kolonistų nustatytas sienas nepakeistas. Jos gyvuoja ir šiandien.
Todėl Juodosios Afrikos šalys - didelės ir daugiatautės (beveik kiekvienoje yra bent 10 tautybių tėvynės). Todėl jos ir nestabilios: skirtingų tautų politikai nuolat kovoja ne tik dėl valdžios, bet ir dėl to, kieno tauta ir gimtasis regionas turės daugiau įtakos. Vienintelis visas likusias šalis vienijantis dalykas - bendra istorija vienos ir tos pačios imperijos gniaužtuose. Ir tos imperijos kadaise primesta kultūra. Todėl nepaisant to, kad Juodosios Afrikos šalys tapo nepriklausomos dar ~1960-1975 m., visose jose oficialios kalbos (kartais - vienintelės) yra būtent kolonistų kalbos: anglų, prancūzų, portugalų. Turistui tai gerai: priešingai trečiojo pasaulio šalims ne Afrikoje, didžiuma vietinio elito ir turizmo verslo atstovų kalbės ne tik vietine, bet ir kažkuria Europos kalba.
tags: #dykumų #tinginystės #projektas