Čili Pica ir CanCan Pizza Lietuvoje: Istorija, Populiarumas ir Konkurencija
Įvadas
Šiame straipsnyje apžvelgiama picų kultūra Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant dviem populiariausiems picerijų tinklams - „Čili Pica“ ir „CanCan Pizza“. Straipsnyje aptariama šių įmonių istorija, plėtra, meniu, rinkodaros strategijos, konkurencinė aplinka ir lietuvių požiūris į maisto kokybę.
„Čili Pica“: Istorijos Pradžia ir Pirmieji Žingsniai
„Čili pica“ istorija prasidėjo 1997 metais, kai Lietuvoje stiprėjo vakarietiška kultūra ir verslo principai. Tuo metu maitinimo verslo sritis Lietuvoje buvo mažai išplėtota, o pica pasaulyje jau buvo tapusi kasdieniu patiekalu. „Čili pica“ restoranas buvo įkurtas su tikslu supažindinti Lietuvos gyventojus su pasaulio skoniais. Pirmasis restoranas atsidarė Vilniuje, dabartinio prekybos centro „Europa“ vietoje.
„Čili pica“ pakeitė maisto istoriją Lietuvoje, o pica tapo vienu iš svarbiausių patiekalų, konkuruojančių su tradiciniais cepelinais. Įmonė pirmoji Lietuvoje pradėjo pristatyti maistą į namus, o tai tuo metu buvo naujovė. Šiandien „Čili Pica“ yra didelis tinklas, kurį sudaro 80 viešojo maitinimo įstaigų.
„Čili Pica“ Plėtra ir Meniu
Pirmasis „Čili Pica“ picerijos restoranas buvo atidarytas 1997 m. Vilniuje. Sostinės gyventojai ir turistai restoraną greitai pamėgo. „Čili Pica“ restoranai paprastai užima nuo 250 iki 300 kvadratinių metrų plotą. Interjeras yra jaukus. Šiandien daugeliui žmonių žodis „pica“ asocijuojasi su „Čili Pica“, o pastaroji per dieną iškepa maždaug 5000 picų!
„Čili pica“ meniu siūlo ne tik 30 įvairių rūšių picų, bet ir itališkų makaronų patiekalų, karštųjų valgių, sriubų, desertų ir gėrimų.
Taip pat skaitykite: Beatos čili troškinys
„Čili Holdings“ Veikla
Didžiausią Baltijos šalyse restoranų tinklą valdanti UAB „Čili Holdings“ savo istoriją skaičiuoja nuo 1994 m., kai Vilniuje duris atvėrė „Plento baras“, o 1997 m. atidaryta ir pirmoji picerija „Čili pica“. Šiuo metu UAB „Čili Holdings“ valdo 81 restoraną penkiose Europos valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje bei Ukrainoje. Lietuvoje didžiausią dalį sudaro „Čili picos“ restoranai, kurių šalyje yra 36.
Be jų, „Čili Holdings“ taip pat valdo šias viešojo maitinimo vietas: „Čili kaimas“, „Čili Kinija“, „Čili bistro“, „Čili kava“. Visos „Čili“ tinklui priklausančios viešojo maitinimo įstaigos Lietuvoje per dieną aptarnauja daugiau nei 70 tūkstančių svečių.
„Čili“ tinklui Lietuvoje priklauso 60 restoranų „Čili pica“, „Čili kaimas“, „Čili Kinija“, „Tokyo“, „Tokyo China“, „DiVinCi“ ir „Čili kava“, kurie įsikūrę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Druskininkuose, Palangoje, Nidoje, Utenoje, Alytuje, Marijampolėje bei Kėdainiuose. 14 iš jų dirba franšizės pagrindu.
„CanCan Pizza“: Atsiradimas ir Plėtra
2001 m. duris atvėrė pirmoji „CanCan pizza“ picerija, įsikūrusi Klaipėdoje. Ji papildė „Delano“ restoranų tinklą. Picerijos populiarumas pateisino lūkesčius, todėl picerijų tinklas buvo pradėtas plėsti. „CanCan pizza“ veikia Latvijoje, Rygoje. 2007 m. rugsėjo mėnesį, dėl vidinės tinklo strategijos pokyčių, „Delano pizza“ pavadinimas Lietuvoje buvo pakeistas į „CanCan Pizza“ - picerijų tinklas savo įstaigose sieks sukurti „prancūzišką dvasią“.
Picerijose „CanCan Pizza“ siūloma skanauti beveik 40 skirtingų rūšių picų, ragauti įvairių užkandžių ir salotų, užsisakyti karštųjų patiekalų ar miltinių patiekalų bei mėgautis gardžiais desertais. Šio tinklo picerijų populiarumas kasmet auga, tai įrodo augantis lankytojų skaičius. Per mėnesį picerijose apsilanko beveik 450 tūkst. Lankytojų. Šiuo metu Lietuvoje veikia 25, o kaimyninėje Latvijoje - 8 naujos kartos picerijos. Kiekvienais metais čia apsilanko daugiau nei 6 milijonai klientų, todėl „CanCan pizza“ yra viena populiariausių picerijų visoje Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Greitas picos pristatymas
Konkurencija ir Rinkodara
Pagrindinės picerijos Lietuvoje yra „Can Can pizza“ ir „Čili pica“. Didžiausia ir pelningiausia Lietuvos picerijos įmonė yra „Can Can pizza“. Pagrindinė rinkodaros funkcija yra pritraukti ir išsaugoti klientus. Atsižvelgiant į restoranų klientų įpročius, tęsiamos netikėtų pasiūlymų tradicijos.
Inovacijos „Čili Pica“ Meniu
Kovo 14 d. „Čili“ picerijose ir „Čili kaime“ startuos „Šefo“ pasiūlymai - geriausių virtuvės meistrų komandos specialiai paruošti nauji patiekalai, kurių tradiciniame valgiaraštyje nėra. Virėjai kiekvieną savaitę žada pasiūlyti naujus tiek tradicinius, tiek egzotinius kompleksinius valgius, tad visi naujų skonių išsiilgę svečiai galės tikėtis „kultūrinių virtuvės kelionių“.
Pavasarį keičiasi klientų mitybos įpročiai, todėl bus atnaujinta patiekalų pasiūla. „Šefo“ pasiūlymo patiekalai bus kuriami atsižvelgiant į naujas skonių madas, orų kaitą, kliento pageidavimus, šiltojo sezono pradžią, meistro improvizaciją.
„Mūsų kūrybinėje komandoje dirba puikūs virėjai, jie visuomet pilni naujų minčių, tačiau ne visada jas galime sutalpinti į pagrindinį mūsų valgiaraštį“, - apie „Šefo“ idėjos atsiradimą pasakojo „Čili“ tinklo virtuvės meistrė Liucija Makovska.
Lietuvių Požiūris į Maisto Kokybę
Lietuviai kelia kartelę maisto kokybei. Pastebėta, jog viešojo maitinimo vietose vis daugiau klausinėjama apie patiekalų paruošimą, naudotus produktus, jų tiekėjus. Pageidaujami kuo šviežesni, sveikai paruošti patiekalai, todėl „Čili“ skuba pristatyti „Šefo pasiūlymą“ - iš kruopščiai atrinktų produktų specialiai ruoštus patiekalų kompleksus.
Taip pat skaitykite: „Čili Pica“ Kėdainiuose: meniu ir paslaugos
Pastebėta, jog lietuviai pamėgo trintas sriubas, tad pirmąją pasiūlymo startavimo savaitę kovo viduryje ji bus viena iš sudedamųjų „Šefo“ pasiūlymo dalių. „Čili picos“ svečiai galės paragauti nepaprastai gardžios kvapnios morkų sriubos su krevetėmis ir kiaulienos išpjovos kepsnelių su vyno ir pankolių padažu. „Čili kaimo” svečiai vaišinsis kremine salierų sriuba, pagardinta pelėsiniu sūriu ir kiaulienos suktinukais su šaltai rūkyta šonine.
Maitinimo Įstaigų Istorija Panevėžyje: Nuo Sovietmečio Iki Šių Dienų
Kadaise prie garsiausių Panevėžio restoranų nutįsdavo didžiausios eilės klientų, norinčių ne tik skaniai pavakarieniauti, bet ir pasilinksminti, mat kone kiekvieną vakarą skambėdavo gyva muzika. Daugelis vyresniosios kartos panevėžiečių puikiai atsimena, kokia dvasia alsavo garsiausi to meto restoranai „Stumbras“, „Žara“, „Seklyčia“, „Nevėžis“, kokio populiarumo sulaukė „Karčema Ružava“ ar „Berželio užeiga“.
Kaip prisimena tuometinė „Karčemos Ružavos“ direktorė Stasė Audickienė, viskas karčemoje buvo apgalvota iki smulkmenų: smuklę primenančiame pastate menininkas V. Palijanskas savo rankomis išdrožinėjo suolus, stalus, medžio drožiniais dekoravo sienas, o lauke buvo išrikiuota didelė eilė vežimų ir brikelių, ant kurių buvo galima prisėsti ir paskanauti rūkytų kiaulių ausyčių ar duonos su česnaku, įmerkti ūsus į alaus bokalą. Karčemoje visus pasitikdavo tautiniais drabužiais apsirengusios ir klumpėmis avinčios padavėjos.
„Turėjome labai geras virėjas, tad patiekalai išties buvo skanūs ir kiekvieną kartą vis nauji. Dar pamenu, kad pats populiariausias buvo firminis kepsnys su grybais, kuriuos veždavomės iš Varėnos. Ant bričkų paragavę užkandžių, klientai pietaudavo ar vakarieniaudavo salėje viduje, o desertas buvo patiekiamas verandoje, nuo kurios matyti nuostabus miškas. Buvo verdama net šešių ar septynių rūšių arbatos, o prie jos patiekiami ir ką tik iškepti kaimiški žagarėliai, kiti saldumynai“, - prisiminė S. Audickienė. Žmones čia viliojo ne tik skanus maistas, bet ir aptarnavimas, programa.
Jau tris dešimtmečius veikiantis restoranas „Vakarinė žara“ taip pat turi savo išskirtinę istoriją - sovietmečiu tai buvo viena geriausių maitinimo įstaigų. Restorano direktorės Birutės Bernatonienės teigimu, šiais laikais į restoranus dažniausiai žmonės užsuka švęsdami vestuves, krikštynas ar jubiliejus. Į šventes kviečiama apie dvidešimties žmonių kompanija.
„Žaros“ restorano išskirtinumas buvo neįprastas ir tais laikais gana modernus interjeras: sienų apmušalai, kiliminė danga, medienos apdaila. Iki šių dienų išliko tik specialiai restoranui gaminti šviestuvai. Tiesa, liko ir ypatingiems svečiams, valdžios atstovams skirta salė, kurios interjeras dvelkė prabanga - specialiai iš Taškento buvo pakviesta dizainerė, kuri išsiuvinėjo sienas įvairiais raštais.
Koks naktinis gyvenimas virė garsiausiuose Panevėžio restoranuose, geriausiai matė tie, kurie sukosi šioje virtuvėje. Pasak muzikanto R., tais laikais muzikantai gaudavo apie 150 rublių algos, plius visokie priedai ir honorarai - po oficialios dalies prasidėdavo ir sveikinimų koncertai, kai klientai prašydavo su gimtadieniu pasveikinti Joną ar Marytę. Dažniausiai į restoranus rinkdavosi ta pati publika, todėl daugelis vieni kitus pažinojo. „Muzikantai turėjo savo kambariuką, kur galėdavo išgerti ne tik limonado. Dauguma klientų per pertraukas vaišindavo muzikantus, tad dažnai pasilikdavom ir iki keturių ryto", - prisiminė R.
Su Nepriklausomybe baigėsi ir restoranų populiarumas. Gyvai dainuojančius muzikantus ir atlikėjus pakeitė pro garsiakalbius leidžiama muzika, didžėjai ar pagal fonogramą dainuojantys atlikėjai.
Šiuolaikinės Tendencijos
Kavinės, restoranai ir picerijos, lyginant su sovietmečiu ir Nepriklausomybės pradžia, gerokai pakeitė savo veidą. Tačiau į kavines ir restoranus dažniausiai žmonės užsuka ne tik pasilepinti skaniu maistu, bet ir pabendrauti su bičiuliais, artimaisiais, gerai praleisti laiką.
„Babilone“ įsikūręs restoranas „Čili pica“ savo klientus stengiasi kiekvieną kartą nustebinti ne tik gurmaniškomis naujovėmis, bet ir galimybe praleisti laiką kitaip. Kaip teigė „Čili pica“ picerijų tinklo Panevėžyje ir Utenoje veiklos vadovė Rūta Pečiūraitė, patys klientai diktuoja, ko jie pageidauja iš savo pamėgtos kavinės ar restorano. Todėl šių metų pradžioje restorano „Čili pica“ antrajame aukšte esanti erdvė buvo paversta aktyvaus laisvalaikio ir pramogų zona, kur veiklos sau gali rasti tiek patys mažiausi, tiek ir vyresni klientai.
O štai Azijos virtuvės restoranas „Soya“, esantis „Ryo“, klientams siūlo specialias VIP zonas verslo susitikimams, gimtadieniams ar pasibuvimams su artimaisiais uždaroje aplinkoje.
Franšizavimo Plėtra Lietuvoje
Franšizavimo plėtrą Lietuvoje galima skirstyti į tris etapus. Pirmosios franšizės Lietuvoje atsirado iš karto po Nepriklausomybės atkūrimo, o pradinis etapas truko iki devyniasdešimtųjų pabaigos. Tuo metu tarptautiniai franšizės tinklai atsargiai žvalgėsi į Lietuvą ir vertino verslo rizikas.
Antrasis etapas (2000-2010 m.) pasižymėjo stambesnių užsienio franšizės tinklų plėtra Lietuvoje, kurią sąlygojo prekybos centrų atsiradimas. Rinkoje atsirado tokie prekiniai ženklai, kaip „The Body Shop“, „Mango“, „Hugo Boss“, „Zara“, „KFC“, „JYSK“ ir daugelis kitų. Dalis pažangesnių Lietuvos verslininkų taip pat pradėjo aktyvius eksperimentus franšizavimo srityje. Tuo metu savo franšizes pristatė tokie Lietuvos verslai, kaip „Kesko Senukai“, „Čili pica“, „Pizza Jazz“, „Kemi“, „Audimas“ ir kiti.
Trečiasis etapas prasidėjo 2010 m. ir tęsiasi iki šiol. Šio etapo pradžia siejama su Lietuvos franšizės centro įkūrimu 2008 metais. Nemaža dalimi būtent Franšizės centro veiklos dėka apie franšizavimą Lietuvoje sužinojo ne tik stambių įmonių, bet ir smulkaus bei vidutinio verslo atstovai.
Nors absoliuti dauguma Lietuvoje veikiančių franšizės sistemų yra gan sėkmingos, tačiau Lietuvos franšizavimo istorijoje buvo ir nesėkmių. Pavyzdžiui, pirmasis „KFC“ ir „Pizza Hut“ startas Lietuvoje dutūkstantųjų metų pirmojo dešimtmečio viduryje baigėsi nesėkme, „Subway“ buvo priverstas uždaryti savo pirmą restoraną Vilniaus Vokiečių gatvėje, o „Statoil“ tinklui teko dėl pažeidimų nutraukti sutartį su savo franšizės gavėju.
Šiuo metu Lietuvoje aktyviai veikia virš 160 franšizės davėjų, apie 80 % kurių sudaro užsieniečiai. Rinkoje franšizes siūlo ir apie 30 aktyvių lietuviškų franšizės davėjų. Mūsų duomenimis, pagal franšizę Lietuvoje veikia virš 750 verslo padalinių.
Lietuva franšizavimo mastu yra trečios lygos žaidėjas Europos mastu. Pirmoje lygoje žaidžia gilias franšizavimo tradicijas turinčios šalys, tokios kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Italija.
tags: #cili #pica #istorija #ir #populiarumas