Bastilijos dienos pietų tradicijos
Fejerverkai, turintys universalų žavesį, peržengia valstybių ir kultūrų ribas. Šie hipnotizuojantys šviesos ir spalvų pasirodymai jau šimtmečius yra neatsiejama švenčių ir tradicijų dalis visame pasaulyje. Prancūzijoje per Bastilijos paėmimo dieną, kai švenčiama Prancūzijos revoliucija, fejerverkai vyksta virš tokių žymių objektų kaip Eifelio bokštas.
Fejerverkų tradicijų įvairovė pasaulyje
Turtingą istoriją ir įvairias kultūras turinti Azija yra labai susijusi su fejerverkais. Tokiose šalyse kaip Kinija Kinų Naujieji metai, dar vadinami Pavasario švente, yra viena svarbiausių švenčių Kinijoje. Fejerverkai yra esminė šios šventės dalis, tikima, kad jie atbaido piktąsias dvasias ir atneša sėkmę. Kita vertus, Japonijoje yra tradicija, vadinama „hanabi”, kuri išvertus iš japonų kalbos reiškia „fejerverkai”. Hanabi festivaliai vyksta visą vasarą, o kiekvienas regionas varžosi dėl įspūdingiausių fejerverkų.
Vakarų kultūrose fejerverkai yra tokių švenčių kaip Nepriklausomybės diena Jungtinėse Valstijose ir Bastilijos paėmimo diena Prancūzijoje sinonimai. Šių renginių metu rengiami didingi fejerverkai, nušviečiantys nakties dangų ir simbolizuojantys laisvę ir patriotizmą.
Afrika ir Pietų Amerika turi savo unikalias fejerverkų tradicijas. Afrikos kultūrose fejerverkai dažnai naudojami per genčių apeigas ir tradicines perėjimo apeigas. Pietų Amerika, ypač tokios šalys kaip Brazilija, garsėja ekstravagantiškomis karnavalo šventėmis. Fejerverkai atlieka svarbų vaidmenį šiose šventėse, sustiprindami gyvybingą atmosferą.
Apibendrinant galima teigti, kad fejerverkai yra universali šventės kalba, vienijanti žmones visame pasaulyje. Nuo sudėtingo dizaino Azijos pirotechnikos priemonių iki patriotinių pasirodymų Vakaruose ir dvasinės reikšmės Afrikoje bei Pietų Amerikoje - fejerverkai užima ypatingą vietą įvairių sluoksnių žmonių širdyse. Kad ir kurioje pasaulio vietoje būtumėte, fejerverkai, nušviečiantys naktinį dangų, nepaliauja kelti nuostabos ir džiaugsmo jausmo. Šie pribloškiantys pasirodymai iš tiesų įkūnija šventės ir vienybės dvasią, kuri peržengia ribas.
Taip pat skaitykite: Įvairių šalių gimtadienio papročiai
Bastilijos dienos reikšmė Prancūzijai
1789 m. liepos 14 d. Paryžiuje revoliucionierių minia užėmė Bastilijos tvirtovę, ne vieną šimtmetį naudotą kaip kalėjimą. Tai tapo vienu svarbiausių Didžiosios Prancūzijos revoliucijos įvykių. Bastilijos paėmimo diena, Prancūzijoje vadinama „La Fête Nationale“, skirta 1789 m. liepos 14 d. įvykusiam Bastilijos kalėjimo šturmui paminėti. Pasak A., „Šiandien visi kartu švenčiame mūsų bendras laisvės, lygybės ir brolybės vertybes".
Bastilijos dienos minėjimas Lietuvoje
Liepos 14-osios popietę Vilniaus senamiesčio širdyje įsikūrusiame „Mabre Residence Hotel“ nestigo šventinės nuotaikos. „Suburdami verslo bendruomenės narius, valstybės pareigūnus ir kultūros ambasadorius, mes puoselėjame bendradarbiavimo ir tarpusavio supratimo aplinką. Šis Bastilijos dienos renginys - puiki proga susitikti ir įvertinti mūsų verslo bendruomenės dinamiškumą bei jos indėlį stiprinant mūsų šalių tarpusavio ryšius“, - sakė pulkininkas C.
Stilistė Asta Valentaitė dažnai keliauja į užsienį. Ypač mėgsta Prancūziją. Žmonės.lt A.Valentaitė pasakojo labai besižavinti prancūzų kultūrą, o Paryžius jai - tarsi antrieji namai. „Visad nuvykusi į Paryžių jaučiuosi sava“, - šypsosi ji. Liepą A.Valentaitė Turniškėse esančioje Prancūzijos rezidencijoje šventė nacionalinę šios šalies šventę - dalyvavo Bastilijos paėmimo dienos minėjime. „Malonu, kad mane pakvietė. Buvau girdėjusi, kaip prancūzai švenčia šią dieną, mačiau nuotraukose. Bendraudama su Žmonės.lt garsi moteris tikino Prancūzijai jaučianti didelę simpatiją. Į šią šalį ji vyksta dažnai.
Kartais - darbo reikalais, kartais - tiesiog savaitgalio praleisti. „Paryžius ir Pietų Prancūzija, aišku, mano vienos mėgstamiausių vietelių. Į Paryžių dažnai sugrįždavau - ten mane vedė mada, darbas, laisvalaikis, draugai. Visad nuvykusi į Paryžių jaučiuosi sava. Net yra tam tikros vietos, kur mane jau ir atpažįsta. Taip pat nemažai lankiausi ir Nicoje, San Tropeze. Tai vienos tų vietų, kurios visad žavi, traukia. Nors Prancūzijoje pati viešėjo ne kartą ir šalies kultūrą bei tradicijas jau gerai pažįsta, prancūzų kalbos A.Valentaitė dar norėtų pasimokyti. „Neturėjau progos mokytis prancūzų kalbos, vis neprisiruošiau, nors man ji labai patinka. Galbūt kada ateity tuo ir užsiimsiu, bet žinau, kad kalba labai sudėtinga, reikalautų daug laiko. Visgi prancūziškai jau šiek tiek suprantu.
Prancūzijos kultūros ir meno svarba
Prancūzija iki pat XXI a. pradžios išlieka svarbiu kultūros, architektūros ir meno centru. XX a. antrojoje pusėje sukurti architektūriniai kompleksai - La Défense kvartalas, Nacionalinė biblioteka, Pompidou centras ir kt. - tapo žinomiausiais moderniosios Vakarų civilizacijos paminklais. Paryžius yra ta vieta, kur gimė gotika - vienas svarbiausių Europos architektūros ir meno stilių. Du esminiai gotikiniai pastatai - pats pirmas ir pats tobuliausias - yra Paryžiuje. Paryžiaus centrinė dalis, kuri taip traukia turistus ir kuria romantikos įspūdį, yra pastatyta gana siaurame chronologiniame tarpsnyje: XIX amžiaus antroje pusėje ir XX amžiaus pradžioje. Tai buvo Antrosios Imperijos laikotarpis ir taip vadinamoji “Gražioji epocha” (Belle époque) - Europos mokslo, kultūros, meno ir politinio klestėjimo pasaulyje laikai. Paryžius, kaip vienas pagrindinių Vakarų civilizacijos centrų, tuo metu išgyveno milžiniškas transformacijas ir tapo subtiliausiu to laikotarpio simboliu.
Taip pat skaitykite: Greitas maistas Vievyje
Kelionės po Prancūziją: ką pamatyti ir patirti
Planuojant kelionę į Prancūziją, natūralu norėti sužinoti, kokie lankytini objektai ir regionai pasiūlys daugiausiai įspūdžių bei praktinės naudos keliautojui. Prancūzija, turtinga kultūrine ir gamtos įvairove, suskirstyta į kelis regionus, kurių kiekvienas turi savitą žavesį ir unikalių lankytinų vietų.
Paryžius: širdis ir siela
Paryžius yra būtinas kiekvienam keliautojui, norinčiam įvertinti Prancūzijos kultūros, meno ir istorijos paveldą. Katedra Notre-Dame de Paris: Gotikinė katedra su nuostabia architektūra (primenant, kad po gaisro 2019 m. Monmartras ir Šv. Senosios Šv.
Loira - pilių slėnis
Loira garsėja gausia XIX-XVII a. pilimis, kurios reprezentuoja prabangą ir istorinį svarbumą.
Provanso regionas ir Pietų pakrantė
Vienas iš populiariausių regionų dėl šviesaus klimato, istorinių miestų ir gamtos. Avinjonas: Žinomas dėl šv.
Nica ir Žydroji pakrantė
Vėlyvą vakarą mūsų lėktuvas nusileido Nicos oro uoste. Côte d’Azur oro uostas yra maždaug 7 km. atstumu nuo Nicos centro. Iki jo važiuoja keletas autobusų: 98 ir 99 numeriu pažymėti ekspresai bei 23 numeriu pažymėtas maršrutinis autobusas. Kelionės kaina 6 €/asm. Bilietus galite įsigyti iš autobuso vairuotojo arba oro uoste esančiame bilietų pardavimo punkte. Geras pusvalandis ir mes jau šalia mūsų viešbutuko. Kadangi vėlyvas vakaras apie 24 val. nusprendėm ilsėtis.
Taip pat skaitykite: Valentino dienos želė tortas: gaminimo instrukcijos
Nica - antrasis Prancūzijos miestas pagal populiarumą po Paryžiaus. Vadinama vienu turtingiausių pasaulio miestų. Turistus žavi ne tik saulėti paplūdimiai, bet ir įspūdingas kraštovaizdis, senovę menanti architektūra, bei turtinga kultūra. Miestui niekada netrūko keliautojų dėmesio - tiek kilmingųjų, tiek beturčių, ieškojusių ten laimės. Nepaisant modernizacijos, Nica išlaikė savo viduramžišką paveldą. Net ir dabar senamiestis atrodo taip pat, lyg prieš porą šimtmečių - išraizgytas siaurų akmenimis grįstų gatvelių, vingiuojančių pro skersgatvius ir turgus, pilnas jaukių skverelių, spalvingų krautuvėlių, barokinio stiliaus bažnyčių ir glaudžiai sustatytų raudonstogių namukų. Vakarais į gatves iš barų ir naktinių klubų pasklinda muzika, pripildanti senamiesčio atmosferą ritmingo judesio. Nica tai ošianti jūra, palmės, ištaigingi pastatai nuteikia labai maloniai. O užlipus aukštyn į Pilies kalvą (Colline du Chateau), pamatysite Nicos miesto ir uosto panoramas, kurios bus vieni gražiausių prisiminimų iš Žydrosios pakrantės.
Mentonas - Citrinų miestas
Pirma diena Mentonas. Kelionės trukmė iki Mentono autobusu gali užtrukti pusantros valandos, tačiau jei atsisėsite dešinėje autobuso pusėje galėsite gėrėtis Prancūzijos žydrąja pakrante. Bent akimirkai leiskite sau apie paliktą namų rutiną? Mentono gyventojų pagrindinis uždarbio šaltinis net keletą šimtmečių buvo citrusinių vaisių produkcija. Dėl to miestas gavo pravardę - Citrinų miestas. Kasmet vasario mėnesį Mentone vyksta Citrinų festivalis (La Fête du Citron), kurio metu miestiečiai spalvingais ir įspūdingais paradais pagerbia savo miesto simboliu tapusį geltoną vaisių. Šių metų tema bolivudas. Labai norėjau išvysti šį paradą ir likau maloniai nustebinta, jo grožiu ir gausa dalyvių. Viešint Mentone rekomenduoju pakilti vingiuojančiais laiptais vedančiais link barokinės Švento Michaelio Archangelo bazilikos. Varpinės bokštas iš tolo išsiskiria įvairiaspalvėmis čerpėmis dengtu kupolu. Bažnyčia pradėta statyti XVII amžiuje, tačiau prireikė poros šimtmečių, kad ji būtų baigta. Valandėlę klaidžiojom senamiesčio gatvelėmis nes navigacija vis pavesdavo. Nors taip buvo tik dar įdomiau ir visiems rekomenduoju, turint laiko - pasiklyskite senamiestyje. Pasimėgauti šiuo nuostabiu miesteliu.
Eze kaimelis ir Monakas
Trečioji mūsų kelionės diena Eze kaimelis - tai privaloma įtraukti į Jūsų kelionės sarašą po žydrąją pakrante ! Būtinai užlipkite ant kalvos ir aplankykite kaktusų sodą - iš čia atsiverianti puiki panorama į Viduržemio jūrą. Vaikštant bažnyčios prieigose jaučiasi Egiptiečių palikimas, matosi Izidės atvaizdai skliautuose. Klajojant gatvelėmis buvusių maisto atsargų slėptuvės virto ateljė ir „butikais“. Iš Nicos į Eze (esantį ant kalno) galima nuvykti 82 ir 112 autobusu (sekmadienį važiuoja, tik pirmasis autobusas ir daug retesniu grafiku). Išlipome paskutinėje stotelėje. Pusdienį praleidę Ezė pajudėjome link Monako. Lankantis Prancūzijos Rivjeroje tiesiog būtina nuvykti į šalia esančią nykštukinę Monako kunigaikštystę. Jos plotas - vos 2 km2, tačiau tai tankiausiai apgyvendinta valstybė pasaulyje - joje gyvena beveik 32 000 gyventojų. Taip pat tai yra viena prabangiausių pasaulio vietų - čia gyvena daugiausia milijonierių. Pakilome į kalną kur stovi Monako kunigaikščio rūmai. Jie vertingi savo istorija, jie išlikę dar nuo XI amžiaus. Pasėdėję ant siuoliuo ir pasigėrėją vaizdais patraukėm link Monako Šv. katedros (Cathedrale de Monaco).
Kanai
Paskutinė mūsų šios kelionės stotelė buvo Kanai. Jie mums paliko mažiausią įspūdį, bet labai norėjome aplankyti. Kanai asocijuojasi su festivaliais, ypač Tarptautiniu kino festivaliu. Festivalių rūmai Kanuose yra pati žymiausia miesto vieta. Jame vyksta metų renginys „Kanų festivalis“, kuris sutraukia minias žiūrovų ir daugybę įžymybių iš viso pasaulio. Šiuolaikiniai Festivalių rūmai pritaikyti vesti įspūdingus renginius. Labai malonu pasivaikščioti krantine - Boulevard de la Croisette, kuri apsodinta palmėmis, matosi smėlio paplūdimiai, o krantas nusagstytas prabangiais viešbučiais, parduotuvėmis. Įdomu pasidairyti ir jachtų uoste. Nuo kalvos, ant kurios stovi De la Kastro pilis ir kvadratinis bokštas - prieš mūsų akis atsivers nuostabi senamiesčio panorama.
Praktiniai patarimai keliaujantiems po Prancūziją
Keliaujant po Prancūziją, rekomenduojama sudaryti maršrutą, kuris apimtų įvairių tipų lankytinus objektus - istorinius, kultūrinius, gamtos ir kulinarinius.
Gastronomija: Prancūzija garsėja savo virtuve - kiekvienas regionas turi savų ypatingų patiekalų, tokių kaip Provanso žolelių aromatai, Bretanės sūriai ar Burkono vynas.
Transportas: Prancūzijoje veikia gerai išvystyta traukinių sistema (TGV greitieji traukiniai), taip pat siūlomos patogios autobusų ir metro linijos didžiuosiuose miestuose.
Kalba: Oficiali kalba - prancūzų.
Saugumas ir sveikatos apsauga: Prancūzija yra saugi šalies keliautojams, tačiau visada rekomenduojama laikytis standartinių saugumo taisyklių.
Keliaujant trumpesniam laikui, pavyzdžiui, 3-7 dienoms, rekomenduojama orientuotis į vieną ar du regionus, išvengiant per daug intensyvaus maršruto.
Elektronika ir ryšys: Standartas yra 230 V, lizdai - tipas E.
tags: #Bastilijos #dienos #pietų #tradicijos