Baltieji gūžiniai kopūstai: auginimas, priežiūra ir nauda

Gūžiniai kopūstai, tradiciškai pirmaujantys tarp visų kopūstų rūšių mūsų kraštuose, yra ne tik maistas, bet ir vaistas. Populiariausi patiekalai - rauginti kopūstai, kopūstų sriuba, šviežių kopūstų salotos. Kopūstų sūrymas netgi naudojamas kaip priemonė nuo pagirių. Šiame straipsnyje aptarsime baltųjų gūžinių kopūstų auginimo subtilybes, nuo sėklų paruošimo iki derliaus nuėmimo ir laikymo.

Kopūstų svarba ir nauda

Gūžiniai kopūstai yra viena iš labiausiai paplitusių daržovių Europoje. Manoma, kad europiečiai juos vartojo jau 100-50 tūkstančių metų prieš mūsų erą. Senovės Romoje kopūstas buvo pateikiamas desertui, ir buvo teigiama, kad tai ne tik maistas, bet ir vaistas nuo daugelio ligų. Daugelį amžių kopūstai yra vertinami dėl savo maistinių savybių, derlingumo ir atsparumo.

Baltieji gūžiniai kopūstai yra puikus vitamino A, K, C, B6, folio rūgšties, kalcio, geležies ir kitų svarbių vitaminų, antioksidantų ir skaidulų šaltinis. Jie mažai kaloringi, todėl tai puikus pasirinkimas tiems, kurie siekia palaikyti sveiką svorį arba jo numesti. Vartojant juos reguliariai, galima sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, stiprinti imuninę sistemą ir kovoti su ligomis.

Kada sėti kopūstus daigams?

Gūžinius kopūstus sodina lauke daigais. Gūžinių kopūstų daiginimu reikėtų užsiimti, likus 2 mėnesiams iki planuojamo persodinimo į atvirą gruntą lauke.

Sėklų paruošimas

Atrinktų sėklų senumas neturi viršyti 4-5 metų. Beicavimo ir dezinfekcijos tikslais kopūstų sėklas verta 20 minučių pamirkyti 1%-iniame šiltame kalio permanganato tirpale (santykiu 10 g : 1 l vandens). Mirkymas karštame vandenyje kopūstų sėkloms padeda greičiau sudygti ir užgrūdina imunitetą.

Taip pat skaitykite: Baltieji smidrai: konservavimas namuose

Likus 1 dienai iki planuojamo sėjimo kopūstų sėkloms rekomenduojamos dygimą skatinančios mirkymo procedūros Blackjak suspensijos tirpale, paruošiant jį santykiu 5 ml : 1 l vandens. Taipogi kopūstų sėkloms mirkyti prieš sėją tinka ir trąša Altosan B/Zn (15 ml : 1 l vandens). Ji padidina atsparumą baltosioms ir pilkosioms apnašoms, lapų kritimui, chlorozei, audinių nekrozei.

Dirvos paruošimas daigams

Paprasta ir saugu būtų į konteinerius daigams įpilti firminį substratą, turintį tinkamą rūgštingumą ir moksliškai parinktas maistines medžiagas savyje. Jei negalite užtikrinti sėjomainos, prieš sodinimą arba sodinimo metu rekomenduojama dirvožemį sulaistyti Microdoctor Soil cleaner priemone, kuri užtikrina dirvos sveikatą ir higieną. Nesilaikant sėjomainos, dirva stipriai nualinama, tampa sunku kontroliuoti bakterines ir grybines ligas, kenksmingų organizmų plitimą. Microdoctor soil cleaner formuoja sveiką dirvos mikroflorą.

Pakoreguoti dirvožemio pH lygį bei pagerinti kopūstams nepalankų tipą galima, naudojant preparato Blackjak suspensiją, kurioje visą darbą atlieka naudingos gamtinės medžiagos - huminės, ulminės, fulvinės rūgštys. Tam, kad kopūstai ateityje nesusirgtų, dirvą ar substratą verta apdoroti preparatu Previcur Energy.

Kopūstų sėjimas ir pikavimas

Nuo sėjimo pradžios turi praeiti 10-15 dienų, paskui seka pikavimo procedūra. Pikavimo tikslas - duoti kopūstų daigams ir jų šaknims daugiau erdvės, todėl juos persodina į platesnius ir gilesnius konteinerius-daigyklas. Pikavimo metu kopūstų daigų šakneles vertėtų 5 minutes palaikyti Kelpak tirpale. Šis biostimuliatorius yra ypatingų jūros dumblių medžiagų ekstraktas, stiprinantis šaknų vystymosi jo sudėtyje esančių auksino hormonų dėka. Šaknų mirkymui šį tirpalą ruošia griežtai pagal nurodytas proporcijas - 10 ml : 1 l vandens, vengiant perdozavimo.

Geresnei adaptacijai naujame konteineryje pikuotus kopūstų daigus verta laistyti tuo pačiu Kelpak tirpalu 2 savaites po pikavimo, tik svarbu paruošti jį kitomis proporcijomis - 100 ml : 10 l vandens. Laistymą galima atlikti purškimo būdu. Kiekvienas kopūstų daigas su šaknimis persodinamas į didesnę daigyklą. Pikuotus kopūstų daigus augina tol, kol jie išleis 4-5 tikrus lapus, o stiebai pasieks 12-15 cm.

Taip pat skaitykite: Universalus ingredientas - baltieji ridikai

Dirvos paruošimas persodinimui į lauką

Iš pradžių reikia paruošti dirvą kopūstų daigų persodinimui į ją. Būtinas dirvos perkasimas ir pavasarinis tręšimas perpuvusiu mėšlu arba kompostu - 5 kg/m². Neturint galimybės parūpinti augalui tinkamo tipo dirvos, galima pagerinti esamą variantą, naudojant mikorizinius grybus Hifas. Šio mišinio mikroorganizmai pagerina ir nederlingas dirvas, leisdami taupyti trąšas ir drėgmę, o pagrindinė jų paskirtis - užtikrinti persodinamų daržovių sklandesnį prigijimą. Hifas mikoriziniai grybai padidina skurdžių dirvų derlingumą.

Geriausi kopūstų priešsėliai yra agurkai, aguročiai, moliūgai ir ankštiniai. Bet daug reikšmės turi kopūsto veislė ir rūšis. Ankstyvųjų veislių kopūstus gera sodinti po svogūnų, česnakų ir sideratų.

Kopūstų daigų sodinimas į atvirą gruntą

Persodinimo momentu kopūstų daigai netūri atsidurti saulės spinduliuose. Gręsiant naktinėms šalnoms apsaugokite daigus nepermatoma agroplėvele. Ji apsaugos ir nuo tiesioginių saulės spindulių, nes pirmas 2 dienas daigams reikia jų vengti.

Priežiūra po pasodinimo

Lauke pasodintiems kopūstams gali grėsti negatyvūs aplinkos faktoriai: naktinės šalnos, kruša, sausra ir vidurvasario karštis. Saugiai ir sveikai išgyventi šiuos nemalonumus (šaltį, karštį, mechaninius pažeidimus) padeda preparatas Terra Sorb Foliar, kurio sudėtyje esančios amino rūgštys atgaivina kopūstus po patirto streso ir greičiau grąžina jį į normalią būklę. Sušvelninti nepalankių aplinkos sąlygų neigiamą įtaką kopūstams gerokai padeda saugus produktas AMINO PRO, arba Amino Kelp-o. Amino Kelp-o produktas yra praturtintas jūros dumbliais.

Amino rūgštys ir dumbliai yra „tobula pora“- dėl tarpusavio sinergijos jų poveikis dar geresnis nei šių atskirų komponentų - veikliosios medžiagos yra aktyvios būsenos, lengvai ir greitai pasisavinamos. Amino rūgštys sušvelnina nepalankių aplinkos sąlygų įtaką augalams - skatina regeneraciją, augimą, derėjimą - greičiau įsisavinamos maistinės medžiagos. Didesnis drėgmės poreikis kopūstams būna lapų augimo ir gūžės formavimosi stadijoje.

Taip pat skaitykite: Tradiciniai Japonų Makaronai

Norint pagreitinti persodinamų į lauko dirvą kopūstų šaknų aklimatizaciją laistymui naudoja Kelpak tirpalą, ruošiant jį santykiu 100 ml : 10 l vandens. Kopūstams įsišaknyti grunte padės ir Blackjak huminės rūgštys, maišant skystį santykiu 20 ml : 10 l vandens. Gūžės formavimosi stadijoje - 1 kartą per savaitę. Likus 1-1,5 mėn. Kopūstai, kurie vegetacijos metu buvo laistomi ir purškiami preparatu Altosan B/Zn, po derliaus nuėmimo žymiai ilgiau išsilaiko sandėlyje.

Laistymo metu naudojama Gintaro rūgštis padeda kopūstams ramiai atlaikyti neigiamus aplinkos faktorius. 1 gramą Gintaro rūgšties reikia ištirpdyti 10 litrų šilto vandens. Medžių pelenų norma: 100 g/m² - iki laikotarpio, kai kopūstai suskleidžia lapus. Organinė skystą trąša Yokosan taip pat yra fosforo, kalcio, kalio ir magnio tiekėjas, stimuliuojantis kopūstų vystymąsi ir atsparumą, subalansuojantis dirvos pH. Yokosan purškimas naudojamas iš karto persodinimo į dirvą metu, o vėliau - praėjus 1 mėnesiui.

Kopūstuose pastebėjus fosforo ir kitų elementų trūkumo požymius naudokite trąšų linijos Kristalon produktus. Praėjus 3 savaitėms po persodinimo į atvirą gruntą kopūstus apkaupia. Apkaupimas kartojamas, po pirmojo praėjus dar 1-1,5 savaitei.

Derliaus nuėmimas ir laikymas

Geriausios oro sąlygos kopūstų derliaus nuėmimui - kai lauko temperatūra siekia nuo 0° iki +5° C. Daug reikšmės turi kopūstų gūžių nokumo lygis. Pasistenkite per vieną kartą surinkti visą kopūstų derlių, nepalikdami gūžių vėlesniam surinkimui.

Atsisakykite tradicinio kopūstkočių kirtimo kastuvu ar peiliu. Nukirstas kopūstkotis - atvira žaizda, kurioje greitai gali prasidėti puvimas, infekcija. Laikymo patalpą prieš sandėliuojant derlių išvėdinkite ir dezinfekuokite. Patalpa turi būti šalta ir tamsi. Temperatūra viduje turi būti 0° C ribose. Pašalinkite sudžiūvusius pageltonavusius lapus. Gūžes sudėkite piramide, tolygiais sluoksniais. Bent vieną kartą per 2 savaites tikrinkite laikomas kopūstų gūžes - ar nepradėjo plėkti.

Ligos ir kenkėjai

  • Pilkai baltos apnašos grybienos pavidalu ant apatinių lapų.
  • Supuvę suminkštėję lapai.
  • Vandeningos dėmės ant lapų ir šaknų kaklelio.
  • Rudai žalsvos kaitaliojančios dėmės ant lapų.
  • Lapų susiraukšlėjimas ir deformacija.
  • Mažos neišsivysčiusios gūžės.
  • Apgraužti kopūstkočiai.
  • Kopūstų sudžiūvimas.
  • Sugadintas derlius.
  • Lapų išblukimas, lapų deformacija.
  • Apgraužti kopūstų lapai.
  • Apgraužti kopūstų lapai ir gūžės.

Fungicidas KYTOS, turintis baktericidinį poveikį, aktyvuoja ir stiprina natūralius kopūstų savisaugos procesus.

Sprendžiant kopūstinių amarų naikinimo klausimą daržininkai turėtų atkreipti dėmesį į naudingų plėšriųjų vabzdžių priviliojimą į daržą. Pvz., auksaakės ir boružės minta amarais. Tam siūloma įdomi priemonė AUKSAAKĖ BIOFRIENDS - tai gyvos auksaakių lervos, kurias reikia tik paskleisti amarų veisimosi židinyje (efektas - iki 600 suėstų amarų per dieną). Kovai su kopūstų vabzdžiais-kenkėjais sodininkai gali privilioti naudingus vabzdžius-entomofagus, ėdančius kenkėjus. Tam rekomenduojama efektyvi priemonė - plėšriųjų vabzdžių viliokliai MagiPal, kabinami kaip pakabukai kas 5-10 metrų. MagiPal talpa užpildyta raudonu skysčiu su entomofagus priviliojančia medžiaga.

Išvengti grambuolio lervų kenkėjiškos veiklos padarinių padės efektyvi priemonė Nematodai. Sudėtyje yra didelė mikroskopinių nematodų kirmelių koncentracija, kurios įsiskverbia į grambuolių lervas po žeme ir žudo jas, paskleisdamos bakterijas.

Veislės

Priklausomai nuo vegetacinio laikotarpio, gūžiniai kopūstai skirstomi į ankstyvuosius (65-115 dienų), vidutinio ankstyvumo ir vidutinio vėlyvumo(115-160 dienų) ir vėlyvas veisles (160 ir daugiau dienų).

  • Ankstyvosios:
    • Vegetacijos periodas - 70-80 dienų. Gūžės vienodo dydžio, sveria apie 1-2 kg, išsiskiria švelniu, maloniu skoniu. Auginamas vasaros ir rudens derliui. Vėlyvesnio derliaus gūžes galima išlaikyti apie 2 mėnesius.
    • Derlius imamas praėjus 58-63 dienoms po daigų pasodinimo. Žiedynas nedidelis, kompaktiškas, baltos spalvos. Tinka šviežiam vartojimui ir konservavimui. Geriausiai auga derlingoje, purioje ir drėgnoje dirvoje.
    • Derlius imamas praėjus 50-55 dienoms nuo daigų pasodinimo. Skirta vėlyvo pavasario - ankstyvos vasaros derliui, šviežiam vartojimui. Gūžės apvalios, kietos, apie 1,0-1,6 kg svorio.
    • Gūžes susuka po 60-63 dienų nuo daigų pasodinimo. Veislė skirta vėlyvo pavasario - ankstyvos vasaros derliui, šviežiam vartojimui. Gūžės apvalios, apie 1,5 kg svorio, netrūkinėja. Subręsta vienu metu. Daigai atsparūs šalnoms.
    • Vegetacijos periodas - 50-55 dienos nuo daigų pasodinimo. Žiedynai vidutinio dydžio, baltos spalvos, kieti, tankūs, sveria 1-1,5 kilogramo. Vartojami švieži, konservuojami, šaldomi.
  • Vidutinio ankstyvumo ir vidutinio vėlyvumo:
    • Užauga per 150-160 dienų nuo daigų pasodinimo. Gūžės apvalios arba truputį suplotos, 4-5 kg svorio. Subręsta vienu metu. Gerai auga vidutiniškai sunkioje ir sunkioje, derlingoje dirvoje.
    • Užauga per 145-150 dienų po daigų pasodinimo.
    • Derlius imamas praėjus 120 dienų po daigų pasodinimo. Gūžės plokščiai apvalios, iki 7 kg svorio, standžiai susuktos, baltos, gero skonio. Šios veislės kopūstai labai tinka rauginti.
    • Vegetacijos periodas - 139 d. nuo daigų pasodinimo. Augalai siekia 75 cm aukščio. Gūželės būdingą spalvą įgauna po pirmųjų šalnų, ją išlaiko termiškai apdorojant, švelnesnio skonio nei veislių, derančių žalios spalvos gūželėmis. Sėklos sėjamos į daigynus, o daigams turint 4-6 lapus sodinami į pastovią augimo vietą. Derlius renkamas gūželių skersmeniui pasiekus 2,5-4 centimetrus.
  • Baltarusiškieji: Veislė vidutinio ankstyvumo. Gūžės rutulio formos, labai kietos, ant nelabai aukšto, bet plono koto, sveria 2-3 kg. Nuo pasodinimo iki gūžių užaugimo užtrunka 100-110 dienų. Mūsų respublikoje labai paplitusi veislė. Lietuvos Žemės ūkio akademijos mokomajame darže ši veislė buvo gerinama daugelį metų. Sėjama gegužės pirmoje pusėje. Į dirvą daigai sodinami birželio antroje pusėje. Per anksti pasodinti kopūstai iki rudens perauga, ir galvos trūkinėja.
  • Garbė (Slavą). Veislė vidutinio ankstyvumo. Nuo pasodi­nimo iki gūžių užaugimo užtrunka 90-100 dienų. Gūžės rutuliš­kos, su būdingu pakilimu viršūnėje, sveria iki 3-4 kg.
  • Braunšveigo. Veislė vidutinio ankstyvumo. Gūžės pa­plokščios, nelabai kietos, su giliai įaugusiu kotu, sveria 2-4 kg. Nuo pasodinimo iki gūžių užaugimo užtrunka 100-110 dienų.
  • Kaširė (Kaširka). Veislė vidutinio ankstyvumo. Gūžės di­delės, apvalios. Veislė tinka rauginti.
  • Vėlyvosios:
    • Maskvos vėlyvieji. Vėlyva veislė. Nuo pasodinimo iki gūžių užaugimo užtrunka 120-140 dienų. Gūžės apvalios, labai didelės, gerai patręštose ir pakankamai drėgnose dirvose užauga iki 8-10 kg.
    • Amager (aukštakočiai ir žemakočiai). Veislė labai vėlyva, nuo pasodinimo iki gūžių užaugimo užtrunka 130-140 dienų. Gūžės atvirkščios kriaušės formos, sveria iki 5 kg. Labai gerai laikosi per žiemą žali (nerauginti).

Kitos kopūstų rūšys

Straipsnyje taip pat paminėtos kitos kopūstų rūšys, tokios kaip raudongūžiai, garbanotieji, briuseliniai, žiediniai, brokoliai, ropiniai, kininiai ir pekininiai kopūstai. Kiekviena iš šių rūšių turi savų auginimo ypatumų ir maistinių savybių.

tags: #baltieji #gūžiniai #kopūstai #auginimas

Populiarūs įrašai: