Telšiai: Aukštis virš jūros lygio ir kraštovaizdžio ypatumai

Telšiai - miestas, įsikūręs šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaičių aukštumoje, prie Masčio ežero ir Durbinio upelio. Miestas nutolęs 69 km į vakarus nuo Šiaulių. Šiame straipsnyje aptarsime Telšių apylinkių reljefą, išskirtinius Žemaitijos piliakalnius ir kitus įdomius objektus, atskleidžiančius regiono gamtinį ir kultūrinį paveldą.

Telšių apylinkių reljefas ir kalvos

Telšių gyvenvietė, pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose 1450 m., kūrėsi XIV-XV a. buvusioje kuršių genties teritorijoje. Miesto vardas greičiausiai kilo nuo Telšės upelio, kadaise įtekėjusio į Masčio ežerą. Žiūrint į Telšių miesto apylinkių reljefą, matome, kad Mastis telkšo įvairiai kalvotame ir banguotame pažemėjime. Reljefas ir kalvos jo paviršiuje aukštėja vakarų kryptimi, o Paragiai, Džiuginėnai, Siraičiai užkopę į kalvyną, kurio paviršius yra 160-180 m absoliutiajame aukštyje.

Telšių kalvos susiformavo Virvytės ledyno tirpimo metu. Ledyno liežuvis tirpdamas supleišėjo, sutrūkinėjo - tapo „negyvu“, arba „mirusiu“ ledynu. Į plyšius ir ertmes ledyno tirpsmo vandenys priplovė įvairaus smėlio ir žvyro, kuris, ledui ištirpus, liko kūpsoti įvairaus aukščio kalvų pavidalu. Tokios kalvos vadinamos keimais. Vilniaus, Bobės ir Zakso kalvos yra keimai. Kitos Telšių kalvos sudarytos daugiausia iš moreninio priesmėlio. Šios moreninės kalvos - tai ledyno pade susikaupusi nuotrupinė medžiaga, kuri, ledynui ištirpus, suformavo įvairaus aukščio morenines kalvas. Bobės kalva yra aukščiausias Telšių kalnas, jo aukštis siekia 16-22 m.

Šiuo metu ant Vilniaus kalvos stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, telšiškių vadinama mažąja bažnytėle. Ji įkurta 1536 m. Šalia Insulos kalvos - Malūnų kalva, ant kurios rasime šv. Mikalojaus cerkvę. Toliau - Žalioji kalva, ant kurios stovi Žemaičių muziejus „Alka“, įkurtas 1932 m.

Žemaitijos piliakalniai: Medvėgalis, Sprūdė ir Šatrija

Medvėgalis, Sprūdė ir Šatrija - tai didieji, senieji, legendomis apipinti Žemaitijos piliakalniai, nuo savo viršūnių atveriantys puikius vaizdus į tolimus horizontus. Prieš daugelį šimtmečių tai buvo strategiškai svarbios vietos - ant piliakalnių stovėjo gynybinės pilys, papėdžių gyvenvietėse virė aktyvus gyvenimas. Manoma, kad apie XIV a. Žemaičių teritorijose egzistavo vieninga gynybinė - signalizavimo sistema. Priešų puolimo atvejais Panemunės pilyse buvo kuriami įspėjamieji laužai, kurie matydavosi nuo toliau esančiųjų didžiųjų piliakalnių. Pastebėję laužo dūmus, vienas po kito ugnį kurdavo ir piliakalnių gyventojai. Taip žinia, jog reikia ruoštis gynybai, labai greitai pasiekdavo ir centrines Žemaičių žemes.

Taip pat skaitykite: Nepalo kultūra ir aukštis

Medvėgalis

Medvėgalio archeologinis kompleksas, kurį sudaro Medvėgalio, Pilies, Piliorių, Alkos, Ąžuolų, Sumonų kalvos su kūlgrinda. Medvėgalis yra ne tik piliakalnio, tačiau ir greta esančios aukščiausios Žemaitijos kalvos - 234,6 metrų aukščio - pavadinimas. Kitaip sakant, Medvėgalis - tai dvi viršūnės: aukštesniojoje yra aukščiausias Žemaitijos taškas, žemesniojoje - Medvėgalio piliakalnis (Pilies kalnas).

Sprūdė

Sprūdė, dar vadinama Šaukšteliu, yra masyvi kalva stačiais šlaitais, iškilusi 216,2 m virš jūros lygio. Legendos sako, kad Lietuvos karaliaus Mindaugo brolis Sprūdeika šį piliakalnį supylė ir ant jo medinę pilį pastatė. Mokslininkai tiki, kad jau XI-XII a. piliakalnio papėdėje gyveno žmonės, aplink rasta akmeninių kirvių ir iečių antgalių. Piliakalnio aikštelė iškilusi 216 m virš jūros lygio. Kalną supa trys pylimų juostos, kurių aukštis siekia iki 4 metrų.

Šatrija

Šatrijos kalnas, būdamas 228,7 m aukščio, savo ūgiu tik vos vos nusileidžia Medvėgaliui. Ant Šatrijos kalno XIV a. stovėjo medinė pilis, dėl ypač stačių vakarinių ir rytinių šlaitų sunkiai pasiekiama priešams. Manoma, kad iki krikščionybės įvedimo čia būta svarbaus pagonių tikėjimo centro. Senojo žemaičių tikėjimo tęsėjai iki šiol trečiąjį liepos šeštadienį kasmet susirenka ant Šatrijos kalno švęsti ugnies pagerbimo, t. y. deivės Gabijos, šventės. Vietiniai gyventojai apie kalną girdėję daugybę legendų, viena populiariausių - apie ant šio kalno vykusias naktines Žemaitijos raganų šėliones. Šatrijos piliakalnis yra 228 metrų aukščio, nuo kalvos matyti ir kiti didesni kalnai - Medvėgalis, Girgždūtė, Moteraitis, Sprūdė, dangų remia Telšių katedros bokštai. Kalno apylinkės priklauso Šatrijos kraštovaizdžio draustiniui.

Kiti įdomūs objektai Telšių apylinkėse

Be piliakalnių, Telšių apylinkėse galima rasti ir kitų įdomių lankytinų vietų:

  • Lūksto ežeras: Antras pagal dydį Žemaitijos ežeras, garsėjantis tuo, kad į savo smėlio krantus išmeta gintaro. Prie ežero įrengtas Gintarų takas, nuvedantis prie Gintarų įlankos.
  • Janapolės Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia: Nedidukė, daili, medinė, liaudies architektūros formų bažnyčia mažame Janapolės miestelyje. Savo dabartinį pavidalą įgijo 1887 metais po perstatymo darbų. Šalia jos - medinė dviaukštė varpinė.
  • Angelų malūnas: Kūlio Daubos kaime, ant Virvytės kranto stovi 1851 m. statytas vandens malūnas, dabar vadinamas Angelų malūnu. Malūnas atstatytas naujųjų šeimininkų ir dabar yra Kultūros paveldo objektas.

Išskirtiniai Lietuvos objektai

Šalia Telšių apylinkių, verta paminėti ir kitus išskirtinius Lietuvos objektus:

Taip pat skaitykite: Kodėl svarbus aukštis virš jūros lygio?

  • Aukščiausia Lietuvos vieta: Aukštasis kalnas (293,84 m virš jūros lygio) Medininkų aukštumoje.
  • Aukščiausias apžvalgos bokštas: Labanoro apžvalgos bokštas (apžvalgos aikštelė 36 m aukštyje).
  • Aukščiausia atodanga: Pūčkorių atodanga (65 metrai) Vilniuje.
  • Didžiausias akmuo: Barstyčių akmuo (apie 680 tonų).
  • Giliausias urvas: Žalsvasis šaltinis (20 metrų gylio) Pasvalyje.
  • Giliausia duobė: Velnio duobė (40 metrų gylio) Aukštadvario regioniniame parke.
  • Seniausias ir storiausias ąžuolas: Stelmužės ąžuolas (apie 1500 metų).
  • Ilgiausias lentomis klotas pažintinis takas: Mūšos tyrelio pažintinis takas (3605,87 m).
  • Ilgiausias kabantis tiltas: Lankupių tiltas per Minijos upę (130 m).
  • Aukščiausias pėsčiųjų tiltas: Tiltas Alytuje (38,1 m).
  • Ilgiausias automobilių tiltas: Jurbarko tiltas (494 m).

Taip pat skaitykite: Aukščio įtaka klimatui

tags: #aukštis #virš #jūros #lygio #Telšiai

Populiarūs įrašai: