Aukštas Pulsas: Priežastys, Simptomai ir Ką Daryti

Greitesnis širdies plakimas bent kartą gyvenime ko gero yra privertęs sunerimti kiekvieną iš mūsų. Dažnai tai tiesiog natūrali organizmo reakcija į fizinį krūvį, stresą ar net išgertą stipresnės kavos puodelį. Tačiau būna atvejų, kai netikėtai pakilęs pulsas signalizuoja apie tam tikras sveikatos problemas. Taigi, jei jums pasireiškia per didelis pulsas - ką daryti tokiu atveju, žinoti labai svarbu. Būtent apie tai ir pakalbėkime šiame straipsnyje.

Kas yra Pulsas ir Koks Jis Turėtų Būti?

Pulsas - tai širdies susitraukimų dažnis per minutę, atspindintis, kaip greitai širdis pumpuoja kraują po visą kūną. Jis atspindi viso organizmo veiklą ir yra svarbus bendros sveikatos indikatorius.

Normalus Pulso Dažnis

Ramybės būsenoje suaugusio žmogaus pulsas paprastai svyruoja tarp 60-100 tvinksnių per minutę (tv./min.). Žemesnis pulsas dažnai būdingas fiziškai aktyviems ar sportuojantiems žmonėms - jų širdis efektyviau dirba, todėl jai reikia mažiau susitraukimų, kad aprūpintų kūną krauju. Vaikų ir paauglių pulsas gali būti aukštesnis, o vyresnio amžiaus žmonėms - labiau svyruoti priklausomai nuo sveikatos būklės.

Kada Pulsas Laikomas Per Dideliu?

Jei pulsas nuolat viršija 100 tv./min. net ramybės būsenoje, tai gali būti laikoma tachikardija - medicininiu terminu apibūdinama būklė, kai širdis plaka per greitai. Svarbu pažymėti, kad trumpalaikis pulso padidėjimas, pavyzdžiui, po bėgimo ar išgąsčio, yra visiškai normalus ir paprastai greitai sugrįžta į normą. Tačiau jei per didelis pulsas pasireiškia be aiškios priežasties arba kartu su kitais simptomais, vertėtų sunerimti ir išsiaiškinti šios problemos priežastį.

Kaip ir Kada Matuoti Pulsą?

Pulso dažnį rekomenduojama matuoti:

Taip pat skaitykite: Geriausias sūrio torto receptas: Dangaus skonis

  • Ryte, tik pabudus, dar neišlipus iš lovos.
  • Ramybės būsenoje, kai bent 10 minučių buvote ramybėje.
  • Nevartojus stimuliuojančių medžiagų, tokių kaip: kava, energetiniai gėrimai ar alkoholis.

Kraujospūdžio matuokliai ir pulsoksimetrai - naudingi prietaisai, kurie turėtų būti kiekvienuose namuose. Jei pastebėjote padažnėjusį pulsą ir norite pasitikrinti, galite pasinaudoti kraujospūdžio matuokliu ar pulsoksimetru. Automatiniai kraujospūdžio matuokliai rodo ne tik kraujospūdžio reikšmes, bet ir pulso dažnį, todėl tai patogus būdas greitai pasitikrinti, ar širdies ritmas nėra per aukštas. O tuo tarpu pulsoksimetras, matuodamas deguonies kiekį kraujyje ir pulsą, gali padėti įvertinti, ar padažnėjęs širdies plakimas nėra susijęs su deguonies trūkumu organizme. Puikus pasirinkimas gali būti A5 pulsoksimetras. Šie prietaisai ypač naudingi tiems, kurie serga širdies, kraujagyslių ar plaučių ligomis ir jiem svarbu nuolat stebėti savo būklę. Pulso stebėjimui taip pat galima naudoti išmaniuosius laikrodžius, tačiau norint gauti tikslius duomenis, visgi rinkitės kraujospūdžio matuoklį ar pulsoksimetrą.

Galimos Padidėjusio Pulso Priežastys

Padidėjęs pulsas gali atsirasti tiek dėl visiškai normalių, kasdienių veiksnių, tiek dėl rimtesnių sveikatos sutrikimų. Norint tinkamai reaguoti į situaciją, svarbu suprasti galimas priežastis, kodėl širdis ima plakti greičiau nei įprasta. Štai pagrindiniai veiksniai, galintys turėti įtakos širdies ritmo padidėjimui:

Fiziologinės Priežastys

Širdies plakimas greitėja natūraliai tam tikrose situacijose - tai normali organizmo prisitaikymo reakcija.

  • Fizinis aktyvumas. Sportuojant ar net greitai einant, širdžiai reikia daugiau deguonies - todėl pulsas pakyla.
  • Stresas, pyktis, baimė. Emocinė įtampa aktyvina simpatinę nervų sistemą ir išskiria adrenalino, kuris spartina širdies darbą.
  • Kofeinas ir nikotinas. Šios medžiagos stimuliuoja nervų sistemą ir gali sukelti laikiną širdies ritmo pagreitėjimą.
  • Karštis, dehidratacija. Kūnas stengiasi greičiau cirkuliuoti kraują, kad atvėstų arba kompensuotų skysčių trūkumą.

Medicininės Priežastys

Kai pulsas dažnai ar nuolat padidėjęs net ir ramybės būsenoje, tai gali rodyti tam tikras sveikatos problemas.

  • Širdies ligos. Tokios kaip prieširdžių virpėjimas, širdies nepakankamumas ar vainikinių arterijų ligos gali sukelti nuolatinį ar epizodinį širdies ritmo padažnėjimą.
  • Skydliaukės sutrikimai. Per daug hormonų gaminanti skydliaukė (hipertirozė) spartina medžiagų apykaitą ir širdies ritmą.
  • Anemija. Esant žemam hemoglobino kiekiui, širdis dirba intensyviau, kad aprūpintų audinius deguonimi.
  • Infekcijos, karščiavimas. Organizmas kovoja su infekcija, o tuo metu dažnai pasireiškia ir padidėjęs pulsas.
  • Dehidratacija arba kraujo netekimas. Mažėjant skysčių kiekiui ar kraujo tūriui, širdis stengiasi tai „kompensuoti“ greitesniu plakimu.

Psichologinės Priežastys

Kai kurie žmonės dažnai susiduria su padidėjusiu širdies ritmu ir dėl psichologinių veiksnių:

Taip pat skaitykite: Širdies pulsas ir keptų kiaušinių vartojimas

  • Nerimo sutrikimai. Dėl streso hormonų poveikio pulsas greitėja net ir be jokio realaus fizinio dirgiklio.
  • Panikos atakos. Staigus širdies ritmo padidėjimas, kartu su oro trūkumo, baimės ar silpnumo pojūčiais.

Tačiau bet kokiu atveju svarbu atkreipti dėmesį, ar padidėjęs pulsas pasireiškia dėl tam tikrų veiksnių, kaip pavyzdžiui, fizinis krūvis ar nerimas, o galbūt jį lydi kiti simptomai - pavyzdžiui, dusulys, galvos svaigimas, skausmas krūtinėje ar alpimas. Tokiais atvejais būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Simptomai, į Kuriuos Verta Atkreipti Dėmesį

Nors padidėjęs pulsas (arba tachikardija) ne visada reiškia rimtą sveikatos problemą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip ir kada jis pasireiškia. Ypač svarbu stebėti, ar greitas širdies plakimas lydimas kitų simptomų, kurie gali signalizuoti apie galimą pavojų. Laiku pastebėti ženklai gali padėti išvengti rimtų padarinių jūsų sveikatai.

Kada Padidėjęs Pulsas Gali Būti Normalus?

  • Po fizinio krūvio ar sporto.
  • Po emocinio sukrėtimo ar streso.
  • Atsigėrus stiprios kavos ar energinio gėrimo.
  • Esant aukštai aplinkos temperatūrai ar po pirties.

Šiose situacijose pulsas dažniausiai grįžta į normalią būseną per 10-20 minučių.

Pavojingi Simptomai, Kurių Negalima Ignoruoti

Jeigu šalia greito širdies plakimo atsiranda vienas ar keli iš šių požymių, tai gali būti įspėjimas apie rimtesnę problemą:

  • Galvos svaigimas arba alpimo jausmas - gali rodyti nepakankamą smegenų aprūpinimą deguonimi.
  • Dusulys, oro trūkumas - širdis gali nebesuspėti tinkamai aprūpinti plaučių ir viso kūno deguonimi.
  • Krūtinės skausmas ar spaudimo jausmas - gali būti susijęs su širdies kraujagyslių ligomis ar net miokardo infarkto pradžia.
  • Silpnumas, nuovargis, prakaitavimas - gali rodyti, kad organizmas patiria stresą ar deguonies trūkumą.
  • Nereguliarus širdies plakimas (aritmija) - širdis ne tik plaka greitai, bet ir netolygiai, „praleidžia“ dūžius ar plaka „per greitai ir chaotiškai“.

Ką Daryti, Kai Didelis Pulsas?

Kai širdis ima plakti greičiau nei įprastai, natūralu jog imate nerimauti ir galvoti, ką gi dabar daryti? Ar tai pavojinga? Ar reikia iškart kviesti greitąją? Svarbiausia - įvertinti situaciją ramiai ir žinoti keletą paprastų, bet veiksmingų būdų, kurie gali padėti.

Taip pat skaitykite: Tamsios lūpos: ką daryti?

Sustokite ir Atsipalaiduokite

Pirmas žingsnis - nustoti daryti tai, ką darėte. Reikėtų atsisėsti ar atsigulti. Dažnai pulsas pakyla dėl fizinio ar emocinio krūvio, todėl svarbu leisti organizmui nurimti.

Giliai Kvėpuokite

Lėtas, gilus kvėpavimas padeda suaktyvinti parasimpatinę nervų sistemą, kuri lėtina širdies ritmą. Galite pabandyti atlikti šį pratimą:

  • Įkvėpkite per nosį 4 sekundes.
  • Sulaikykite kvėpavimą 4 sekundėms.
  • Iškvėpkite per burną 6-8 sekundes.
  • Pratimą kartokite kelias minutes.

Tai gali būti ypač naudinga, jei padidėjęs pulsas pasireiškė dėl streso ar nerimo.

Atvėskite ir Atsigerkite Vandens

Jeigu aplinka karšta ar jaučiatės perkaitęs - nueikite į vėsesnę vietą. Išgerkite stiklinę šalto, bet ne ledinio vandens - tai gali padėti stabilizuoti širdies ritmą, ypač jei jį sukėlė dehidratacija ar karštis.

Venkite Stimuliuojančių Medžiagų

Nustokite vartoti arba sumažinkite stimuliuojančių medžiagų vartojimą, tokių kaip kofeinas (kava, energetiniai gėrimai), nikotinas (rūkymas ar kaitinimas) bei alkoholis.

Stebėkite, Kiek Laiko Tai Tęsiasi

Jeigu pulsas per 15-30 minučių negrįžta į normą, kartojasi dažnai ar dažną širdies plakimą lydi pavojingi simptomai (dusulys, galvos svaigimas, krūtinės skausmas), nedelskite - kreipkitės į gydytoją.

Gyvenimo Būdo Pokyčiai

Dažnai pasikartojantis didelis pulsas rodo, kad metas įsiklausyti į savo kūną ir koreguoti gyvenimo būdą. Tad pasirūpinkite miego higiena - miegas turi didelę įtaką širdies veiklai. Sportuokite reguliariai, bet nepervarkite. Maitinkitės sveikai, venkite sunkiai virškinamų, perdirbtų maisto produktų bei išmokite valdyti stresą - išbandykite meditaciją, kvėpavimo technikas, ar leiskite daugiau laiko gamtoje.

Trumpalaikis širdies ritmo padažnėjimas - dažna ir dažniausiai nepavojinga organizmo reakcija. Tačiau jei tai kartojasi be aiškios priežasties, svarbu žinoti, kaip tinkamai elgtis. Prevencija ir sąmoningas rūpinimasis savo sveikata - raktas į gerą sveikatą.

Papildoma Informacija apie Pulsą ir Kraujospūdį

Kraujospūdis ir Arterinė Hipertenzija

Arterinė hipertenzija (AH) arba kitaip hipertoninė liga - ilgalaikis arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas, nustatomas jį pakartotinai matuojant. Padidėjusiu kraujo spaudimu medikai laiko 140/90 mmHg ir didesnį spaudimą. Pirmasis skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą, o antrasis skaičius parodo spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis. Arterinė hipertenzija yra klastinga liga, kadangi ilgą laiką nepasireiškia jokiais simptomais. Kaip jau buvo užsiminta, hipertenzija dažniausiai nepasižymi jokiais simptomais, todėl ir yra vadinama „nebyliąja žudike“. Retais ir sunkiais atvejais ji gali sukelti prakaitavimą, nerimą, miego problemas. Laiku nediagnozavus hipertenzijos ir nepradėjus jos gydyti, ilgainiui gali būti pažeistos kraujagyslės, širdis ir kiti organai, pavyzdžiui, inkstai. Vienas iš būdų užkirsti tam kelią - reguliariai tikrintis kraujo spaudimą. Tai būklė, kai staigiai padidėja arterinis kraujo spaudimas. Tokiai ligai gydyti skiriami vaistai nuo aukšto kraujo spaudimo.

Hipertenzijos Tipai

  1. Pirminė hipertenzija. Tai dažniausias šios ligos tipas, kuris nustatomas maždaug 90 proc. arterine hipertenzija sergančių žmonių. Jos priežastys nėra tiksliai žinomos. Paprastai pirminė hipertenzija vystosi palaipsniui. Pirmuosius 15-20 metų, gali nepasireikšti jokie klinikiniai aukšto kraujo spaudimo simptomai. Negydant pirminės hipertenzijos, kiltų didžiulis pavojus ligonio sveikatai. Nustatyta, kad tokiu atveju maždaug pusė jų numirtų dėl išeminės širdies ligos ir širdies nepakankamumo, trečdalis - dėl insulto ir apie 10-15 proc. - dėl inkstų funkcijos nepakankamumo.
  2. Antrinė hipertenzija. Tai kur kas retesnis hipertenzijos tipas. Tokia liga nustatoma maždaug 10 proc. AH sergančių žmonių. Antrinės hipertenzijos priežastys yra nustatomos. ilgai vartojami kai kurie vaistai (skirti peršalimo gydymui, skausmo malšinimui, kontraceptinės tabletės ir t. Hipertoninė liga gali atsirasti tiek dėl išorinių, tiek dėl vidinių, tiek dėl genetinių faktorių. Visų pirma reikėtų stengtis to išvengti, reguliariai matuojant kraujo spaudimą.

Kaip Sumažinti Kraujo Spaudimą

  1. Sveika mityba. Jeigu Jums diagnozuotas aukštas spaudimas, nerekomenduojama piktnaudžiauti kava. Vienas jos puodelis per dieną dažniausiai labai nepadidina kraujospūdžio. Tačiau verta pastebėti, kad kavos poveikis kiekvienam gali būti skirtingas. Tam, kad įvertintumėte, kaip šis gėrimas veikia Jus, pasimatuokite spaudimą prieš gerdami kavą ir maždaug pusvalandį po to.
  2. Reguliarus fizinis aktyvumas. Rekomenduojama rinktis vidutinio intensyvumo dinaminius pratimus ir jiems skirti maždaug 50-60 min.
  3. Rūkymo atsisakymas. Rūkymas yra vienas iš pagrindinių jaunesnių nei 65 m. amžiaus žmonių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, galintis pasunkinti hipertenziją.
  4. Alkoholio ribojimas. Alkoholis kaip ir rūkymas gali pabloginti hipertenzija sergančių pacientų būklę.
  5. Vaistai. Aukšto kraujospūdžio gydymas gali būti atliekamas ir vaistais. Kaip jau tikriausiai supratote, kada gerti vaistus nuo spaudimo, nurodo gydytojas. Būtent jis, atlikęs reikiamus tyrimus, gali nuspręsti, kokių medikamentų ir kokiomis dozėmis reikia. Hipertenzinė širdies liga nėra pagydoma, o tik sukontroliuojama.

Siekiant diagnozuoti arterinę hipertenziją, atliekami daugkartiniai kraujo spaudimo matavimai. Kraujospūdis matuojamas tam skirtu prietaisu kuris gautus duomenis pateikia gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Kai diagnozuojama arterinė hipertenzija laipsniai nusako jos stiprumą. Netinkamai arba iš viso negydomas aukštas spaudimas gali sukelti rimtų komplikacijų. Esant tokiai būklei, didžiausias krūvis tenka širdžiai. Nesiimant jokių priemonių, išauga kairiojo jos skilvelio padidėjimo rizika. Būtent ši širdies dalis išstumia kraują per aortą į visą kūną. Dėl padidėjusio pasipriešinimo ji labiau apkraunama, todėl laikui bėgant didėja, o širdis plečiasi į kairę. Todėl pastebėjus net ir menkiausius tokios būklės simptomus, patariama kreiptis į gydytojus. Aukštas ir šokinėjanti kraujo spaudimas - požymiai, kuriais gali pasižymėti hipertoninė liga. Taigi, jeigu juos pastebėjote, neignoruokite to ir užsiregistruokite tyrimams „Antėja laboratorija“. Patyrę mūsų specialistai skiria ypatingą dėmesį kiekvienam pacientui, išsamiai ištirdami jo sveikatos būklę.

Širdies Ritmo Sutrikimai

Greitas širdies plakimas, jos permušimai, atsiradęs arba sustiprėjęs dusulys nedidelio fizinio krūvio metu, netolygus, neritmiškas pulsas - požymiai, kurie įspėja apie galimai sutrikusį širdies ritmą ir būtinybę kreiptis pagalbos, rašoma „Kardiolitos klinikų“ pranešime.

Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Anestezijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro vadovas, gydytojas anesteziologas reanimatologas Rimantas Bubulis sako, kad širdies ritmo sutrikimas išsivysto, kai širdies prieširdžiai nustoja ritmiškai susitraukinėti (atsiranda prieširdžių virpėjimas), o tai lemia daugybė priežasčių. „Širdies ritmas sutrinka dėl įgimtų ir įgytų širdies ligų, negydomos ar nepakankamai gydomos arterinės hipertenzijos, skydliaukės ligų bei įgimtų širdies laidžiosios sistemos ypatumų. Taip pat dėl atsiradusio organizmo elektrolitų disbalanso, kai žmogus gausiai prakaituoja ar viduriuoja, ir nusilpusio širdies ritmo vedlio, dar vadinamo sinusiniu mazgu, kuris generuoja taisyklingą širdies ritmą ir susitraukimų dažnį“, - pasakoja R.

Anot gydytojo anesteziologo reanimatologo, gali nutikti taip, jog išsivystęs širdies ritmo sutrikimas nepasireikš jokiais simptomais, o žmogus jausis gerai. Tokiu atveju gali padėti reguliarus, kartą per metus atliekamas profilaktinis sveikatos patikrinimas, kurio metu būtų galima nustatyti prieširdžių virpėjimą jokių nusiskundimų neturintiems asmenims. Tai, kokiu būdu gydyti surikusį širdies ritmą, sprendžia kardiologas. R. Bubulio teigimu, pacientui gali būti paskirti pulsą retinantys ir kraujo krešėjimą veikiantys vaistai - naujieji peroraliniai antikoaguliantai arba varfarinas.

„Jeigu pacientui skiriami naujieji antikoaguliantai, krešėjimo kontrolė neatliekama, tačiau svarbu griežtai laikytis visų gydytojo kardiologo rekomendacijų ir gerti vaistus taip, kaip nurodyta. Jeigu paskiriamas varfarinas, pacientui periodiškai turi būti atliekama krešėjimo sistemos kontrolė, todėl reguliarūs vizitai pas gydytoją - būtini“, - sako gydytojas anesteziologas reanimatologas.

R. Bubulis išskiria atvejus, kai sutrikęs širdies ritmas atstatomas reanimacijoje, bendrosios anestezijos sąlygomis atliekant elektroimpulso terapiją - elektrošoką: „Elektrošokas pasirenkamas tokiu atveju, kai sutrikusio širdies ritmo nepavyksta atstatyti medikamentais arba norima tai padaryti kuo greičiau. Anot gydytojo anesteziologo reanimatologo, neįmanoma pasakyti kuriam laikui naudojant atitinkamą gydymo būdą bus atstatytas širdies ritmas: tokiu jis gali išlikti kelias minutes, mėnesius, metus ar visą likusį gyvenimą. Kai kurie pacientai, žinantys savo diagnozę, patyrę antiaritminį gydymą ir gebantys atpažinti pasireiškiantį prieširdžių virpėjimą, yra įsitikinę, kad širdies ritmą gali atstatyti savarankiškai tiesiog išgerdami reikiamų vaistų. Tačiau pašnekovas įspėja, kad tokia savigyda gali būti pavojinga.

Be to, rizikų kelia ne tik bandymai savarankiškai gydyti atsiradusius širdies ritmo sutrikimus, bet ir delsimas tai daryti. „Išsivysčius prieširdžių virpėjimui, didžiausią riziką kelia sulėtėjusi kraujo tėkmė kairiajame prieširdyje, didėja trombų formavimosi tikimybė. Susidariusių kraujo krešulių gabaliukai atitrūksta ir patenka į kraujotaką, o tada priklausomai nuo vietos, į kurią patenka, kyla rimtos sveikatos problemos. Pasiekę širdies kraujagysles, jie sukelia miokardo infarktą, į miego arterijas - insultą, o į kitus organus - sutrikdo jų kraujotaką, dėl to gali išsivystyti galūnių gangrena, žarnyno kraujotakos sutrikimai“, - įspėja R. Norėdami išvengti dėl širdies ritmo sutrikimo gresiančių sveikatos problemų, jausdami būdingus simptomus nedelsdami kreipkitės į gydytoją, o neturėdami jokių nusiskundimų - reguliariai atlikite profilaktinę sveikatos patikrą.

Pulso Matavimas Vaistinėje ir Leistinos Ribos

Pasinaudojęs galimybe vaistinėse pasimatuoti kraujospūdį ir pulsą ne vienas žmogus sutrinka, nes nesupranta, kaip vertinti gautą rezultatą. DELFI kalbinta vilnietė Vaiva teigė išsigandusi, kai sužinojo, kad jos pulso dažnis - 103 kartai per minutę. „Su kolegėmis nusprendėme pasinaudoti aparatu visiškai impulsyviai. Po pietų tiesiog ėjome pro vaistinę. Jaučiausi atsipalaidavusi. Kraujospūdis buvo įprastas - 98/66. Jis visada man būna labai žemas, tačiau tokio pulso nesitikėjau. Kolegės pulsas buvo dar aukštesnis - 113“, - pasakojo jauna moteris.

Pasak Santariškių klinikų 1-jo kardiologijos skyriaus vedėjos, Lietuvos širdies asociacijos prezidentės prof. Žanetos Petrulionienės, normalus pulsas ramybės būsenoje - 60-70 dūžių per minutę. Jaunų žmonių pulsas gali būti šiek tiek dažnesnis (80-90), nes jų simpatinė nervų sistema aktyvesnė. Tačiau jeigu pulsas šokteli per 100, medikės manymu, jis arba buvo ne pagal taisykles matuotas, arba reikia ieškoti rimtesnės problemos. „Pirmiausiai ištiriama širdis, bet labai dažnai dėl aukšto pulso ji būna nekalta, o veikia patys įvairiausi išoriniai stimulai. Širdies veiklos padažnėjimą gali skatinti kitų organų sutrikimai, pavyzdžiui, per intensyvi skydliaukės veikla. Taip pat streso hormonai, patekę į kraują, kelia kraujospūdį, didina pulsą ir sutraukia kraujagysles. Jei tokia stresinė reakcija trumpalaikė, nieko tokio, tačiau jeigu kartojasi labai dažnai arba įtampa yra nuolatinė, tokia būsena lemia širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi. Be to, nuolatinė streso hormonų ataka, dažni kraujospūdžio ir širdies ritmo šokinėjimai didina krešulių formavimosi, t. y. trombozės, pavojų.

Pagaliau pulso dažnį didina ne tik fizinė ir psichinė veikla, bet ir tonizuojančios medžiagos - kofeinas, energiniai gėrimai, nikotinas. Esant antsvoriui kraujospūdis ir pulso dažnis taip pat didėja ir tai nėra normalu. Kai širdis plaka per greitai, ji pervargsta, dirba neekonominiu režimu, kitaip tariant, ramybės sąlygomis plaka kaip po kroso, sunaudoja labai daug deguonies ir energetinių medžiagų, todėl energetiniai organizmo resursai gali per anksti išsieikvoti“, - pasakojo kardiologė. Viršutinė leistina kraujospūdžio riba ramybėje - 140/90, o idealus rodiklis - 120/80. Tačiau tiek pulsas, tiek kraujospūdis - nepastovūs, nuolat kintantys dydžiai, kurie gali pakilti ne tik nuo susijaudinimo, bet ir nuo intensyvių minčių sprendžiant kokią nors problemą. „Nuo menkiausio fizinio krūvio, ėjimo, skubėjimo, emocinio susijaudinimo, įtampos, streso kraujospūdis dažniausiai kyla. Todėl prieš jį matuojant reikia bent 15 min. pabūti ramiai. Tiksliausias yra naminis kraujospūdis ir pulsas. Matuojant bet kur kitur, taip pat ir vaistinėje, rodikliai bus didesni“, - teigė pašnekovė.

Netikėtos Pulso Dažnėjimo Priežastys

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjo dr. Mykolo Biliuko teigimu, normalus pulso dažnis ramybėje turėtų būti dar mažesnis - 55-60 kartų per minutę. „Pulsą reikia matuoti mažiausiai penkias minutes pasėdėjus arba pagulėjus, kad nebūtų jokio fizinio ar psichinio krūvio. Reikia pabūti visiškai ramiai - nežiūrėti televizoriaus, nieko neskaityti, o matuojant netgi sėdėti reikia atsirėmus, nes sėdėjimas tiesiai jau yra šiokia tokia raumenų įtampa“, - sakė pašnekovas. Medikas skeptiškai vertina galimybę pulsą pasimatuoti vaistinėse. Jo manymu, gaunamas rezultatas - labai netikslus. „Atėję į vaistinę mes juk nepasėdime ir neatsipalaiduojame, o tiesiog įkišame ranką į kažkokią rankovę. Taigi nesilaikoma standartinių pulso matavimo taisyklių. Tokiomis sąlygomis ir 80-90 kartų per minutę siekiantis pulso dažnis - dar norma, ypač jei ateinama iškart po pietų. Pietūs yra krūvis širdžiai, kadangi pavalgius kraujas suteka aplink skrandį, vadinasi, jo lieka mažiau kitur ir, kad aprūpintų smegenis krauju, širdis pradeda dirbti intensyviau. Tai yra normalu“, - ramino kardiologas.

Nuolat padidėjęs pulso dažnis gali būti dėl kelių priežasčių. Pasak mediko, vieną didelę priežasčių grupę sudaro adrenalino perteklius organizme, t. y. nervinės kilmės veiksniai. „Adrenalinas - nervų sistemos į kraują išskiriama medžiaga, o kai nerami nervų sistema, širdies susitraukimų dažnis didėja. Tai gali nutikti dėl pervargimo, miego trūkumo ir pan. Nors po prastai miegotos nakties žmogus jaučiasi kaip nuvarytas arklys, iš tiesų jis gyvena apsemtas adrenalino pertekliaus. Taigi organizmas yra persitempęs. Kita didelė priežasčių grupė - skydliaukės sutrikimai, kai jos veikla pasidaro per daug aktyvi. Taip pat dažnesnis pulsas būna, jei silpnas pats širdies raumuo. Šiai grupei galima priskirti ne tik širdies nepakankamumą, bet ir širdies raumens uždegimą infekcijų metu, pavyzdžiui, žmogus serga arba persirgo angina, plaučių uždegimu, gripu ir pan. Šios ligos gali pažeisti širdies raumenį ir prireikia nemažai laiko, kol širdis atsistato.

Dar viena veiksnių grupė - organizmo apnuodijimas, kurį gali sukelti vidinės ir išorinės priežastys. Prie vidinių priežasčių priskiriamas bet koks lėtinis uždegimas organizme (plaučių, gerklės, skrandžio, šlapimo pūslės ar bet kurio kito organo). Todėl būna ir taip: ateina pas mane žmogus dėl pulso, o išeina su antibiotikais, nes vaikšto su lėtine angina, kurios nejaučia, kaip ir nejaučia, kad jo temperatūra - 37,6. Yra toks dėsnis - vienas laipsnis karščiavimo pulsą padidina 10 punktų. Prie išorinių priežasčių galima priskirti, pavyzdžiui, alkoholio poveikį ir jo pasekmes - pagirias“, - vardijo M. Biliukas. Dažnas padidėjusio pulso dažnio simptomas - vadinamieji širdies permušimai. Pasak mediko, šiam pojūčiui nusakyti vartojama apie 30 žodžių - permušimai, persivertimai, stabtelėjimai, pakibimas ore, kritimas, tuštumo jausmas krūtinėje ir pan. Pajutus kažką panašaus būtina pasitikrinti pas gydytoją. Antro karto laukti nereikėtų, nes tai gali būti ir rimtos ligos pradžia, pavyzdžiui, infarkto, pradžia.

#

tags: #aukštas #pulsas #virš #200 #priežastys

Populiarūs įrašai: