Gražiausios metų vakarienės tradicijos: Kūčios ir Kalėdos Lietuvoje
Artėja pasakiškas metas, kai skambės kurantai, virš patiekalų prikrauto stalo sklis mandarinų kvapas ir bus visiškai neįmanoma užsegti kelnių ties juosmeniu. Tai metas, kai susitinkame su šeimos nariais, draugais, puošiame eglutę, tvarkome namus ir ruošiame savo dvasinį pasaulį laukdami stebuklo - Kristaus gimimo. Šiame straipsnyje apžvelgsime gražiausias metų šventes - Kūčias ir Kalėdas, jų tradicijas, papročius ir reikšmę lietuvių kultūroje.
Adventas: pasiruošimas didžiosioms šventėms
Pirmasis žiemos mėnuo žymi laukimo laikotarpio - Advento - pradžią, kuris vainikuojasi gražiausiomis metų šventėmis - Kūčiomis ir Kalėdomis. Adventas - tai susikaupimo, apmąstymų ir dvasinio pasiruošimo metas.
Kūčios: šeimos šventė su senovinėmis tradicijomis
Kūčios - tai šeimos šventė, kurios metu pasninkavimu pagerbiamas ir laukiamas Kristaus gimimas. Šv. Kalėdų laukimą vainikuoja Kūčių vakarienė, Lietuvoje išlaikiusi ypač senas tradicijas su daugybe apeigų, žaidimų ir burtų, nes tai mitinis, į pasaulio sukūrimo pradžią nukeliantis laikas.
Pasiruošimas Kūčių vakarienei
Prieš Kūčias svarbu ne tik pasirūpinti materialiais dalykais, bet ir dvasiniu pasauliu. Neužmirškime savo papročių, tradicijų, atleiskime vieni kitiems ir pabūkime šeimos židinyje.
Prausimosi ritualas
Prieš sėdant prie Kūčių stalo, visi šeimos nariai turėdavo nusiprausti. Taip buvo sukuriama sakralinė aplinka, kad ne tik avarių kūnų, bet ir avarių sielų švarūs pradėtume naują, skaistų gyvenimo etapą.
Taip pat skaitykite: Įsimintinas gimtadienio tortas
Namų ir stalo paruošimas
Pamažu artėja adventas vakaras. Iš stalo paprastai renkamasi patekėjus Vakarinei žvaigždei. Patekėjus danguje pirmajai žvaigždei, visi tvarkingai pasiruošę, švariai apsirengę, sėdamės prie balta staltiese uždengto stalo. Kai kur dar neišnykusi tradicija po staltiese paskleisti šieno, kuris simbolizuoja ir primena Kristaus gimimą tvartelyje.
Kūčių vakarienės tradicijos
Iš vakarienės stalo būtinai susėsdavo visi šeimos nariai, tikėdami, kad tai padės sustiprinti šeimos santarvę.
Kūčių vakarienės pradžia
Vyriausias žmogus Kūčių vakarienę pradeda malda. Po maldos dalinamas kalėdaitis, kurio simbolinė prasmė - meilė namams, pagarba tėvams, visiems žmonėms. Laužiant kalėdaitį, linkima sveikatos, gerų metų, augti dideliam, sėkmingo mokslo, laimės ar susitaikoma, atsiprašoma už padarytas skriaudas. Prasideda visą dieną lauktas valgymas.
Kūčių stalo patiekalai
Ant Kūčių stalo patiekiami 12 patiekalų, kurie simbolizuoja 12 apaštalų. Tradiciškai tai būna:
- Kūčiukai (šližikai)
- Aguonų pienas
- Silkė
- Žuvis (pvz., karpis)
- Kūčių mišrainė (silkė su daržovėmis)
- Burokėlių sriuba arba spanguolių kisielius
- Virtiniai su grybais arba kopūstais
- Spanguolių kisielius
- Plokštainis su grybais
- Riešutais įdaryti obuoliai
- Lietiniai su žuvimi
- Avižų kisielius
Kalėdaitis - meilės ir susitaikymo simbolis
Kalėdaitis - tai plonas, nekildintos tešlos paplotėlis, kuris Kūčių vakarą dalinamas tarp šeimos narių. Laužant kalėdaitį, linkima vieni kitiems gėrio, sveikatos ir sėkmės. Tai taip pat yra susitaikymo ir atleidimo simbolis.
Taip pat skaitykite: Mėtų arbatos nauda
Kūčių burtai ir spėjimai
Kūčių naktį, po vakarienės, dažnai buriama ir spėjama ateitis. Vieni populiariausių burtų:
- Traukimas šiaudo iš po staltiesės: ilgas šiaudas reiškia ilgą gyvenimą, trumpas - trumpą.
- Liejimas vaško: iš vaško figūrų spėjama ateitis.
- Pupų būrimas: pagal pupų skaičių spėjama, ar metai bus sėkmingi.
- Obuolio dalinimas: Kiek obuolio dalių tiek metų gyvensi.
Eglutės puošimas: tradicija, atkeliavusi iš senovės
Paprotys puošti eglutes įvairiaspalviais žaislais ir žvakučių ugnelėmis atėjęs pas mus iš tolimos senovės. Ir atsirado jis ne mūsų krašte, o Anglijoje ir Vokietijoje. Kiti rašytiniai šaltiniai teigia, kad, pasak legendos, pirmasis eglutę papuošė protestantų judėjimo pradininkas Martinas Liuteris. Teigiama, kad naktį keliaudamas per mišką buvo sužavėtas, kaip nuostabiai pro eglių šakas šviečia žvaigždės, tad vieną eglutę parsivežė ir ją papuošė degančiomis žvakutėmis. Ilgainiui kaimo žmonės eglutes pradėjo puošti obuoliais, o šiais laikais tai virto įvairiausiais stikliniais ir kitokiais žaislais, burbulais. Lietuviai eglutes puošti pradėjo XVIII amžiuje. Eglutė buvo puošiama Kūčių dieną.
Kalėdos: džiaugsmas ir šventimas
Ankstų Kalėdų rytą vaikai skuba ieškoti dovanų po eglute, o tikintieji skuba į Bernelių mišias pasveikinti, pašlovinti gimusį Kristų. Sugrįžę po mišių, sėdasi prie sotaus Kalėdų stalo. Sakoma, jei per Kalėdas valgysi sočiai, būsi sotus visus metus.
Kalėdų stalo patiekalai
Kalėdų stalas būna gausus ir sotus. Ant jo patiekiami įvairūs mėsos patiekalai, paukštiena, pyragai ir kiti skanėstai. Tradiciniai Kalėdų patiekalai:
- Kepta višta arba kalakutas
- Kiaulienos kepsnys
- Šaltiena
- Kugelis
- Pyragai (pvz., aguonų pyragas, obuolių pyragas)
Dovanų metas
Kalėdos - tai dovanų metas. Vaikai gauna dovanų nuo Kalėdų Senelio, o suaugusieji dovanoja vieni kitiems dovanas, išreikšdami meilę ir dėmesį.
Taip pat skaitykite: Šunys ir katės: neįtikėtina draugystė
Naujieji metai: naujo etapo pradžia
Ne visur naujieji metai prasideda sausio pirmąją. Senovės romėnai pirmuoju metų mėnesiu laikė kovą, mat tada prasidėdavo lauko darbai. Metus, anot jų, sudarė dešimt mėnesių. Kiek vėliau šis skaičius buvo padidintas iki dvylikos. 46 metais prieš mūsų erą Romos imperatorius Julijus Cezaris perkėlė metų pradžią į sausio pirmąją. Jo vardu pavadintas „Julijaus kalendorius“ paplito po visą Europą.
Naujametinės tradicijos
Naujieji metai - tai naujo etapo pradžia. Šią dieną žmonės susirenka su draugais ir šeima, švenčia, linksminasi ir linki vieni kitiems laimingų Naujųjų metų.
Naujametiniai patiekalai
Naujuosius metus galite pasitikti su naujametėmis spurgomis, kurioms paruošti reikės 3 pakelių varškės, 1 stiklinės razinų, 2 šaukštų cukatų, 2 šaukštelių geriamosios sodos, 4 kiaušinių, 1,5-2 stiklinių miltų, 1 pakelio vanilinio cukraus, 0,5 stiklinės cukraus pudros, aliejaus virti. Į dubenį sudėkite varškę, dukatus, nuplautas razinas, vanilinį cukrų, įberkite sodos, įmuškite kiaušinius ir viską išminkykite. Po to suberkite miltus ir vėl viską išmaišykite. Suformuokite norimo dydžio rutuliukus ir dėkite į verdantį aliejų. Virkite, kol iš visų pusių įgaus gelsvą atspalvį.
Trys Karaliai: šventės pabaiga
Trijų Karalių šventė švenčiama sausio 6-tą dieną. Trys Karaliai (Kasparas, Merkelis (Melchioras), Baltazaras), nešini mira, auksu ir smilkalais, aplanko daug namų, nešdami visiems gerąją naujieną ir linkėjimus. Jie skelbia, kad Betliejuje gimė Pasaulio Valdovas. Yra išlikusi tradicija sausio 6 dieną bažnyčioje pašventinta kreida ant namų durų užrašyti pirmąsias jų vardų raides - K+M+B. Senovės lietuviai tikėdavo, kad šis užrašas apsaugos jų namus nuo nelaimių. Ši diena simbolizuoja kalėdinio laikotarpio pabaigą.
Šiuolaikinės Kūčios ir Kalėdos
Šiuolaikinės Kūčios ir Kalėdos šiek tiek skiriasi nuo senovinių. Vis daugiau žmonių renkasi švęsti šias šventes restoranuose ar kelionėse. Tačiau, nepaisant to, pagrindinės tradicijos ir vertybės išlieka tos pačios - tai šeimos, meilės ir susitaikymo šventės.
tags: #arteja #gražiausia #metu #vakariene #tradicijos