Ar mėsa tinka kompostui? Kompostavimo ABC: ką galima ir ko negalima dėti į kompostą
Kompostavimas - tai sodo, daržo ir maisto atliekų pavertimas į naudingą humusą, kuris tarnauja kaip natūralios trąšos jūsų sode. Kompostavimas vieniems atrodo labai paprastas - išmoktas dar vaikystėje, tačiau kiti nežino nei ką, nei kaip daryti. Sodo priežiūra reikalauja daug dėmesio ir žinių. Norint turėti vešlius, sveikus, kvapnius augalus, būtina nepamiršti jų tręšti. Deja, aukštos kokybės trąšos parduotuvėse gali būti brangios, o neatsargus jų naudojimas net gali pakenkti augalams. Daug naudingiau pradėti naudoti natūralias trąšas iš savo kiemo.
Kompostavimo nauda ir privalumai
Kompostavimas - tai puikus būdas sumažinti buitinių atliekų kiekį, sutaupyti lėšų ir pagerinti dirvožemio kokybę vertingomis maisto medžiagomis! Kompostas - tai natūrali trąša, kuri pravers ir auginantiems mažą darželį ant palangės ar balkone, ir tiems, kurie planuoja gausų derlių sode. Maisto likučiai, pavirtę į kompostą, yra puiki ir universali trąša. Ją galima naudoti tiek kambariniams augalams, tiek balkono lysvėms, tiek paprastam daržui. Be to, kompostas gali būti panaudojamas vietoje cheminių trąšų ir padės sumažinti į atmosferą išmetamą anglies dioksido bei metano kiekį. Kompostavimas - tai vienas ekologiškiausių būdų sumažinti atliekų kiekį namuose, o tuo pačiu prisidėti prie sveiko dirvožemio kūrimo.
Kompostavimo laikas
Kompostuoti galima bet kuriuo metų laiku, tačiau vasaros pabaiga-rudens pradžia yra itin palankus metas: gausu nukritusių lapų, augalų liekanų ir daržo atliekų, o temperatūra dar pakankamai aukšta, kad bakterijos aktyviai dirbtų. Pradėjus pavasarį, kompostas subręs iki rudens. Aksodis. Galvoje jau sukasi mintys apie daržus, puikus metas imtis kompostavimo darbų. Tai pats tinkamiausias užsiėmimas tiems, kurie jau pasiilgo panašių lauko darbų ir nesulaukia momento, kada galės suleisti rankas į žemę. Tiek komposto ruošimą, tiek jo panaudojimą reikėtų planuoti iš anksto, o dar dažnai žiemą primenantis kovas tam - puikus metas. Pavasarį kompostas gali praturtinti bene kiekvieną darbų pradžios žingsnį. Kompostą galima įterpti į žemę, perkasant dirvą. Jį įterpti galima ir sodinant daigus. Net ir sėklų sėjimo etape papildomas 2-3 cm komposto sluoksnis padės sėkloms sudygti greičiau ir augti stipriau.
Ką galima mesti į kompostą?
Drąsiai kompostuoti galite po maisto gaminimo likusias organines atliekas: vaisių žieveles, svogūnų lukštus, daržovių lupenas, daržovių galiukus (pavyzdžiui, brokolių kotus ar morkų galus ir lapus). Kompostui naudoti galite ir panaudotas arbatžoles, kavos tirščius bei riešutų kevalus. Naminei trąšai taip pat tinka ir kiaušinių lukštai - tik juos reikia susmulkinti. Geriausios komposto sudedamosios dalys yra daržovių ir vaisių žievelės, bet, deja, ne visos. Atminkite, kad negalima išmesti daržovių, kurios buvo verdamos kartu su mėsa kaip sultinių dalis. Virtuvėje kaupiamos daržovių ir vaisių žievės, kavos tirščiai, arbatos maišeliai (be plastiko), kiaušinių lukštai, pasenusi duona ar grūdų gaminiai.
Iš sodo galima dėti žolę, lapus, smulkintas šakas, piktžoles be sėklų. Taip pat tinka šienas, šiaudai, pjuvenos (nedideliais kiekiais). Iš medžių lapų niekada nemeskite į kompostavimo dėžę graikinių riešutų lapų. Jų išskiriamas juglonas stabdo daugelio augalų augimą, pavyzdžiui, pomidorų, bulvių, agurkų ir kitų augalų. Juglonas taip pat sulėtina arba net visiškai neleidžia sudygti kai kurioms sėkloms. Bet kokios rūšies lapai praturtins kompostą. Rudenį kompostą papildykite nukritusiais lapais, o jei jų neturite, pridėkite šieno ir šiaudų. Tiesa, juose gali pasitaikyti piktžolių sėklų, tad prieš naudojant - įsitikinkite, kad jos baigė kompostuotis.
Taip pat skaitykite: Klasikiniai ir netikėti garnyrai prie keptos vištienos
Piktžolės yra puikus komposto komponentas. Jose yra mineralinių medžiagų, kurios būtinos ir naudingos tinkamam augalų augimui. Geriausia į savo komposto dėžę mesti dilgėles arba usnis, bet tik tuo atveju, jei ant jų nėra sėklyčių. Daugumą piktžolių, jeigu jos nėra subrandinusios sėklų, galima mesti į kompostą. Sausrai atsparias piktžoles reikėtų kelias dienas padžiovinti saulėje, kad jos galutinai nuvystų ir nebegalėtų prigyti. Jei norite mesti į kompostą augalus, kurie greitai prigyja per šaknų dalis, juos reikėtų sukišti į šiukšlių maišus ir taip pat kelias dienas palaikyti saulėje.
Virtuvės atliekos: vaisių ir daržovių žievės, kavos tirščiai, kiaušinių lukštai, arbatos pakeliai, popierius. Sodo ir daržo atliekos: lapai, žolė, gėlių stiebai, piktžolės be sėklų, smulkintos šakos, pjuvenos. Kompostavimui reikia trijų ingredientų: Rudujų - į jas patenka lapai, šakos ir šakelės. Žaliųjų - tai nupjauta žolė, vaisių bei daržovių atliekos ir kavos tirščiai. Vandens - jis padės sukurti tinkamą terpę kompostavimui. Jūsų komposte turėtų būti vienodai žaliųjų ir rudųjų atliekų. Taip pat rekomenduojama skirtingo dydžio atliekas sluoksniuoti. Rudosios medžiagos kompostui suteiks anglies, žaliosios - azoto, o vanduo - drėgmės, padėsiančios suskaidyti organines medžiagas.
Ko negalima mesti į kompostą?
Solveiga įspėja į komposto dėžę nemesti gyvūninės kilmės atliekų, tokių kaip mėsos ar žuvies gabalėlių, kaulų, riebalų, negalima kompostuoti ir pieno produktų. Kai kurie žmonės, neturėdami pakankamai žinių, į komposto krūvą išmeta netinkamas medžiagas, kurios gali užteršti visą procesą. Svarbu žinoti, ką galima mesti į kompostą, o kokių atliekų reikėtų vengti. Jei neatsargiai maišysite netinkamus produktus, galite užteršti kompostą ligų sukėlėjais arba chemikalais, kurie pakenks ne tik jūsų kompostui, bet ir augalams. Todėl svarbu suprasti kompostavimo taisykles ir geriausiai kontroliuoti, kas keliauja į jūsų komposto krūvą, kad dirvožemis būtų maksimaliai naudingas. Prieš kiekvieną kartą įmesdami į kompostavimo įrenginį šias atliekas, pagalvokite, ar jos tikrai turėtų ten patekti. Ypatingą dėmesį atkreipkite į gyvūninės kilmės produktus, pavyzdžiui, kaulus, kremzles, mėsos atliekas ir riebalus. Jiems skylant komposto krūvoje atsiranda kenksmingų mikroorganizmų, dėl kurių trąšos tampa nebeekologiškos ir neveiksmingos. Be to, dėl savo kvapo jos tampa gardžiu kąsneliu tokiems kenkėjams kaip žiurkės, kurias vėliau labai sunku išnaikinti. Taip pat patartina į komposto krūvą nemesti kiaušinių, kurie taip pat yra gyvulinės kilmės produktas, bet galima drąsiai mesti kiaušinių lukštus. Mat juose yra daug vitaminų ir mineralų, kurie sustiprins jūsų augalus.
Taip pat verta žinoti, kad citrusinių vaisių žievelės taip pat netinka kompostavimui. Labai dažnai vaisių rūšiavimo įmonėse, ypač egzotiškų vaisių, citrusiniai vaisiai purškiami arba mirkomi skystyje, kuris prasiskverbia į žievelę ir sukuria toksiškus junginius. Tačiau tikrai ne viskas turi ir gali patekti į komposto krūvą. Pavyzdžiui, kai kurios iš pirmo žvilgsnio biologiškai irstančios medžiagos gali turėti mikroskopinių plastiko dalelių ar sunkiųjų metalų, kuriems komposte ne vieta - juk dirvožemyje jie nebus suskaidyti. Nevertėtų į komposto krūvą mesti savo katino, šuns ar kitų naminių gyvūnėlių fekalijų. Savo augintinius apskritai geriau laikyti atokiau nuo daržo lysvių, nes jų išmatose gali būti pavojingų parazitų, įskaitant Toxoplasma gondii. Šie parazitai itin pavojingi nėščioms moterims. Kompostuoti galima naminių gyvūnų kailio plaukus. Filtrai, kurie naudojami oro traukos sistemose (pavyzdžiui, gartraukiuose), paprastai kaupia miniatiūrines sintetikos daleles (dažniausiai nuo mūsų drabužių pluošto), kurios dirvožemyje nesuskyla. Pridėkite dar tą faktą, kad dauguma skalbinių minkštiklių ir skalbiklių turi toksiškų cheminių medžiagų - ftalatų, kurie padeda išgauti sintetinius aromatus.
Jei į komposto krūvą mesite daug riebalų turinčius produktus, prie komposto dėžės greitai sulauksite keturkojų viešnių. Į komposto krūvą taip pat nereikėtų mesti pieno ir mėsos produktų, bet jai itin tiks kiaušinių lukštai ir likučiai nuo vegetariškų patiekalų. Buitinės dulkės gali pasirodyti visiškai nekaltas dalykas. Jei po namų valymo mesti į kompostą dulkių siurblio turinį yra bloga idėja, tai sodo atliekų kompostavimas yra idealus variantas. Iš pirmo žvilgsnio gipso kartonas gali pasirodyti tinkama medžiaga kompostui. Tačiau taip nėra. Ši statybinė medžiaga yra permirkusi toksinais, nes jos gamybai neretai naudojamos anglimi kūrenamų elektrinių atliekos. Kompostui galite naudoti pjuvenas, tačiau ne itin dideliais kiekiais, nes jos lėtai irsta ir „užrakina“ azotą. Nemeskite į kompostą piktžolių, kurios jau subrandino sėklas, ar tų augalų, kurių stiebelių ar šaknų dalys lengvai prigyja žemėje. Taip pat venkite mesti piktžoles, kurios yra itin atsparios sausrai - paprastai tokie augalai turi sultingus lapelius ir gali išgyventi netgi po to, kai buvo išrauti ir sumesti į komposto krūvą. Popierius, ypač žvilgantis, su spalvotais paveiksliukais ir tekstu, gali turėti sunkiųjų metalų. Į kompostą galite mesti kartoną, prieš tai jį susmulkinę. Nenaudokite tik to kartono, ant kurio yra spalvotų užrašų. Taip pat vertėtų atminti, kad kartoninės pakuotės dažnai būna apdorotos insekticidais, kad jų negraužtų kenkėjai.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti sūrį sūrio pyragui
Mėsa, žuvis, pieno produktai - skleis nemalonų kvapą ir pritrauks kenkėjus. Taip pat netinka riebūs, kepti maisto likučiai. Atskirai reikėtų šalinti ligų pažeistus augalus ar piktžoles su sėklomis. Kompostuoti netinka: mėsa, žuvis, skerdienos atliekos, riebalai, kaulai, pieno produktai, sintetinės atliekos, sergantys, pesticidais užkrėsti augalai, šunų bei kačių fekalijos, piktžolės, turinčios subrendusias sėklas, virtos daržovės, sauskelnės, laikraščiai, žurnalai.
Nuo ko pradėti kompostavimą?
Pasirinkite vietą - geriausia pusiau pavėsis: kompostas neperkais, bet gaus šiek tiek saulės. Patogu, jei vieta bus šalia daržo ar šiltnamio. Kompostavimo vieta turėtų būti parenkama atokioje sklypo vietoje, nedideliame šešėlyje, kad neišdžiūtų ir neperkaistų nuo tiesioginių saulės spindulių.
Paruoškite kompostinę - naudokite plastikinę ar medinę dėžę arba atskirkite kampelį tinkline tvora. Kompostinių galite rasti sodo prekių parduotuvėse arba pasigaminti patys. Maisto atliekas kompostuoti galima tiesiog pasirinkus atvirą vietą kur nors ant žemės. Tačiau turėkite omenyje, kad taip procesas pailgėja ir yra gerokai sunkiau palaikyti tvarką. Atvirą komposto krūvą nuolat veikia išoriniai reiškiniai: vėjai, lietūs, saulė. Norintiems kompostuoti greitai ir lengvai, Solveiga rekomenduoja įsigyti specialiai kompostavimui skirtą dėžę. Tokios dėžės užima nedaug vietos ir padeda suvaldyti visus procesus. Dėl uždaros konstrukcijos dėžėje greičiau pakyla kompostuojamų medžiagų irimui reikalinga temperatūra, geriau išsilaiko drėgmė ir kompostas greičiau subręsta. Parduotuvėse galite rasti itin patogią kompostavimo dėžę, kuri turi atlenkiamą dangtelį kompostui išimti, taigi darbai tampa dar paprastesni.
Kompostuoti galima tiesiog ant žemės kraunant į krūvą arba naudoti kompostavimo konteinerius. Pradedant kompostuoti apatinis sluoksnis turėtų būti klojamas iš lėčiau pūvančių stambesnių atliekų: medžių šakų, žievių ir pan. Tai pagerina oro patekimą ir drenažą komposto krūvoje. Patartina nedėti vienos rūšies atliekų storais sluoksniais, atliekas reiktų maišyti vienas su kitomis, atliekų rūšys turėtų būti kuo įvairesnės, sluoksniuojant kompostuojamas atliekas rekomenduojama įdėti keletą stambesnių šakelių ar kitokių atliekų, kurios neleistų komposto masei susislėgti.
Atliekas sluoksniuokite: „Žalieji“ sluoksniai - šviežios, drėgnos atliekos (žolė, vaisiai, daržovės). „Rudieji“ sluoksniai - sausi, anglingi (lapai, šiaudai, kartonas). Rekomenduojamas santykis - ~2 dalys „rudųjų“, 1 dalis „žaliųjų“. Norint greitesnio rezultato, reikia užtikrinti tinkamą „žalių“ ir „rudų“ atliekų santykį. Žalios atliekos - tai žolė, maisto likučiai, vaisių žievės, kurios turi daug azoto. Rudos atliekos - šiaudai, lapai, popierius, pjuvenos, turinčios daugiau anglies. Optimalus santykis - maždaug 2 dalys rudų ir 1 dalis žalių atliekų.
Taip pat skaitykite: Obuolių nauda diabetikams: mitas ar tiesa?
Drėkinkite - kompostas turi būti drėgnas kaip išgręžta kempinė, bet ne varvantis. Norint, jog procesai vyktų sklandžiai, komposto masę reikia laikas nuo laiko pavartyti (apsaugo nuo perkaitimo, drėgmės pertekliaus, prisotinama deguonies), jei yra per sausa - kompostą reikia palaistyti, jei per drėgna - vartant pridėti sausesnių medžiagų.
Permaišykite bent kartą per sezoną - permaišius vidun patenka deguonis, viskas skaidosi greičiau. Kompostą reikėtų periodiškai permaišyti, kad į vidų patektų oro, ir palaikyti drėgną, bet ne permirkusį.
Kaip atpažinti, kad kompostas paruoštas?
Išvaizda: tamsi spalva, puri, trapi struktūra. Kvapas: turėtų priminti miško žemę, o ne pūvančias atliekas. Nėra nesuskaidytų atliekų - tik vientisa, graži masė. Paprastai tinkamai prižiūrimas kompostas subręsta per 8-12 mėnesių. Jei naudojamos tik lengvai suyrančios medžiagos, procesas gali užtrukti ir trumpiau - apie pusę metų. Subrendęs kompostas būna purios struktūros, tamsiai rudos spalvos, be nemalonaus kvapo.
Kas vyksta žiemą?
Mikroorganizmai (bakterijos, grybeliai), kurie skaido atliekas, žiemą dirba lėčiau dėl šalčio. Kompostavimas vyksta visus metus, tačiau žiemą procesas sulėtėja. Šaltuoju sezonu galima dėti tas pačias atliekas, tačiau kompostas aktyviausiai skaidomas pavasarį ir vasarą.
Jei komposto krūva didelė ir gerai izoliuota, viduje gali išlikti šiluma, tad skaidymasis vis tiek vyksta. Kai kuriose kompostinėse net žiemą matomi garai - tai ženklas, kad procesas nesustoja.
Šalčio poveikis kompostui
Atliekos tarsi „užšaldomos“ ir laukia pavasario. Užšalusios jos tampa trapesnės, todėl atšilus suįra dar greičiau. Žiemą ir toliau dėkite atliekas.
Papildomi patarimai
Smulkinkite atliekas - kuo mažesnės, tuo greičiau suyra. Ką tik nupjautą žolę, sugrėbtus lapus prieš dedant į komposto krūvą, reikėtų padžiovinti ir sumaišyti su kitomis, geriau stambesnėmis atliekomis, kad jie nesukristų ir nesuliptų į vientisą masę, dėl ko gali prasidėti rūgimas ir komposto gamybos proceso sulėtėjimas ar visiškas sustojimas.
Venkite per daug žolės - ji gali pradėti rūgti. Maišykite su sausais lapais ar šiaudais.
Nepamirškite maišyti - be oro procesas lėtėja, atsiranda nemalonus kvapas. Norint paruošti gerą kompostą, būtina palaikyti bent 50° C temperatūrą. Esant tokiai temperatūrai sunyksta piktžolių sėklos. Taip pat būtina, kad į komposto krūvą patektų daugiau deguonies. Todėl reikia dažniau ją maišyti, kraunant per daug nespausti. Temperatūra, pasiekusi aukščiausią laipsnį, per kitas 4-5 savaites mažėja. Šiuo laikotarpiu patartina kompostą apvartyti, kad jis prisisotintų deguonies, kuris skatina augalinių medžiagų irimą. Kai temperatūra nustoja kilti, kompostą reikia palikti dar 2 mėnesiams, kad viskas perpūtų.
Rudenį lapai puikiai tinka kaip „rudieji“ sluoksniai. Vasarą svarbu nepamiršti palaistyti, jei dėžė stovi saulėtoje vietoje, o rudenį reikia permaišyti didelius lapų kiekius, kad nesusidarytų vientisas sluoksnis.
tags: #ar #mėsa #tinka #kompostui