Kopūstų sultys skrandžio gydymui: nauda, vartojimas ir atsargumo priemonės

Refliuksas, dažnai vadinamas rėmeniu, yra nemalonus virškinimo sutrikimas, kai skrandžio rūgštis pakyla į stemplę ir sukelia deginimo jausmą. Nors refliuksui malšinti vaistinėse gausu įvairių preparatų, vis dažniau ieškoma natūralių būdų, kaip palengvinti simptomus. Vienas tokių būdų - kopūstų sultys. Šiame straipsnyje aptarsime kopūstų sulčių naudą skrandžio gydymui, jų vartojimą ir galimas atsargumo priemones.

Refliukso malšinimas natūraliomis priemonėmis

Kai kurie švelnūs būdai refliukso simptomams palengvinti yra išbandyti jau daugelį metų. Vienas seniausių ir paprasčiausių būdų - ištirpinti pusę arbatinio šaukštelio sodos stiklinėje šilto vandens. Šis mišinys greitai neutralizuoja rūgštį, todėl gali palengvinti deginimą. Ramunėlės nuo seno vertinamos dėl raminančio poveikio. Ramunėlių arbata padeda atpalaiduoti virškinimo sistemą, sumažina uždegiminius procesus ir nuramina sudirgusią stemplę. Senolių praktikoje dažnai naudotas paprastas patiekalas - avižų kisielius ar tirštesnė košė. Avižos padengia skrandžio ir stemplės sieneles, mažindamos rūgšties dirginimą. Bananas, virti burokėliai ar net šiek tiek virtų bulvių - tai produktai, kurie padeda „užgesinti“ perteklinę rūgštį.

Nors naminis vaistas nuo refliukso gali suteikti greitą palengvėjimą, ilgalaikėje perspektyvoje labai svarbus gyvenimo būdas. Valgant per daug ir per greitai, skrandis persipildo, todėl rūgštis lengviau pakyla į stemplę. Geriau rinktis mažesnes porcijas, bet valgyti dažniau. Labai dažna klaida - sočiai pavakarieniauti prieš pat einant miegoti. Tokiu atveju organizmui sunku virškinti, o gulint rūgštis greičiau kyla aukštyn. Jeigu refliuksas vargina naktimis, galima pabandyti šiek tiek pakelti galvūgalį - taip rūgštis sunkiau pateks į stemplę. Kava, šokoladas, gazuoti gėrimai, aštrus ar labai riebus maistas - dažniausiai įvardijami kaip refliukso sukėlėjai.

Be įprastų arbatų ar paprastų produktų, liaudies medicina siūlo ir kitus būdus, kurie neretai nustebina savo veiksmingumu. Natūralus medus nuo seno laikomas švelnia priemone virškinimui. Jis gali padengti stemplės sieneles, sumažinti dirginimą ir nuraminti deginantį pojūtį. Ypač rekomenduojamas natūralus, neperdirbtas medus. Daržovių sultys, ypač morkų ar baltųjų kopūstų, liaudyje vadinamos tikra „rūgšties gesintuve“. Jos šarmina skrandžio terpę, suteikia lengvą sotumo jausmą ir padeda nuraminti stemplę. Jeigu refliuksas pasireiškia dažniau, galima išbandyti linų sėmenų užpilą. Užpylus šaukštelį sėmenų šiltu vandeniu ir palaikius kelias valandas, susidaro gleivėta masė. Nors imbieras daugeliui asocijuojasi su aštresniu skoniu, nedideliais kiekiais jis gali raminti virškinimą ir mažinti pilvo pūtimą.

Refliuksas - nemalonus, bet dažnai gyvenimo būdo ir mitybos valdomas reiškinys. Naminis vaistas nuo refliukso gali būti paprasta priemonė, padedanti sumažinti simptomus be sudėtingų preparatų. Svarbiausia - stebėti savo organizmą, atrasti tinkamiausią metodą ir derinti šias priemones su sveikesne mityba bei kasdieniais įpročiais. Nors refliuksas gali apsunkinti gyvenimo kokybę, tinkamai prižiūrint save jis nebūtinai turi tapti nuolatiniu palydovu.

Taip pat skaitykite: Skrandžio sriubos gaminimo patarimai

Kopūstų sulčių nauda skrandžiui

Kopūstų sultys - tai vitaminų ir mineralų, būtinų optimaliam organizmo funkcionavimui, šaltinis. Jose gausu vitaminų A, B1, B2, B6, E, C ir K, folio rūgšties, geležies, jodo, sieros, fosforo ir kalio. Vitaminas K atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį kraujo krešėjimo ir kaulų sveikatos procesuose, o vitaminas C stiprina imuninę sistemą, skatina kolageno gamybą ir palaiko gerą odos būklę. Nors gaminat kopūstų sultis pašalinama didžioji dalis skaidulinių medžiagų, tačiau kopūstuose esančios kitos maistinės medžiagos tampa koncentruotos ir lengviau pasisavinamos.

Kopūstų sulčių gydomosios savybės

Liaudies medicinoje kopūstų sultys laikomos puikia priemone, gydant žaizdeles, opeles, pūlinius, taip pat gydomi kepenų, blužnies, ir virškinamo trakto negalavimai. Šviežiai išspaustos sultys su cukrumi ar medumi lengvina kosulį, šalina užkimimą.

Kopūstų sultys naikina kenksmingus mikrobus ir slopina uždegimą. Jų gydomąsias savybes lemia tokių naudingų mūsų organizmui mineralinių medžiagų kaip kalis, natris, magnis, fosforas, siera, varis, jodas ir kt. gausa. Stiklinėje kopūstų sulčių yra visų šiandien žinomų vitaminų , o vitamino C yra tiek pat kiek apelsine.

Įdomu tai, kad askorbo rūgšties (vitaminas C) kopūstuose ir jų sultyse randama tiek gryno, tiek jo pirmtako - askorbigeno pavidalo. Tai labai patvari askorbo rūgšties forma - ji nesuyra laikant ilgą laiką arba rauginant produktą. Ir tai dar ne viskas. Jeigu kaitinate vaisius ir daržoves juose esantys vitaminai suyra. Tuo tarpu, saikingai termiškai apdorojant kopūstus, juose esančios askorbo rūgšties padaugėja, nes aksorbigenas virsta mums niekuo nepakeičiamu vitaminu C. Todėl kopūstų sultys yra dar ir puiki priemonė nuo avitaminozės, apsaugo nuo peršalimo ir gripo, nuo kurių šaltuoju metų laiku niekas neapdraustas. Visgi jei manote, jog šaltuoju metų laiku nepakankamai gaunate vitamino C, galite jo įsigyti papildomai.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kopūstų sultys nepakeičiamos gydant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę. Kopūstų sultys taip pat naudingos sergant skrandžio uždegimu, spazminiu ir opiniu kolitu, lėtiniu gastritu. Sultyse yra unikalaus vitamino U, kuris, be kita ko, efektyviai gydo opas. Šviežios kopūstų sultys skatina opų surandėjimą ir ligonių būklė gana greitai gerėja. Vitaminas U buvo išgautas gryno pavidalo, vėliau buvo vaistų, opoms gydyti sudėtyje. Daug šio vitamino yra šviežiose kopūstų sultyse, kurios didina skrandžio sulčių išskyrimą ir reguliuoja viso žarnyno veiklą.

Taip pat skaitykite: Rūgštingumas ir kepimo mielės: ryšys

Kitos kopūstų sulčių savybės

  • Uždegimų mažinimas: Kopūstų sultyse esančios maistinės medžiagos organizme virsta sulforafanu, kuris naudojamas kovai su uždegimu ir kancerogeninėmis medžiagomis, sukeliančiomis storosios žarnos ir krūties vėžį.
  • Hormonų balanso palaikymas: Geriant kopūstų sultis organizme subalansuojamas estrogenų kiekis, užtikrinantis moterų reprodukcinę sistemą.
  • Antioksidacinės savybės: Kopūstų sultyse yra daug antioksidantų, ypač vitamino C. Raudonųjų kopūstų sultyse yra daug antocianinų - augalinių pigmentų, kurie pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis ir mažina širdies ligų riziką.
  • Kraujo spaudimo reguliavimas: Kalis, esantis kopūstų sultyse, padeda atpalaiduoti kraujagysles ir gerina kraujotaką, todėl mažėja širdies ir kraujagyslių sistemos apkrova.
  • Odos būklės palaikymas: Kopūstų sultys sudėtyje turi sieros junginių, kurie natūraliai padeda pašalinti toksinus iš odos, todėl ji tampa sveika ir švytinti. Vitaminai A ir E padeda kovoti su laisvaisiais radikalais ir apsaugo nuo ląstelių pažeidimų, todėl gali atitolinti senėjimo požymius.

Kopūstų sultys esant žemam skrandžio rūgštingumui

Žemas skrandžio rūgštingumas - tai dažnai nepastebimas, tačiau virškinimui ir maistinių medžiagų pasisavinimui itin svarbus sutrikimas. Vietoj sintetinių rūgšties pakaitalų vis daugiau dėmesio skiriama natūralioms priemonėms, o viena iš efektyviausių - rūgštingumą skatinančios daržovių, vaisių ir uogų sultys. Tokios sultys kaip kopūstų, citrinos, spanguolių, greipfrutų ar net ananasų padeda suaktyvinti skrandžio sekreciją, pagerina fermentų veiklą, atkuria pH balansą bei mažina diskomfortą po valgio.

Priežasčių, dėl kurių natūraliai sumažėja skrandžio rūgštingumas, yra daugybė, todėl geriausia savo atvejį įvertinti individualiai. Vienas pirmųjų biologinių kriterijų gali tapti amžius, nes su amžiumi (maždaug nuo 65 metų) skrandžio rūgšties gamyba natūraliai mažėja. Taip pat, šią problemą gali paskatinti susiformuoti ilgalaikis rūgštingumą mažinančių vaistų vartojimas, autoimuninės ligos ar liūdnai pagarsėjusi skrandžio gleivinę pažeidžianti bakterija Helicobacter pylori.

Laimei, laikinus skrandžio rūgšties sumažėjimo periodus galima atstatyti prieš valgį vartojant tam tikras sultis. Klinikiniai tyrimai rodo, kad šviežios kopūstų sultys pagreitina opų gijimą 4-6 kartus greičiau nei įprasta dieta. Taip pat pastebėta, kad jos normalizuoja skrandžio sekreciją - tiek per mažą, tiek per didelę. Vadinasi, jeigu turite skrandžio problemų, rekomenduojama 1-2 kartus per dieną išgerti 120-250 ml per dieną, šviežiai spaustų kopūstų sulčių. Tai darykite tuščiu skrandžiu, likus 30 min.

Kaip tinkamai gydytis kopūstų sultimis?

Jeigu nutarėte gydytis kopūstų sultimis tai būtina atsiminti, kad jas gerti reikia šviežias, ką tik išspaustas arba palaikytas neilgiau kaip 10 minučių. Be abejo, reikėtų pasirinkti be cheminių trąšų ir toliau nuo miesto išaugintas daržoves. Reikėtų prisiminti ir tai, kad nereikėtų pagerinti kopūstų sulčių druska, nes druska mažina sulčių gydomąsias savybes. Išimtis - raugintų kopūstų sultys, kuriose, žinia, druskos neišeina išvengti.

Kopūstų sultis geriausia gerti ryte prieš valgį, taip greičiau įsavinamos visos naudingosios medžiagos. Jei per dieną reikia gerti daugiau kartų, tuomet irgi geriausia gerti bent 30 min.

Taip pat skaitykite: Morkų nauda skrandžiui: ką svarbu žinoti?

Liaudies medicinos receptai su kopūstų sultimis

  • Nuo aterosklerozės: reikia gerti po pusę stilinės kopūstų sulčių tris kartus per dieną, 20 minučių prieš valgį.
  • Sergant stomatitu: šviežias sultis vartojamos ir sergant stomatitu. Jas reikia praskiesti virintu vandeniu santykiu 1:3 ir 5-6 kartus per dieną šiuo skiediniu skalauti burną. Vienam skalavimui pakanka pusės stiklinės praskiestų sulčių.
  • Peršalus: skaudamą gerklę reikia skalauti šviežiomis kopūstų sultimis, atskiestomis šiltu vandeniu. Nuo kosulio ir užkimimo rekomenduojama gerti raudongūžių kopūstų sulčių po arbatinį šaukštelį kelis kartus per dieną.
  • Sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige: kopūstų sultys geriamos mėnesį laiko po 3-4 stiklines tarp valgio, žinoma, pasitarus su gydytoju.

Kiek sulčių gerti?

Kopūstų sultys - 1 stiklinė 3-4 kartus per dieną, 40-50 min prieš valgį.

Atsargumo priemonės vartojant kopūstų sultis

Nors kopūstų sultys turi daug naudingų savybių, svarbu žinoti ir apie galimas atsargumo priemones:

  • Skydliaukės veikla: Vartojant didelį kiekį kopūstų sulčių gali būti sutrikdyta skydliaukės veikla. Žaliuose kopūstuose randami didesni goitrogenų kiekiai, todėl žmonės, sergantys skydliaukės ligomis, pavyzdžiui, hipotiroze, turėtų pasitarti su gydytoju dėl kopūstų sulčių vartojimo.
  • Sąveika su vaistais: Kopūstuose esantis vitaminas K gali turėti įtakos kraują skystinančių vaistų, tokių kaip varfarinas, gebėjimui užkirsti kelią kraujo krešėjimui. Tad, jei yra vartojami kraują skystinantys vaistai, geriausia vengti kopūstų sulčių.
  • Skaidulų trūkumas: Spaudžiant sultis iš kopūstų, pašalinama daug skaidulinių medžiagų. Todėl, vartojant kopūstų sultis, negaunama pakankami skaidulinių medžiagų ir gali sutrikti žarnyno veikla.
  • Žarnyno veiklos sutrikimai: Kai kuriems žmonėms geriant kopūstų sultis gali pasireikšti žarnyno veikos sutrikimai. Kopūstų sultyse gausu fruktanų - angliavandenių, kuriuos žmonėms, sergantiems dirgliosios žarnos sindromu (DŽS), dažnai sunku virškinti.
  • Su kokiais vaistais kopūstai gali būti nesuderinami?
    • Kraują skystinantys vaistai (pvz., varfarinas).
    • Skausmą ir karščiavimą mažinantys vaistai (pvz., acetaminofenas).
    • Vaistai, kuriuos metabolizuoja kepenys (pasitarkite su vaistininku ar gydytoju dėl kopūstų vartojimo jei naudojate šiuos vaistus: klozapinas, ciklobenzaprinas, fluvoksaminas, haloperidolis, imipraminas, meksiletinas, olanzapinas, pentazocinas, propranololis, takrinas, teofilinas, zileutonas, zolmititas).
    • Vaistai, kuriuos keičia kepenys (pvz., acetaminofenas, atorvastatinas, diazepamas, digoksinas, entakaponas, estrogenas, irinotekanas, lamotriginas, lorazepamas, lovastatinas, meprobamatas, morfinas, oksazepamas).
    • Raminantys vaistai nuo nerimo (pvz., oksazepamas).

Kam reikėtų vengti kopūstų?

  • Esant dirgliosios žarnos sindromui (DŽS), Krono ar kitos žarnyno ligoms.
  • Žindančioms, priklausomai nuo situacijos.
  • Dėl skydliaukės veiklos sulėtėjimo teigiama, kad kryžmažiedžiai (kopūstai, brokoliai ir briuselio kopūstai) gali mažinti jodo pasisavinimą organizme, tačiau reikėtų daug jų suvartoti vienu metu. Tačiau teigiama, kad termiškai apdorojant dauguma šių medžiagų suyra ir jodo pasisavinimui įtakos nebeturi.
  • Po aukštos temperatūros ar viduriavimo.
  • Daržovės, kuriose gausu vitamino K (kale ir briuselio bei brokolio), silpnina kraują skystinančių vaistų, pavyzdžiui, varfarino, veikimą. Antikoaguliantai dažniausiai skiriami po širdies infarkto, tam tikrų traumų, turintiems širdies ritmo sutrikimų ir įvairiais kitais atvejais, kai padidėja kraujagyslių trombozės rizika.

Kaip pasigaminti kopūstų sultis?

Kopūstų sultis galite lengvai paruošti namuose. Kadangi jų skonis yra silpnas, galite pabandyti pridėti papildomų vaisių, daržovių ar prieskonių. Raudonieji kopūstai paprastai būna šiek tiek saldesni, todėl jie yra geresnis pasirinkimas, jei planuojate sultis maišyti su kitais vaisiais. Jei turite sulčiaspaudę, kopūstų sultis galite spausti ir joje, tuomet nereikės papildomai jų išspausti per audinį.

Sultis išgerkite iš karto. Kopūstų sultis geriausia išgerti per 30 minučių. Kitaip jos greitai praranda savo maistinę vertę dėl oksidacijos proceso, kuris gali suardyti sultyse esančius fermentus, vitaminus ir kitus naudingus junginius, dėl to sultys tampa mažiau veiksmingos ir pasikeičia jų skonis. Jei negalite sulčių išgerti iš karto, laikykite stikliniame sandariame butelyje šaldytuve iki 24 valandų.

tags: #kopūstų #sultys #skrandžio #gydymui

Populiarūs įrašai: