Darbo sauga dirbant lauke karštomis sąlygomis: kaip apsaugoti save ir kitus
Klimato šiltėjimas ir karščio rekordai Lietuvoje kelia vis didesnį susirūpinimą dėl darbuotojų saugos dirbant lauke karštomis sąlygomis. Šiame straipsnyje aptariami pavojai, susiję su darbu karštyje, teisės aktai, darbdavių ir darbuotojų pareigos, taip pat pateikiami praktiniai patarimai, kaip apsisaugoti nuo neigiamo karščio poveikio sveikatai.
Karščio pavojai darbo vietoje
Karštis yra rimtas pavojus sveikatai, ypač lauke dirbantiems žmonėms. Organizmas į karštį gali reaguoti įvairiai: vienam gali pakilti kraujo spaudimas, kitam - stipriai kristi, o trečiam - paaštrėti sveikatos sutrikimai ar pablogėti koncentracija. Karštis gali sukelti šiluminį stresą, dehidrataciją, saulės smūgį ir kitas sveikatos problemas. Bendroji Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) nelaimingų atsitikimų darbe statistika rodo, kad mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 2021 m. palyginus su 2020 m. padidėjo 5 atvejais (arba 33 proc.), o sunkių - 11 atvejų (arba 20 proc.). Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį žuvo 20 darbuotojų, o sunkius sveikatos sutrikimus patyrė 66 darbuotojai. „Skaudžios nelaimės darbe gali slėpti skirtingas priežastis, tačiau jau yra įrodyta, kad labai karšto klimato sąlygomis nelaimingų atsitikimų padaugėja.
Dehidratacija
Dehidratacija - vienas dažniausiai pasitaikančių sveikatos sutrikimų, su kuriais susiduria darbuotojai, dirbantys karštomis sąlygomis. Vanduo padeda reguliuoti kūno temperatūrą, todėl būtina užtikrinti, kad darbo metu kiekvienas darbuotojas turėtų galimybę išgerti reikiamą kiekį skysčių. Dehidratacija dažnai pasireiškia troškuliu, burnos džiūvimu, nuovargiu, galvos skausmu ir svaigimu, pykinimu.
Saulės smūgis
Jei saulėje darbuotojas būna ilgesnį laiką nepridengta galva, jam gali pradėti skaudėti galvą, rastis spengimas ausyse, pykinimas, žmogus gali pradėti vemti, pasidaryti apatiškas, suglebti, o vėliau - netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų paburkimo.
Kitos rizikos
Dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė. Nereikėtų pamiršti įvertinti ir tokių tarpusavyje susijusių bei sveikatai ir gyvybei kartais pavojingų gamtos veiksnių kaip galimų vėjo gūsių, liūčių, žaibavimo ir panašiai.
Taip pat skaitykite: Virtas kiaušinis keptas: ar įmanoma?
Teisės aktai ir reikalavimai
Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas numato, kad darbdaviai privalo organizuoti darbą taip, kad būtų pašalinti arba sumažinti pavojingi veiksniai, tarp jų - ir karštis. Kai oro temperatūra darbo vietoje pakyla iki 28 laipsnių ar daugiau, darbdaviai privalo imtis papildomų priemonių darbuotojų sveikatai apsaugoti.
Darbdavio pareigos
- Įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai dėl karščio.
- Užtikrinti, kad darbuotojai būtų aprūpinti tinkama apranga: natūralaus pluošto, šviesia, lengvai ir gerai praleidžiančia prakaitą.
- Aprūpinti darbuotojus vėsiu geriamuoju vandeniu.
- Suteikti reguliarias poilsio pertraukas pavėsyje ar vėdinamoje vietoje. Karštomis dienomis rekomenduojama kas valandą skirti 10-15 minučių poilsio.
- Jei oro temperatūra darbo vietoje siekia 28 laipsnius ar daugiau, mokėti priedą prie atlyginimo, jei tai numatyta darbo ar kolektyvinėje sutartyje.
- Organizuoti darbą taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, ypač pavojingiausiu dienos metu - nuo 11 iki 17 val.
- Užtikrinti, kad darbo vietose būtų bent vienas asmuo, apmokytas suteikti pirmąją pagalbą perkaitimo atveju.
- Uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos. Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos. Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteikiamos pertraukos, per kurias jie palikę darbo vietą eitų atsivėsinti.
- Stebėkite sinoptikų prognozes ir, jei įmanoma, karštomis vasaros dienomis venkite organizuoti fiziškai sunkius darbus. Prieš pradėdami darbus karštyje, informuokite darbuotojus apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.
Darbuotojo pareigos
- Žinoti ir laikytis įmonės tvarkos bei taisyklių.
- Atsakingai laikytis saugos darbe reikalavimų.
- Aktyviai komunikuoti su darbdaviu arba profesine sąjunga, teikiant pasiūlymus, kaip sumažinti riziką.
- Dėvėti tinkamą aprangą: lengvą, šviesią, orui laidžią aprangą.
- Gerti pakankamai vandens - bent 1-2 litrus per pamainą.
- Stebėti savo ir kolegų savijautą.
- Pastebėjus perkaitimo požymius (pykinimas, galvos svaigimas, silpnumas ar sąmonės praradimas), nedelsiant sustabdyti darbą ir suteikti pirmąją pagalbą.
- Kiek įmanoma venkite didelio karščio bei tiesioginių saulės spindulių poveikio. Apsirenkite lengvais, laisvais ir šviesiais rūbais, kurie yra natūralaus pluošto ir lengvai praleidžia orą. Dirbdami saulėje dėvėkite galvos apdangalą ir akinius nuo saulės, atviras kūno vietas pasitepkite kremu nuo saulės. Dirbdami fizinį krūvį didinkite iš lėto. Nesiimkite sunkių darbų esant didžiausiam karščiui. Dirbdami karštyje darykite pertraukėles, kuriu metu galėtumėte atsivėsinti. Dažnai, po stiklinę kas 15-20 minučių, gerkite vandenį. Nevartokite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.
Praktiniai patarimai, kaip apsisaugoti nuo karščio
- Apranga: Karštomis dienomis dirbant lauke reikia dėvėti lengvą, šviesių spalvų, orui laidžią aprangą, kuri padeda išvengti perkaitimo. Svarbu dėvėti galvos apdangalus ir naudoti kremą nuo saulės, kad išvengtumėte nudegimų.
- Skysčiai: Vanduo padeda reguliuoti kūno temperatūrą, todėl būtina užtikrinti, kad darbo metu kiekvienas darbuotojas turėtų galimybę išgerti reikiamą kiekį skysčių.
- Pertraukos: Reguliarios poilsio pertraukos padeda išvengti perkaitimo. Karštomis dienomis rekomenduojama kas valandą skirti 10-15 minučių poilsio pavėsyje ar vėdinamoje vietoje.
- Darbo laikas: Esant didžiausiems karščiams, turėtų būti koreguojamas ir darbo laikas: darbus rekomenduojama organizuoti ankstyvomis ryto valandomis arba perkelti į vėsesnį paros metą, taip sumažinant riziką darbuotojams.
- Būk budrus: Būtina stebėti vieniems kitų bei savo būklę ir, pastebėjus perkaitimo požymius, tokius kaip pykinimas, galvos svaigimas, silpnumas ar sąmonės praradimas, nedelsiant sustabdyti darbą ir suteikti pirmąją pagalbą. Darbo vietose, kuriose dirbama karštyje, turi būti bent vienas asmuo, apmokytas suteikti pirmąją pagalbą perkaitimo atveju.
- Specialios priemonės: Kai kurios bendrovės lauke dirbantiems specialistams karščių metu suteikia ir papildomų priemonių: dalija SPF kremus nuo saulės, naudoja specialias liemenes, kurios padeda vėsinti kūną. Tose šalyse, kuriose karščiai tęsiasi ilgai, statybvietėse įrengiamos kondicionuojamos patalpos, kuriose darbuotojai gali atsivėsinti, naudojami vandens garintuvai ir dulksnos sistemos, mažinančios aplinkos temperatūrą. Bendrovės kartais net pasirūpina ledų porcijomis darbuotojams, kad šie galėtų atsigaivinti ir išvengtų perkaitimo.
Pažeidžiamiausios grupės
Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorio, kurių kraujospūdis padidėjęs ar sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus. Darbuotojams svarbu žinoti ir tai, kad nėščiosios ar žmonės, turintys širdies, kvėpavimo ar kitų lėtinių ligų, turi teisę dirbti mažiau pavojingomis sąlygomis arba būti perkelti į kitą darbo vietą. Nors ši pareiga dažnai pamirštama, būtent šiai grupei karštis kelia didžiausią pavojų.
Darbo apranga
Darbo apranga daro įtaką darbuotojo savijautai. Vasaros metu patariama rengtis lengvesniais, šviesesnių spalvų rūbais, kurie leistų kūnui kvėpuoti. Stovint saulėje svarbu dėvėti galvos apdangalus ir naudoti kremą nuo saulės, kad išvengtumėte nudegimų. Dirbant esant dideliam šalčiui galimi viso kūno nušalimai. Dėl šios priežasties, svarbu apsirengti tinkamus darbo rūbus, kurie ne tik būtų patogūs, bet ir padėtų išlaikyti kūno šilumą. Stenkitės sluoksniuoti rūbus. Arčiausiai kūno vilkitės termo rūbus, kurie padeda sulaikyti šilumą arti kūno. Antras sluoksnis turėtų būti izoliacinis, kuris padeda reguliuoti kūno temperatūra. Šis sluoksniavimo metodas padeda jaustis komfortabiliai dirbant net ir per didelį šaltį. Būtina uždengti kuo didesnę kūno dalį, kad išvengtumėte nušalimų, todėl privalu dėvėti pirštines, kepures, šaliką ir kita. Kaip pagalbinė priemonė gali būti naudojami maitinamieji šalčio kremai, kurie padeda apsaugoti veido ir rankų odą. Dirbant žiemą būtina ne tik dėvėti kokybiškus drabužius, bet ir pasirūpinti savo kūnų iš vidaus. Atliekant sunkius fizinius darbus organizmas sunaudoja daug energijos, todėl turime ją nuolat papildyti maistu. Pertraukų metu valgykite riebesnį, daug angliavandenių turintį maistą, kuris padės organizmui geriau funkcionuoti per šalčius.
Kolektyvinės sutartys
Dėl daugelio aspektų galima susitarti kolektyvinėse sutartyse. Jose galima nustatyti tiek darbdavio, tiek darbuotojų pareigas ir teises darbų saugos srityje ir, pavyzdžiui, susitarti dėl lankstesnio darbo laiko per karščius bei kitomis ekstremaliomis sąlygomis (jeigu tai leidžia darbo pobūdis).
Taip pat skaitykite: Pietų idėjos
Taip pat skaitykite: Viskas apie kiaušinių galiojimą
tags: #darbo #sauga #dirbant #lauke #karštomis #sąlygomis