Grindų įrengimas virš pamatų: ką svarbu žinoti?

Įrengiant grindis renovuojamame mediniame name, dažnai kyla klausimas, kaip teisingai jas sujungti su pamatais. Vieni meistrai rekomenduoja betonuoti grindis iki pat sienos, kiti - porą centimetrų virš pamato. Norint priimti teisingą sprendimą, būtina atsižvelgti į kelis svarbius aspektus.

Grindų betonavimas - iki sienos ar virš jos?

Nėra vieno universalaus atsakymo, kaip teisingai išbetonuoti grindis renovuojamame name. Geriausias variantas priklauso nuo konkrečios situacijos. Vis dėlto, dažniausiai rekomenduojama grindis betonuoti šiek tiek virš sienos (apie 2 cm), nepamirštant atskirti medinę sieną nuo betono polistirenu ar kita panašia medžiaga. Tai padeda išvengti tiesioginio kontakto tarp skirtingų medžiagų ir sumažinti galimą drėgmės įtaką.

Juodgrindės: reikalingos ar ne?

Įrengiant grindis ant grunto, dažnai kyla klausimas dėl juodgrindžių reikalingumo. Anksčiau juodgrindės buvo įrengiamos iš lagių, po kuriomis būdavo paliekamas vėdinamas oro tarpas. Tačiau statant šiltesnius namus, juodgrindės ant sutankinto grunto dažnai formuojamos iš betono sluoksnio.

Yra įvairių nuomonių, ar toks betono sluoksnis reikalingas. Vieni teigia, kad jis užtikrina lygesnį pagrindą nei sutankintas gruntas, papildomai izoliuoja termoizoliacinį sluoksnį nuo drėgmės ir apsaugo nuo graužikų. Kiti mano, kad juodgrindžių įrengimas ar jų atsisakymas turėtų būti susietas su gruntinio vandens lygiu. Jei jis aukštas, vanduo gali skverbtis po namu, todėl juodgrindžių sluoksnis būtų naudingas.

Jeigu gruntinio vandens lygis žemas, galima apsieiti ir be juodgrindžių. Tokiu atveju grindų plote reikia nuimti paviršinį gruntą, sutankinti ir ant jo papildomai užpilti 10-15 cm skaldos ar žvyro bei smėlio sluoksnį. Šį sluoksnį reikia sutankinti ir labai gerai išlyginti, kad termoizoliacinės plokštės sugultų lygiai.

Taip pat skaitykite: Virtas kiaušinis keptas: ar įmanoma?

Grindų „sumuštinis“: sluoksnių svarba

Nepriklausomai nuo to, ar įrengiamos juodgrindės, ar ne, svarbu tinkamai suformuoti grindų „sumuštinį“, t. y. teisingai išdėstyti visus sluoksnius.

Grunto paruošimas

Pirmiausia reikia paruošti gruntą: nuimti viršutinį sluoksnį, sutankinti ir išlyginti. Grunto lygumas turi atitikti tam tikrus reikalavimus:

  • 1 m < 4 mm;
  • 4 m < 10 mm;
  • 10 m < 12 mm;
  • 15 m < 15 mm.

Apsauga nuo drėgmės

Ant sutankinto smėlio klojama geotekstilė arba polietileno plėvelė. Pagrindinė jų paskirtis - neleisti drėgmei ir grunto dalelėms patekti į aukščiau esančius šiltinimo sluoksnius. Jei nėra pavojaus, kad iš apačios grindų konstrukciją pasieks gruntiniai ar lietaus vandenys, galima naudoti geotekstilę, kuri leis vandeniui nutekėti į apačią. Tačiau, jei vanduo gali pakilti iš apačios, geriau naudoti polietileno plėvelę.

Termoizoliacija

Termoizoliacijos storis turi būti nurodytas projekte. Priklausomai nuo namo energinės klasės, jis formuojamas iš 25-35 cm storio iš EPS 70 arba EPS 100 plokščių. Įrengiant pirmą termoizoliacijos sluoksnį, plokščių montavimą reikia pradėti nuo tolimiausių zonų, kad kuo mažiau būtų vaikščiojama per termoizoliaciją. Termoizoliacinės plokštės klojamos nuosekliai, stengiantis palikti kuo mažesnius tarpus tarp plokščių, antras ar trečias sluoksnis turi uždengti žemiau esančio siūles.

Pigiausia ir populiariausia termoizoliacinė medžiaga grindims yra putų polistirolas. Taip pat grindims šiltinti tinka ir ekstruzinis polistirenas bei kieta akmens vata. Renkantis putplasčio plokštes, svarbu atkreipti dėmesį į jų mechaninį stiprį, kuris lemia gniuždomojo stiprio rodiklis, priklausomas nuo medžiagos tankio.

Taip pat skaitykite: Pietų idėjos

Skiriamasis sluoksnis

Šiltinamasis polistireninio putplasčio plokščių sluoksnis grindų konstrukcijoje dengiamas skiriamuoju sluoksniu - tai gali būti polietileno plėvelė, specialus popierius, geotekstilė ar kitos medžiagos. Skiriamojo sluoksnio paskirtis - neleisti betonui patekti į putplasčio plyšelius.

Betono sluoksnis

Betono sluoksnis turi būti armuojamas, kitaip jis neatlaikys įlinkimų, kadangi yra klojamas ant nestandžių plokščių. Betonuojant ant netvirto pagrindo (polistireninio putplasčio, mineralinės vatos), į betonuojamą sluoksnį dedamas metalinės armatūros tinklas ir skiedinys pilamas ne mažiau kaip 5 cm storio sluoksniu. 5 - 10 cm storio betono sluoksniui dažniausiai naudojamas cinkuotas 4-5 mm vielos armavimo tinklas. Prieš betonavimą nuo armatūros turi būti nuvalytos rūdys. Dabar vis dažniau naudojamas polipropileninis pluoštas fibra. Svarbiausias reikalavimas - kad armavimo tinklas su šildymo vamzdynu (jeigu toks montuojamas), būtų liejamo betono sluoksnio trečdalyje nuo apačios. Tam padeda atramėlės, ar kiti būdai. Ant armuoto paviršiaus pilamas betonas, sutankinamas ir išlyginamas liniuote lotu su gulsčiuku. Paviršius yra užtrinamas elektrine glaistykle, aplink didesnį nei 36 kv. m. plotą reikia įpjauti kompensacines siūles tam, kad betonas galėtų slankioti, nes džiūdamas jis šiek tiek juda. Siūlių galima išvengti naudojant betono priedus, stabdančius judėjimą.

Alternatyva betonui: sausosios grindys

Būna situacijų, kai lieti išlyginamąjį grindų betono sluoksnį negalima dėl betono sunkumo ar nesinori dėl drėgmės, būtinybės betoną armuoti, ilgo betono džiūvimo laiko, kai nebūtinas grindų šiltinimas. Tokios situacijos dažnos įrengiant grindis ant perdangos, naujame bute arba ant senų grindų, remontuojant. Tad kai kuriais atvejais gera, dažnai ir vienintelė, alternatyva išlyginamajam betono sluoksniui yra sausosios grindys, kurios montuojamos ant biraus sluoksnio ar netgi be jo, priklausomai nuo situacijos. Sausosios grindys lengvos, gerai izoliuoja garsą, nereikia betono, armavimo, nėra drėgmės, jose galima montuoti termoizoliacinį sluoksnį. Tai vienas greičiausių grindų įrengimo būdų.

Sausų grindų konstrukcija pakankamai paprasta: ant apkrovas laikančio pagrindo, pavyzdžiui, betono perdangos, senų medinių lentų, OSB plokštės ar panašaus tvirto pagrindo, yra formuojamas izoliacinis sluoksnis. Tai gali būti apkrovas laikantis polistireninis putplastis ar kieta mineralinė vata, populiariausias variantas - biraus keramzito (2-4 mm frakcijos) arba vulkaninės uolienos granuliato Knauf Trockenschuttung PA sluoksnis, kuris labai patogus pagrindo nelygumams išlyginti ir instaliacijos (elektros, šildymo vamzdžių ir pan.) pravedimui. Jeigu naudojamas birus posluoksnis, rekomenduojamas jo storis - ne mažesnis kaip 2,5 cm. Labai svarbus momentas - apkrovas laikantis pagrindas turi būti lygus. Jei naudojamas birus posluoksnis, jis turi būti išlygintas, sutrombuotas. Ant paruošto pagrindo klojamos specialios gipso plaušo plokštės, kurios sujungia tarpusavyje.

Grindų danga: pasirinkimo galimybės

Ant išbetonuotų arba įrengtų sausų grindų galima kloti įvairias grindų dangas:

Taip pat skaitykite: Viskas apie kiaušinių galiojimą

  • Plaukiojantis parketas: populiarus pasirinkimas dėl savo estetikos ir lengvo montavimo.
  • Vinilinės grindys: atsparios drėgmei, dėmėms ir mechaniniam poveikiui, todėl tinka virtuvėje, vonioje ar prie įėjimo.
  • Laminatas: patrauklus dėl savo kainos, nesudėtingo montavimo ir tinkamo ilgaamžiškumo.

Pamatų šiltinimas: energijos taupymo garantas

Kiekvieno namo statyba prasideda nuo pamatų įrengimo. Tai pastato pagrindas, nuo kurio tvirtumo priklauso ir viso namo kokybė. Kartu tai yra atitvara, nuolat besiribojanti su šalta aplinka - gruntu. Senuose namuose iki 20 proc. šilumos prarandama per pamatus ir grindis ant grunto, todėl statant energiškai efektyvius ar A klasės namus, turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys tinkamam tokių konstrukcijų apšiltinimui.

Projektuojant pamatus A klasės namui, svarbu iš karto suplanuoti, kad šilumos praradimas per juos būtų kaip galima mažesnis. To galima pasiekti įvertinant 3 svarbiausius dalykus:

  1. Tinkama pamato konstrukcija, kai pamatas, o kartu ir visas pastatas, kuo mažiau liečiasi su gruntu. Lengviausiai tai pasiekiama pasirinkus plokštuminių pamatų konstrukciją, o kur tai neįmanoma - naudojant tokias konstrukcijas, kurias lengviausia būtų galima apšiltinti iš visų pusių.
  2. Tinkamai parinkta apšiltinimo medžiaga. Apšiltinant pamatus izoliacinė medžiaga turi sąlytį su gruntu, todėl yra nuolatos veikiama drėgmės ir apkrovų. Todėl parenkant apšiltinimo medžiagas svarbiausios jų savybės turėtų būti atsparumas drėgmei ir šalčiui. Tinkamiausios tam yra ekstruzinio putplasčio (XPS) plokštės, kurios itin atsparios drėgmei, šalčiui (sušalimo/atšilimo ciklams) ir yra tvirtos, todėl patikimai tarnauja 50 ir daugiau metų.
  3. Pakankamas apšiltinimo medžiagos storis. Kuo didesnė pamatų ir grindų varža, tuo mažiau šilumos prarandama. Pamato ir grindų ant grunto konstrukcijas labai sudėtinga renovuoti (reikia atkasti gruntą, suardyti grindis ir pan.), todėl rekomenduojama iš karto pasirinkti storesnį medžiagos sluoksnį, kad ir po keliolikos metų namas atitiktų jam keliamus reikalavimus.

Geriausias pasirinkimas A+ klasės namui yra plokštuminiai pamatai, o kai tokių įrengti neįmanoma - iš trijų pusių apšiltinti poliniai pamatai su minimaliais šilumos tilteliais.

Plokštuminiai pamatai: pranašumai ir įrengimas

Plokštuminiai pamatai yra vientisa pamatų betono plokštė, išlieta į konstrukciją ir suformuotą iš izoliacinės medžiagos. Tokiu būdu betoninės namo konstrukcijos neturi tiesioginio sąlyčio su gruntu, nesusidaro šilumos tilteliai, išvengiama problemų, kylančių dėl įšalo lygio, grunto slinkimo bei galimų pamato deformacijų.

Įrengiant plokštuminius pamatus, naudojamos specialios plokštės, kurios įsitvirtina vieną į kitą, taip suformuodamos L formos šoninį profilį, ir plokštės grindims. Plokščių storis parenkamas pagal konstrukcinius skaičiavimus, bet paprastai šoninis profilis būna 15-20 cm storio, o grindų izoliacija - ne mažesnė kaip 30-40 cm. Perimetre suformavus L kraštinę ir vidų išklojus plokštėmis, sumontuojamas armatūros karkasas, išvedžiojami grindinio šildymo vamzdeliai, komunikacijos ir išliejamas betono grindų sluoksnis. Gaunama pamatinė plokštė, ant kurios toliau statomos sienos ir kitos konstrukcijos. Pastato perimetru horizontaliai klojamos plokštės, kurios apsaugo nuo šalčio patekimo po pastatu ir šąlančio grunto pakilimų.

Poliniai pamatai: alternatyvus sprendimas

Ne visur galima įrengti plokštuminius pamatus, todėl poliniai pamatai vis dar išlieka kaip alternatyvus sprendimas. Deja, bet tada visiškai išvengti šilumos tiltelių yra neįmanoma, todėl keliamas tikslas kaip galima labiau juos sumažinti. Tai galima pasiekti rostverką iš trijų pusių apšiltinus pakankamu storiu ekstruzinio putplasčio (XPS).

tags: #grindys #virš #pamato #įrengimas

Populiarūs įrašai: