„Apollo“ misija: mokslo sriuba
Žmonių sugrįžimas į Mėnulį - tai ne tik didžiulis žingsnis žmonijai, bet ir galimybė plėtoti įvairias mokslo sritis. „Apollo“ misijos, nors ir įvykusios prieš kelis dešimtmečius, vis dar daro didelę įtaką šiuolaikiniams moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip „Apollo“ misijos prisidėjo prie mokslo pažangos ir kokią įtaką jos daro dabartiniams kosmoso tyrinėjimams.
Lietuvių indėlis į „Apollo“ misiją
Saulius Lapienis, matematikas ir vienas iš Lietuvos kosmoso asociacijos įkūrėjų, laidoje „Mokslo sriuba“ atskleidė, kad lietuviai įvairiais būdais prisidėjo prie šios misijos. Vienas iškiliausių tokių žmonių yra prof. Ragulskis, vibracijos teorijos pradininkas. Jo monografiją amerikiečiai išsivertė iš rusų kalbos, nes amerikiečiai, kurdami savo kosmoso technologijų pradžią, rinko informaciją iš visų įmanomų šaltinių. Daugelis lietuvių kilmės mokslininkų, prisidėjusių prie kosminių technologijų tobulinimo, bėgo nuo Stalino represijų per Vokietiją, vengdami darbo stovyklų.
Visame pasaulyje žinomas garsus išradėjas Gasparas Kazlauskas, gimęs Lietuvoje, bet dirbęs JAV. Jis prisidėjo prie energijos užtikrinimo Mėnulyje. Saulė nėra vienintelis energijos gamybos šaltinis, todėl reikėjo naudoti kuro elementus ir atominius reaktorius. Reaktoriams reikalinga aušinimo sistema, o vamzdelių išdėstymas buvo mokslas, kuriuo užsiiminėjo Lietuvos energetikos mokslų institutas. Gasparas Kazlauskas, pagal NASA užsakymą, suvirino du vamzdelius orbitoje, ko tuo metu nebuvo įmanoma padaryti.
Lietuvoje gimęs, bet Amerikoje dirbęs Vytautas Pranas Volertas, inžinierius, matematikas, informatikas, rašytojas ir žurnalistas, prisidėjo kuriant „Apollo“ televiziją. Jam reikėjo trijų sąsajų. Romualdas Kašuba buvo kosminių sistemų kūrėjas, inžinierius, mechanikas, mokslininkas ir pedagogas, padėjęs kurti ir tobulinti neleidžiamuosius modulius.
Sauliaus Lapienio žiniomis, prof. Ragulskis taip pat buvo atsakingas už amerikiečių mokslininkų saugų pristatymą į Antarktidą ekspedicijų metu. Kaip padėka už pagalbą ir mokslinius tyrimus Antarktidoje, dalis pakrantės (500 km) pavadinta jo pavarde (Bakučio pakrantė).
Taip pat skaitykite: Restoranai ir kavinės Trakuose
„Apollo 11“ misija: istorinis įvykis
1969 metų liepos 16 dieną 16 val. 32 min. Lietuvos laiku raketa „Saturn V“ pakilo iš NASA Kenedžio kosmoso centro Floridoje. Astronautai Neilas Armstrongas, Buzzas Aldrinas ir Michaelas Collinsas beveik 400 tūkst. kilometrų atstumą iki Mėnulio įveikė per tris dienas. 1969 m. liepos 20 d. žmonija žengė didžiulį žingsnį, kai Neilas Armstrongas ir (Buzzas) Buzas Aldrinas tapo pirmaisiais žmonėmis, savo kojomis žengusiais ant Mėnulio.
Kosminių aparatų navigacijos inžinieriaus Broniaus Razgaus pasakojimu, pirmoji užduotis į Mėnulį buvo numatoma kuo paprastesnė. Ilgainiui, sukaupus daugiau duomenų ir patirties, užduotys tapo sudėtingesnės. Štai 1972 metais „Apollo 17“ komandą sudarė jau ne vien tik kariškiai astronautai. „Skrido geologas, kuris galėjo atpažinti įdomesnius akmenis. Ir jie netgi turėjo roverį, kad galėtų pavažiuoti toliau, paimti mėginių iš įdomesnių kraterių, kuriuos buvo iš anksto išsirinkę“, - sako B. Razgus.
Moksliniai atradimai ir tyrimai
„Apollo“ misijų metu astronautai atliko įvairius mokslinius eksperimentus ir surinko Mėnulio grunto mėginius, kurie buvo pargabenti į Žemę. Šie mėginiai suteikė vertingos informacijos apie Mėnulio geologinę istoriją, jo susidarymą ir evoliuciją.
„Apollo 17“ misijos metu astronautai Ramybės jūros baseino pakraštyje surado neįprastą uolienos mėginį, pažymėtą numeriu 76535. Tai mineralas trektolitas, o tyrimai Žemėje atskleidė, kad jis susiformavo bent 50 kilometrų gylyje ir prieš 4,25 milijardo metų buvo iškeltas į paviršių. Anksčiau manyta, kad mineralas kilęs iš Pietų ašigalio-Aitkeno (SPA) baseino - didžiausio žinomo Mėnulio kraterio, ir jo amžius rodo SPA susidarymo laiką. Bet naujame tyrime mokslininkai pristato įrodymus, kad mėginys greičiausiai iškilo į paviršių formuojantis Ramybės jūrai.
Naudodami skaitmeninį modelį, skirtą būtent asteroidų smūgių poveikiui sekti, tyrėjai sumodeliavo kraterio formavimosi procesą ir nustatė, kad priminio kraterio griūties stadijoje beveik 140 tūkstančių kubinių kilometrų medžiagos galėjo būti išmesta į paviršių iš reikiamo gylio, veikiamos reikiamo slėgio. Tai sudaro apie 2% viso Ramybės jūros baseino išmestų nuosėdų tūrio. Šie rezultatai rodo, kad mėginys 76535 greičiausiai buvo iškeltas smūgio, formavusio Ramybės jūrą metu, o tai reiškia, jog pats baseinas susiformavo prieš 4,25 milijardo metų - 300 milijonų metų anksčiau nei manyta. Pakoregavus šį amžių, chronologiją koreguoti reikėtų ir toliau: dar didesni baseinai, tokie kaip SPA, turėtų būti dar senesni. Šie pakeitimai keistų mūsų supratimą apie ankstyvojo bombardavimo istoriją, Vėlyvąjį bombardavimą padarytų dar menkiau tikėtiną ir suteiktų svarbų orientyrą laikotarpiui, kai bombardavimo intensyvumas ypač neaiškus.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti trijų sūrių padažą namuose?
Technologijų plėtra ir inovacijos
„Apollo“ misijos paskatino daugelio naujų technologijų kūrimą, kurios vėliau buvo pritaikytos įvairiose srityse, pavyzdžiui, medicinoje, telekomunikacijose ir kompiuterinėje technikoje. Skafandrai, gyvybės palaikymo sistemos, navigacijos įranga ir kiti techniniai sprendimai buvo sukurti specialiai „Apollo“ misijoms, tačiau vėliau jie buvo patobulinti ir pritaikyti kasdieniam naudojimui.
Kiekvienos misijos metu astronautams reikėjo apsaugančios aprangos. Skafandras ir gyvybės užtikrinimo įranga leido išgyventi ne kartą sudėtingomis sąlygomis. Pirštinės užtikrina sąnarių judrumą dirbant kosmose. Galiukuose įdėtos silikoninės pagalvėlės, atsparios karščiui. Šiandien idėja liko panaši, tik šiek tiek patobulinta. Mėnulyje dvi savaites yra karšta, dvi savaites labai šalta.
„Artemis“ programa: sugrįžimas į Mėnulį
Šiuo metu NASA vykdo „Artemis“ programą, kurios tikslas - sugrąžinti žmones į Mėnulį ir nutiesti tyrinėjimo pagrindus Marso planetai. „Artemis“ programą sudaro trys misijos: „Artemis“ 1, 2 ir 3. Nuo 2017 m. gruodžio mėnesio JAV Kosmoso Agentūra siekia, kad 2025 metais Mėnulyje būtų - „pirmoji moteris ir kitas vyras“. Ši misijų kampaniją bus pirmoji misija į Mėnulį su žmonėmis nuo „Apollo“ programos laikų.
„Artemis 1“ - erdvėlaivio „Orion“ misija į Mėnulį, naudojant galingiausią raketą žmonijos istorijoje - „Space Launch System“ (SLS). Pagrindinis „Artemis 1“ tikslas yra užtikrinti saugų įgulos modulio patekimą į Žemės atmosferą ir sudaryti sąlygas vykdyti tolimesnes „Artemis“ misijos programas - „Artemis 2“ ir „Artemis 3“.
„Artemis 1“ techninis tikslas yra išbandyti SLS raketos veikimą ir rinkti inžinerinius „Orion“ erdvėlaivio duomenis kelionės metu į Mėnulį, jo orbitoje ir grįžimo metu. Maždaug mėnesio trukmės misijoje, šis erdvėlaivis grįš į Žemę 24500 mylių per valandą ir taps greičiausiai į mūsų planetą grįžęs objektas. „Orion“ šiluminio skydo veikimas bus išbandytas jam grįžtant į Žemę ir nusileis Ramiajame vandenyne, kad būtų galima įrodyti šilumos skydo efektyvumą ir atlikti tolimesnę analizę. „Orion“ šilumos skydo testavimas yra vienas didžiausių „Artemis 1“ misijos iššūkių, nes jam patekus į Žemės atmosfera, jis turės išgyventi 2,200 laipsnių Celsijaus temperatūrą - maždaug 2,5 karto mažiau negu Saulės paviršiaus temperatūra.
Taip pat skaitykite: Receptas: Kepta Duona
Sėkmingai įvykdžius „Artemis 1“ ir 2 misijas, 2025 m. gegužę „Orion“ erdvėlaivis, susijungęs su Mėnulio nusileidimo erdvėlaiviu leis žmonijai vėl žengti Mėnulyje po pusšimčio metų laukimo. Galutinis „Artemis“ programos tikslas suteikti pakankamą pagreitį žmonijos misijai į Marsą, statant „Artemis“ kosminę stovyklą Mėnulio paviršiuje. „Artemis“ kosminė stovykla bus vieta, kur astronautai galės gyventi ir atlikti tyrimus. Ją sudarys moderni kabina, mobilusis namas, ir mėnuleigis.
Iššūkiai ir perspektyvos
„Artemis“ programa susidūrė su daugybe iššūkių ir nesėkmių. Bendros programos išlaidos 2025 fiskaliniais metais tikėtina pasieks 86 mlrd. JAV dolerių. NASA turi spręsti svarbias problemas, susijusias su techniniais ir programinės įrangos komponentais bei parengti įvairias sistemas integracijai. Sėkmingai sprendžiant šiuos išskirtinius klausimus, išlaikant tinkamą išlaidų kontrolę ir laiko grafiko balansą bus labai svarbūs „Artemis“ programos sėkmę lemiantys veiksniai kitame plėtros ir konsolidacijos etape.
Nepaisant iššūkių, NASA nori pritaikyti daugybę inovacijų, kad įveiktų užduotis „Artemis 1“ misijoje su kitų įmonių ir agentūrų pagalba. Reikalingi papildomi moksliniai tyrimai ir inovacijos, kad būtų galima įveikti būsimus iššūkius vienai svarbiausių šio amžiaus kosminių misijų.
„Apollo“ palikimas ir ateitis
„Apollo“ misijos paliko neišdildomą įspūdį mokslo ir technologijų istorijoje. Jos ne tik suteikė vertingos informacijos apie Mėnulį ir Saulės sistemą, bet ir paskatino daugelio naujų technologijų kūrimą bei įkvėpė naują kartą mokslininkų ir inžinierių. „Artemis“ programa tęsia „Apollo“ pradėtą darbą, siekdama sugrąžinti žmones į Mėnulį ir paruošti pagrindą tolimesnėms kosmoso tyrinėjimo misijoms, įskaitant kelionę į Marsą.
Svajoti, kad sulaukę senatvės gyvensime Marse, truputį kvaila, tačiau sėkmingos misijos į kosmosą leidžia galvoti apie tai, apie ką žmonės prieš 30 metų net sugalvoti negalėjo. Pirmasis į kosmosą pakilęs žmogus buvo Jurijus Gagarinas. Daugiau nei prieš penkiasdešimt metų Sovietų Sąjungos kosmonautas vieną kartą apskriejo Žemę ir įrodė - mokslo dėka žmogus gali viską! Ši misija sukėlė nuostabą ir susižavėjimą visame pasaulyje, tad astronautika tapo viena iš daugiausia visuomenės susidomėjimo sulaukusių mokslo šakų, kurioje dirba tūkstančiai specialistų.
tags: #apollo #misija #3 #mokslo #sriuba