Ankstyvųjų kopūstų auginimas: nuo sėjos iki derliaus
Kopūstai - viena iš labiausiai paplitusių ir nuo senų laikų vartojamų daržovių. Tarp visų suvartojamų daržovių kopūstai sudaro apie šeštadalį kiekio. Ši daržovė vertinama dėl gydomųjų ir dietinių savybių, naudingų maistinių medžiagų išsaugojimo tiek švieži, tiek perdirbti. Kopūstai taip pat vertinami už atsparumą šalčiui, patogų transportavimą ir didelį derlingumą, o vėlyvųjų veislių kopūstai tinkami ilgam laikymui.
Kopūstų maistinė vertė ir nauda sveikatai
Kopūstai yra svarbus askorbo rūgšties (vitamino C) šaltinis, ypač žiemos ir pavasario mėnesiais, pralenkiantis daugelį kitų daržovių, išskyrus bulves. Ankstyvosios baltagūžio kopūsto veislės ypač turtingos vitaminu C (vidutiniškai 60 mg/100 g), kuris išsilaiko net ir verdant. Be to, kopūstuose yra B grupės vitaminų (B1, B2, PP, B3), taip pat vitamino K. Vitaminai gūžėje pasiskirsto netolygiai - išoriniuose lapuose jų beveik dvigubai daugiau.
Švieži kopūstai vartojami virti, troškinti ir salotoms gaminti. Juose gausu įvairių organinių rūgščių. Baltagūžio kopūsto gydomasis poveikis yra labai platus. Medicinoje kopūstai vartojami dietiniams patiekalams sergant širdies ir virškinimo sistemos ligomis. Kopūstų sultyse aptikta 16 aminorūgščių, o vitaminas U padeda gydyti skrandžio opas. Ląsteliena, kurios kopūstai turi 0,5-1,1%, padeda išvesti iš organizmo cholesterolį.
Dirvos paruošimas ankstyvųjų kopūstų auginimui
Ankstyviesiems baltagūžiams kopūstams optimalus dirvos pH yra 6,5-7,2, vidutiniams ir vėlyviesiems - 6,6-7,5, o durpynuose - 5-5,5. Jei dirva rūgštesnė (pH 3,5-4,5), ją reikia paruošti iš rudens. Prieš kasant į dirvą įterpiama dolomitmilčių arba kalkių, kreidos, priklausomai nuo rūgštingumo, 1-2 stiklinės į kvadratinį metrą. Sukasus paliekama iki pavasario. Rudeninis perkasimas naudingas ir kaip dezinfekcijos priemonė - šaltis sunaikins kenkėjų lervas ir ligų sukėlėjus.
Organinio tręšimo šalininkai gali naudoti mėšlą (6-8 kg/m2). Tokiu atveju mineralinių trąšų kiekis mažinamas arba jų iš viso atsisakoma. Ankstyvosioms veislėms azotinių trąšų kiekis mažinamas, nes ankstyvieji kopūstai gali sukaupti daug nitratų.
Taip pat skaitykite: Ankstyvi pusryčiai šeštadienį: ką gaminti?
Pavasarį į dirvą įterpiama organinių ir mineralinių trąšų. Iš organinių - mėšlo puvinys arba mėšlo ir durpių kompostas - 3-4 kg 1 kv. metrui.
Sėklų paruošimas ir daigų auginimas
Daiginami daigyklose ir vėliau išsodinami į lysves arba sėjami tiesiai į lysves. Prieš sėją rekomenduojama kopūstų sėklas palaikyti 15 minučių 45-50 laipsnių vandenyje, po to 1 minutei įdėti maišelį su sėklomis į šaltą vandenį. Vėliau 12 valandų palaikoma maistingame tirpale (1 l vandens/10 g nitrofoskos arba specialių augimo stimuliatorių pagal instrukciją). Sėklos perplaunamos ir 1 parą grūdinamos 1-2 laipsnių temperatūroje. Tai padidina daigumą ir atsparumą šalnoms.
Daiginimui ankstyvųjų veislių kopūstai sėjami nuo kovo vidurio. Šildomuose šiltnamiuose galima daiginti nuo kovo pradžios. Vėlyvesnių veislių kopūstai sėjami nuo balandžio vidurio. Balandžio pabaigoje ar gegužės mėnesį galima sėti į atvirą gruntą po plėvele.
Sėjama į specialius mišinius arba galima paruošti mišinį pačiam iš dirvos ir komposto (1/1) pridedant smėlio, durpių arba durpinio komposto, optimalus dirvos PH daiginimui 6,5-6,7. Kibirui mišinio pridedama 15 g superfosfato. Žemės mišinys sudrėkinamas, sudedamas į 5-6 centimetrų aukščio dėžutes, paviršius išlyginamas. Sėklos sėjamos 1 cm gyliu, kas 1 cm, atstumai tarp vagelių 3 cm. Daigai turėtų pasirodyti po 4-5 dienų, optimali daigų auginimo temperatūra 15-18 laipsnių. Aukštesnėje temperatūroje, ypač jei didesnė drėgmė, daigai gali susirgti juodąją kojele.
Pikavimui daigai auginami 10-15 dienų. Pasirodžius pirmajam tikrajam lapui daigai pikuojami į 7x7 cm dydžio indelius, pilnus tos pačios sudėties žemės mišinio. Daigas įdedamas iki sėklaskilčių. Indeliai laikomi šviesoje, pirmas 2-3 dienas temperatūra 16-18 laipsnių, kai prigyja sumažinama iki 13-14 dieną, ir 10-12 naktį. Daigai išsodinami į dirvą apie 12-15 centimetrų aukščio su 4-5 tikraisiais lapais.
Taip pat skaitykite: Greitas marinuotų kopūstų receptas
Papildomai tręšiama 2 kartus: kai pasirodo antrasis tikrasis lapas ir 3-5 dienos prieš išsodinant į gruntą. Tręšiama skystu tirpalu iš 10 l vandens, 20 g amoniako salietros, 20-30 g superfosfato, 20-40 kalio chlorido.
Daigų sodinimas į atvirą gruntą
Prieš sodinant dirva papildomai apdirbama. Nutirpus sniegui ir išėjus įšalui reikėtų saugoti dirvoje esančią drėgmę. Supurenamas viršutinis dirvos sluoksnis - mažiau išgaruos drėgmės, dirva greičiau įšils. Dažniausiai ima sparčiai augti ir piktžolės, jas pašalinkite purendami grėbliu.
Daigai išsodinami į paruoštą dirvą balandžio pabaigoje (tinka išsodinti iki gegužės pabaigos). Atstumai tarp eilių - 50-70 centimetrų, tarp augalų 30-50 centimetrų. Vėlyvieji kopūstai išsodinami gegužės antrojoje pusėje, atstumai tarp eilių 60-70 centimetrų, o tarp daigų 40-60 centimetrų.
Daigai išsodinami nesaulėtą dieną arba vakare. Daigai įkasami iki pirmųjų tikrųjų lapų. Geriau prigis, jeigu pirmas 5-6 dienas lapus drėkinsite, pirmas 2 dienas lapus verta saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
Sodinami kopūstai, ypač vėlyvųjų veislių, ir į atvirą dirvą. Sodinama balandžio pabaigoje ar gegužę, į 1,5-3 centimetrų gylį.
Taip pat skaitykite: Kiškio kopūstų nauda sveikatai ir galimas pavojus
Kopūstų priežiūra: laistymas, purenimas, apkaupimas ir tręšimas
Kopūstai labai reiklūs drėgmei. Daugiausiai vandens kopūstams reikia po daigų išsodinimo, aktyviai augant lapams ir gūžės formavimosi laikotarpiu. Po išsodinimo laistoma kas 3-4 dienos po 6-8 litrus 1 kvadratiniam metrui, vėliau kartą per savaitę 10-12 l/1 kv. m. Vėlyvosios veislės labiau mėgsta drėgmę, todėl reikia kelis kartus daugiau vandens (15-20 l/m2). Ankstyvuosius kopūstus daugiau laistyti reiktų birželį, vėlyvuosius - rugpjūtį. Laistoma ryte arba vakare, vandens temperatūra turėtų būti ne žemesnė negu 18 laipsnių.
Purenti 5-8 centimetrų gyliu reikėtų kas 6-7 dienos arba palaisčius, po stipraus lietaus. Jei mažai drėgmės ir lengvesnės dirvos, tai purenama sekliau, esant daugiau drėgmės ir sunkiose dirvose - giliau.
Po 20 dienų pirmą kartą apkaupiama. Kartojama po 8-10 dienų. Veisles su trumpu kotu reikia apkaupti 1 kartą, su ilgesniu 2-3 kartus.
Pirmą kartą tręšiama apkaupiant. Pageidautina tai daryti palaisčius arba po stipraus lietaus. Įterpiama 1,5-2,5 g 1 kv. metrui azoto, fosforo ir kalio trąšų. Antrą kartą tręšiama po 20 dienų įterpiant 2-3 g tų pačių trąšų. Galima pakeisti organinėmis trąšomis: skystas karvės mėšlas (1:4), paukščių (1:8), 1-1,5 litro vienam augalui. Jei dirva derlinga arba gerai patręšta, galima nenaudoti papildomų tręšimų.
Kenkėjų ir ligų kontrolė
Kenkėjus (amarus, šliužus, sraiges) atbaidys pelenai (100 g/ 1 kv. m).
Įvairios infekcinės ligos ir kenkėjai kopūstams padaro žalos. Nuo daugumos ligų ir kenkėjų apsisaugoma taikant teisingą agrotechniką: išlaikoma sėjomaina, naikinami užsikrėtę augalų likučiai, be to, tręšimas, laistymas ir žemės paruošimas pagal taisykles leis išvengti daugelio ligų. Sisteminė kova su įvairiais kenkėjais leis išauginti didesnį ir sveikesnį derlių.
Dažniausia kopūstų liga - juodoji dėmėtligė (alternarioze; Alternaria brassicicola, Alternaria brassicae). Ant kopūstų lapų atsiranda juodos apskritos dėmelės, kurios didėja, apsitraukia rudai juodomis apnašomis. Pirmiausia suserga apatiniai lapai, vėliau liga pereina į aukštesnius lapus. Gūžės užauga mažos, laikomos pūva. Persiduoda sėklomis, nuo užkrėstų augalų likučių dirvoje.
Baltasis puvinys pažeidžia kopūstus, augančius sunkiose priemolio dirvose. Užsikrečia šaknelės kaklelis ir apatiniai lapai. Pažeisti audiniai tampa bespalviai, vandeningi, pasidengia baltomis apnašomis.
Pilkasis puvinys pažeidžia kopūstų šaknis, ant kurių atsiranda gumbai, augalas sudžiūna ir žūsta. Liga dažniausiai vystosi pernelyg drėgnose ir rūgščiose dirvose. Kovojama kalkinant dirvą, prieš sodinant patikrinami daigai, pašalinami užsikrėtę augalai, laikomasi sėjomainos. Verta daigus prieš sodinant pamirkyti fungicidiniame tirpale.
Kopūstinė mozaika pasireiškia po 4-5 savaičių po daigų išsodinimo. Ant ligotų augalų lapų pašviesėja gyslos, atsiranda rudai žalios dėmės.
Juodoji kojelė pažeidžia jaunus daigus, kai šaknies kaklelis suminkštėja ir pajuoduoja, augalas žūsta.
Kopūstinis baltukas. Geltonai žali vikšrai graužia lapus palikdami tik lapo gyslas. Pirmieji baltukai ima skraidyti gegužės mėnesį, kiaušinėlius deda apatinėje lapų dalyje. Daugiau jų pasirodo liepos-rugpjūčio mėnesiais. Naikinama mechaniškai ir naudojant chemines priemones.
Ropinis baltukas. Drugeliai panašūs į kopūstinį baltuką, mažesni.
Kopūstinė kandis. Geltonos spalvos vikšras, pragraužiantis skylutes iš apatinės lapo dalies.
Kopūstinė musė. Tai vienas pavojingiausių kopūstų kenkėjų. Musė padeda kiaušinėlius, iš kurių išsiritę vikšrai graužia kotelį. Augalas išdžiūna. Ypač pavojinga jauniems augalams. Būtina rudenį giliai perkasti dirvą.
Šliužai pragraužia lapus, gūžes. Maitinasi naktį, tačiau palieka vizitinę kortelę - šliūžę. Kovojama nepaliekant grumstų, žuvusių augalų, piktžolių aplink kopūstus. Galima surinkti šliužus rūgstančio alaus tirpalu.
Kopūstinis amaras. Pažeisti lapai netenka spalvos ir susisuka. Apatinėje lapo dalyje matomo amarų kolonijos.
Derliaus nuėmimas ir laikymas
Priklausomai nuo vegetacinio laikotarpio, gūžiniai kopūstai skirstomi į ankstyvuosius (65-115 dienų), vidutinio ankstyvumo ir vidutinio vėlyvumo (115-160 dienų) ir vėlyvas veisles (160 ir daugiau dienų).
Ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo kopūstų derlius imamas atrankiniu būdu: pirmųjų - birželio pabaigoje - liepos pradžioje, antrųjų - rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje. Vidutinio vėlyvumo - rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje ir vėlyvųjų - spalio mėnesį.
Kopūstų derlius gali būti nuimamas kombainais arba transporteriais, taip ir rankomis. Atkreipti dėmesį į kopūstų veislės atsparumą mechaniniams nuėmimo ir transportavimo bei sandėliavimo pažeidimams. Svarbu kopūstų galvas tvarkingai, teisingai dėti į konteinerius.
Sandėliavimui tinka sveiki, nepažeisti, sunkūs savo fiziologines savybes atitinkantys kopūstai. Ant kopūstų reikia palikti 3 - 6 dengiamuosius lapus. Lengvus, nepriglundančius lapus nuimti, todėl, kad jie trukdys judėti orui. Ventiliacija reikalinga, kad kopūstuose būtų palaikoma atitinkama temperatūra ir drėgmė. Ankstyvieji kopūstai gali būti laikomi 3 - 6 savaites, o vėlyvieji iki 9 mėnesių. Vėlyvųjų kopūstų sandėliavimo temperatūra - 0,5 °C. Prie aukštesnių temperatūrų trumpėja sandėliavimo laikas. Kopūstai jautrūs etilenui. Todėl reikalinga ventiliacija sumažinti šioms dujoms. Optimali kopūstų laikymo temperatūra 0 °C, minimali temperatūra -0,6 - -0,9 °C, maksimali 2 °C temperatūros. Optimali drėgmė - 95 %, ventiliacija laikant konteineriuose 60 m3/val. Laikymas iki 9 mėnesių.
Įvairių kopūstų rūšių auginimo ypatumai
Gūžiniai raudonieji kopūstai
Gūžiniai raudonieji kopūstai skiriasi nuo gūžinių baltųjų lapų spalva - jie yra tamsiai violetinės raudonos spalvos. Jų gūžės gerai laikosi per žiemą ir dažniausiai naudojamos kaip salotos prie įvairių valgių. Gūžiniai raudonieji kopūstai ilgiau auga už baltuosius, todėl jų daigai užauginami polietileniniuose šiltnamiuose arba pridengti.
Garbanotieji kopūstai
Garbanotieji kopūstai taip pat priklauso gūžinių kopūstų grupei. Jų lapai garbanoti, gležni, pačios gūžės visada minkštesnės negu gūžinių baltųjų kopūstų. Garbanotieji kopūstai rauginti netinka, bet jie turi daugiau maisto medžiagų už gūžinius baltuosius kopūstus, todėl jie dažniausiai rekomenduojami šviežiam vartojimui. Agrotechnika ir kiti darbai yra tokie pat kaip atitinkamo ankstyvumo gūžinių baltųjų kopūstų.
Briuseliniai kopūstai
Briuseliniai kopūstai išaugina vieną aukštą stiebą, ant kurio susiformuoja 30 - 60 ir daugiau gūželių, kurios sveria 300 - 600 g. Briuselio kopūstų vegetacija ilga (130 - 179 d.), jie priskiriami vėlyvųjų kopūstų grupei. Jie labai atsparūs šalčiui, lengvai ištveria -8 - -10 °C temperatūrą. Jų derlius būna 4 - 9 t/ha. Tačiau iš hektaro gaunama 20 - 40 t pašaram tinkamų kotų ir lapų. Šie kopūstai auga sunkesnėse humusingose dirvose. Lengvesnėse (priesmėlio) dirvose užauga minkštos gūželės. Auginami po tokių priešsėlių, kaip ir gūžiniai kopūstai. Dirva dirbama ir tręšiama kaip žiediniams kopūstams, tiktai briuseliniai kopūstai nemėgsta pavasarinio tręšimo mėšlu (susiformuoja minkštos gūželės arba jų vietoje - atviri pumpurai (lapų skratelės)). Sėklos sėjai ruošiamos kaip ir gūžinių kopūstų. Ankstyvajam šalpusniui pradėjus žydėti (balandžio pirmoje pusėje). Daigų auginimas nesiskiria nuo kitų kopūstų - Briuselio daigai sodinami paprastajai vyšniai pradėjus žydėti (ne vėliau kaip gegužės 20 - 25 d.). Šie kopūstai reiklūs šviesai, nemėgsta pavėsio, todėl daigai sodinami - 70 x 60 - 70 cm atstumais. Jie prižiūrimi kaip ir kiti kopūstai, tik nekaupiami. 1 - 1,5 mėnesio prieš imant derlių nupjaunami viršutiniai pumpurai, kad greičiau formuotųsi gūželės. Derlius pradedamas nuimti, kai apatiniai lapai pradeda gelsti, koto apačioje esančios gūželės jau būna užaugusios. Jų derlių galima imti atrankiniu būdu, nupjaunant normalaus dydžio gūželes. Ištisas derlius imamas vėliau, nes šalnos jiems nepavojingos. Prieš stipresnį oro atšalimą (lapkričio mėnesį) briuseliniai kopūstai raunami su šaknimis arba kertami su visu kotu prie pat žemės. Laikomi sustatyti dėžėse arba vienas šalia kito 10 - 15 cm smėlio sluoksnyje 1 - 1,2 m juostomis. Briuselio kopūstų gūželės realizuojamos nenupjautos nuo koto (nupjauti visi lapai). Gūželės turi būti švarios, nepažeistos ligų, kenkėjų bei mechaniškai.
Žiediniai kopūstai
Maistui vartojama balta galvutė (žiedynas). Pagal lapų skratelę žiediniai kopūstai skirstomi į žemus (skratelė 60 cm aukščio), vidutinio aukščio (60 - 70 cm) ir aukštus (daugiau kaip 70 cm). Jie priklauso šalčiui atsparių daržovių grupei. Jiems reikia daug drėgmės. Minimali leistinoji dirvos drėgmės riba - 70 - 80 % ribinio lauko drėgmės imlumo, santykinis oro drėgnumas 80 - 95 %. Žiediniaikopūstai reiklūs maisto medžiagoms visą vegetacijos periodą, todėl jie gausiai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Dirvos pH turi būti ne mažesnis kaip 6,5. Jų geriausi priešsėliai - agurkai, ankštinės ir šakniavaisinės daržovės, daugiametės žolės. Daigai sodinami mažesni, tai yra su 3 - 4 tikraisiais lapeliais, nes didesni blogai prigyja ir menkiau dera. Į hektarą sodinama 50 - 55 tūkstančiai daigų. Tam reikia 0,3 - 0,4 kg sėklos, 22,5 m2 šiltnamio ploto jiems pasėti. Išpikuotiems daigams reikia 230 m2 šiltnamio ploto. Daigai sodinami pavasariniam derliui balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje, rudeniniam derliui - birželio pabaigoje - liepos pradžioje. Sodinama tarp eilių paliekant 60 - 70 cm ir tarp daigų paliekant 30 - 35 cm. Jie geriau auga lietinami. Ypač juos svarbu patręšti augimo pradžioje. Žiedinių kopūstų derlius imamas atrankiniu būdu, išpjaunant susiformavusias galvutes. Prieš šalnas derlius ištisai nuimamas, nes jų galvutės -2 °C temperatūroje apšąla, o atsileidusios greitai genda. Galvutės turi būti 8 cm skersmens, lapai nupjaunami 2 - 3 cm virš galvutės, kad apsaugotų jas nuo sužalojimo. Kurie nespėjo užaugti iki šalnų yra raunami su šaknimis irsodinami į inspektus ar šiltnamius.
Brokoliai
Brokoliai sena ir kartu jauna kopūstinė daržovė, gimininga žiediniams kopūstams. Stiebo aukštis 20 - 25 cm aukščio, vartojama puri galvutė (žiedynas). Gerai užauga priesmėlio bei lengvo priemolio dirvose, kur podirvio vanduo yra 70 - 80 cm gylyje. Būtina per sausras laistyti. Dirva dirbama kaip kitoms kopūstinėms daržovėms. Trąšų brokoliams skiriama tiek pat kaip, kiek žiediniams kopūstams. Sodinami 70 x 30 - 40 cm atstumais. Jie prižiūrimi kaip ir žiediniai kopūstai, tik galvučių nereikia dengti nuo saulės. Derlius imamas, kai galvutės žiedai yra pumpurų fazėje. Derliaus nuėmimo nereikia vėlinti, nes žiedai greitai išsiskleidžia. Žydinčiais žiedais brokolio galvutė maistui netinkama. Galvutė pjaunama su 15 - 20 cm ilgio žiedstiebiais, kurie taip pat tinka maistui. Galvutė sveria 300 - 400 g. Derlius imamas anksti ryte, tik rasai nukritus, arba pavakary, nes galvutės greitai vysta. Nupjautas galvutes reikia tuojau realizuoti. Derlių nuėmus, iš lapų pažastyse esančių pumpurų po 7 - 10 dienų susiformuoja antras galvučių derlius. Vieno augalo derliaus užauga 5 - 9 galvutės. Jos mažesnės už pirmojo derliaus galvutes, tačiau bendra jų masė ne mažesnė kaip pirmojo derliaus. Po antrojo derliaus gaunamas trečias ir ketvirtasis galvučių derlius. Nuo tų pačių augalų derlių galima imti 2,5 - 3 mėnesius. Du tris kartus nuėmus derlių, brokolius reikia papildomai patręšti azoto 60 kg/ha trąšomis.
Ropiniai kopūstai
Maistui vartojami ir lapai ir stiebagumbiai, kurie užauga per 30 - 50 dienų nuo daigų pasodinimo. Ropinius, kaip ir žiedinius kopūstus į dirvą galima sodinti keletą kartų, todėl daigų auginimo būdas priklauso nuo sėjos laiko. Jie geriausiai auga sodinant po ankstyvųjų bulvių, žirnių, morkų. Ropinių kopūstų priežiūra tokia pat, kaip ir kitų kopūstinių daržovių, tik jie nekaupiami. Jie imami, kai ankstyvųjų veislių stiebagumbiai esti 6 - 8 cm, vėlyvųjų veislių - 8 - 10 cm skersmens. Lapai ir kotas nupjaunami iki stiebagumbio paviršiaus. Laikyti skirti ropiniai kopūstai pjaunami su kotu. Per žiemą jie laikomi dėžutėse arba kaupe susluoksniuoti su smėliu.
Kinų ir Pekino kopūstai
Kinų kopūstai (Pak-choi) labai panašūs į lapkotinius burokus (mangoldus). Kinų kopūstai reikalauja puveningos, geros struktūros ir pakankamai drėgnos dirvos. Ankstyvųjų Pekino kopūstų sėklas reikia sėti į šiltnamius vasario antroje pusėje, eilėmis 20 cm atstumu tarp jų, sėjant 3 g/m2 sėklos. Po dviejų savaičių jie pikuojami eilėmis per 5 cm viena nuo kitos ir tarp daigų 3 cm atstumais. Kada daigams pasidaro per ankšta, juos retiname dar kartą paliekant 15 x 15 cm tarpus. Temperatūra šiltnamiuose palaikoma dieną 15 - 18 °C, o nakties metu 10 - 12 °C šilumos. Dar vėlyvesniam auginimui galima sėti sėklas tiesiai į dirva. Daigai išretinami iki reikiamų jiems atstumų.
tags: #ankstyvi #kopustai #auginimas