Lietuvių emigracija į Jungtines Amerikos Valstijas: istorinis žvilgsnis
Lietuvių emigracija į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) yra ilga ir sudėtinga istorija, prasidėjusi dar XVIII amžiuje ir tęsiasi iki šių dienų. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius šio proceso etapus, priežastis ir pasekmes, taip pat lietuvių indėlį į JAV visuomenę ir kultūrą.
Emigracijos pradžia ir ankstyvieji migrantai
Ankstyviausi lietuvių imigrantai į JAV atvyko jau XVIII amžiuje. Tai buvo Mažosios Lietuvos lietuviai, kurių skaičius ypač išaugo po 1848 m. revoliucijos. Jie kūrė savo šalpos organizacijas, parapijas ir spaudą, siekdami išlaikyti savo kultūrinį identitetą. Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (1795 m.) ir 1830-31 m. sukilimo JAV apsigyveno ir Lietuvos bajorų.
Nuo XIX amžiaus vidurio lietuvių srautai į JAV ėmė didėti. Manoma, kad iki 1899 m. čia apsigyveno apie 50 000 lietuvių. Nuo 1898 m. JAV statistikoje lietuviai pradėti registruoti kaip atskira tautybė. Dauguma lietuvių atvyko laivais iš Vokietijos uostų, dažniausiai iš Hamburgo, į Niujorką. Iš pradžių jie dirbo Pensilvanijos geležinkelio statybose, vėliau įsidarbino anglių kasyklose.
Pirmosios JAV lietuvių kolonijos susikūrė Shamokine, Mount Carmelyje, Shenandoah, Mahanoy City, Freelande, Naujojoje Filadelfijoje, Hazletone, Wilkes-Barre, Pittstone, Scrantone ir Forest City. Vėliau lietuviai apsigyveno Niujorko apylinkėse, tokiose kaip Bruklinas, Elizabethas, Newarkas, taip pat Filadelfijoje, Baltimorėje, Waterbury, New Britaine, Hartforde, Worcesteryje, Bostone, Lawrence, Brocktone ir kitur. Dar vėliau lietuviai įsikūrė toliau į vakarus - Clevelande, Detroite, Čikagoje, Milwaukee, Saint Louise.
Organizacijų kūrimasis ir tautinės nesantaikos
Pirmosios visuomeninės, dažniausiai šalpos, taip pat religinės organizacijos ir parapijos lietuvių buvo kuriamos kartu su lenkais. Tačiau ilgainiui tai ėmė kelti tautinę nesantaiką. 1875 m. Niujorke buvo įsteigta pirmoji vien lietuvių Šv. Kazimiero draugija, o 1877 m. Shenandoah - antroji, Šv. Jurgio. 1885-88 m. lietuvių religinės draugijos įkurtos Pittstone, Plymouthe, Waterbury, Čikagoje, Mahanoy City, Brukline, Hazletone, Mount Carmelyje, Freelande, Scrantone, Jersey City, Pittsburghe. Pirmoji lietuvių Šv. Kazimiero parapija įkurta 1885 m. Pittstone.
Taip pat skaitykite: Deportacijos istorinis kontekstas
Spaudos svarba ir ideologinės kryptys
XIX amžiuje lietuvių spauda Amerikoje tapo svarbiu tautinės savimonės ir kultūros puoselėjimo įrankiu. 1874 m. M. Tvarauskas Shamokine įsteigė pirmąją lietuvių spaustuvę, o 1875 m. joje išspausdino pirmąją Amerikos lietuvišką knygą. 1879 m. Niujorke pasirodė pirmasis lietuviškas laikraštis.
1885 m. J. Šliūpas Niujorke įkūrė Lietuvos mylėtojų bendrovę ir pradėjo leisti laikraštį „Lietuviškasis balsas“, kuriame aukštinta lietuvybė ir kritikuoti sulenkėję tautiečiai. Nuo 1886 m. Plymouthe ėjo katalikiškos pakraipos laikraštis „Vienybė lietuvninkų“. Tarp abiejų laikraščių leidėjų ir skaitytojų kilo nesantaika, kuri išryškino dvi pagrindines XIX amžiaus pabaigos-XX amžiaus pradžios JAV lietuvių ideologines politines kryptis.
1886 m. apie „Lietuviškąjį balsą“ susibūrę J. Šliūpo šalininkai Shenandoah įsteigė Susivienijimą lietuvininkų Amerikoje. Katalikiškos krypties veikėjai, „Vienybės lietuvninkų“ rėmėjai, tais pačiais metais Plymouthe įsteigė Susivienijimą lietuviškų draugysčių Amerikoje. Katalikiškos krypties atstovai redagavo „Vienybę lietuvninkų“, leido laikraščius „Saulė“, „Garsas Amerikos lietuvių“, „Žvaigždė“, žurnalus „Dirva“ ir „Dirva-Žinynas“, knygas, 1900 m. įsteigė švietimo ir šalpos draugiją „Motinėlė“, 1906 m. - Amerikos lietuvių Romos katalikų federaciją. 1909 m. Niujorke įsteigta Amerikos lietuvių Rymo katalikų kunigų sąjunga leido laikraštį „Draugas“. Prie lietuviškų parapijų kūrėsi parapinės mokyklos, kuriose dažniausia dėstė lietuvės vienuolės.
Socialinė ir politinė veikla
Jau XIX amžiaus pabaigoje Pensilvanijos ir Ilinojaus valstijose kūrėsi lietuvių socialistų kuopos. 1905 m. Newarke įvyko jų atstovų suvažiavimas, kurio metu įkurta Lietuvių socialistų partija Amerikoje. Jos pagrindinis tikslas buvo remti 1905 m. revoliucijos veikėjus Lietuvoje. 1905-17 m. Filadelfijoje leistas socialistų laikraštis „Kova“.
Kilus Pirmajam pasauliniam karui (1914 m.) įvairių politinių pažiūrų JAV lietuvių veikėjai mėgino sušaukti bendrą seimą, kuris turėtų priimti nutarimus dėl pagalbos Lietuvai per karą ir krašto ateities po jo. Sutarti nepavykus, įvyko du seimai - katalikų Čikagoje ir tautininkų bei socialistų Brukline. Katalikai, tautininkai, socialistai įsteigė šalpos Lietuvai fondus. 1918 m. katalikai ir tautininkai Niujorke kartu suorganizavo Lietuvių seimą, per kurį įkurtas Vykdomasis komitetas, siekęs, kad JAV pripažintų Lietuvos nepriklausomybę.
Taip pat skaitykite: Atsiminimai ir siekiai: Lietuva 1956 m.
Emigracijos pokyčiai ir grįžimas į Lietuvą
Pirmasis pasaulinis karas ir griežtesnė JAV imigracijos politika 1921-29 m. pristabdė lietuvių imigracijos srautą. 1915-48 m. iš Lietuvos į JAV atvyko apie 20 000 žmonių. 1930 m. 68 % lietuvių gyveno Pensilvanijos, Ilinojaus, Masačusetso ir Niujorko valstijose (88 % - miestuose). Iki Antrojo pasaulinio karo dauguma lietuvių dirbo fizinį darbą, nors jau XIX amžiaus pabaigoje ir ypač po Pirmojo pasaulinio karo įkūrė ir smulkių įmonių. Vis daugiau lietuvių baigė aukštesniuosius mokslus ir įgijo specialybę.
1918-40 m. dalis JAV lietuvių grįžo ir mėgino įsikurti nepriklausomoje Lietuvoje. Lietuvos atstovybės Vašingtone duomenimis, iki 1922 m. buvo išduota daugiau kaip 6300 pasų grįžtantiems gyventi į Lietuvą. Iš viso iki 1940 m. į Lietuvą išvyko apie 20 000 žmonių, iš jų apie 15 000 - nuolat gyventi. Dalis JAV lietuvių specialistų vyko į Lietuvą dirbti, padėjo kurti jos ūkį. JAV lietuviai finansiškai rėmė Lietuvoje gyvenančius gimines, kasmet pašto perlaidomis ir banko čekiais buvo persiunčiama daugiau kaip 30 mln.
Lietuvių veikla po Lietuvos okupacijos
SSRS okupavus Lietuvą, Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos iniciatyva 1940 m. įsteigta JAV lietuvių įvairių politinių grupių atstovų Lietuvai gelbėti taryba. 1941 m. taryba pavadinta Amerikos lietuvių taryba (ALT). Netrukus iš jos išėję tautininkų srovės veikėjai 1941 m. įkūrė Lietuvai vaduoti sąjungą ir 1944 m. Amerikos lietuvių misiją. 1944-65 m. ALT Niujorke išlaikė Amerikos lietuvių informacijos centrą. 1944 m. įsteigtas ALT priklausančių organizacijų atstovų šalpos fondas BALF.
1960 m. surašymo duomenimis, JAV gyveno 402 846 lietuviai, daugiausia - Ilinojaus, Pensilvanijos, Niujorko ir Masačusetso valstijose. Daugiau kaip 98 % lietuvių gyveno miestuose ir miesteliuose. Po Antrojo pasaulinio karo atvykę lietuviai išplėtė lietuviškų telkinių geografiją rytiniu JAV pakraščiu iki Floridos.
Pokario lietuvių bendruomenė ir organizacijos
Po Antrojo pasaulinio karo atvykę lietuviai JAV lietuvių bendruomenę rado politiškai ir ideologiškai susiskaldžiusią ir gerokai nutautusią. Didžiulėje JAV teritorijoje jie išsisklaidė, bet siekė išlaikyti bendruomeninę veiklą. Į senąsias lietuvių organizacijas jie jungėsi vangiai.
Taip pat skaitykite: Taivano turizmo gidai
1949 m. iš Vokietijos į JAV perkelta Lietuvių moterų atstovybės būstinė, Lietuvos skautų sąjungos centras, Čikagoje atgaivinta Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga. 1950 m. JAV atgaivinta korporacijos Neo-Lithuania veikla, įkurta Lietuvių veteranų sąjunga Ramovė, 1954 m. - Lietuvos šaulių sąjunga tremtyje. Nuo 1950 m. JAV veikia Lietuvių rašytojų draugija, nuo 1953 m. - Lietuvių žurnalistų sąjunga, nuo 1956 m. - Amerikos lietuvių dailininkų sąjunga. 1951 m. Niujorke įkurta Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjunga ir Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjunga.
Atkurta lietuviškų kultūros įstaigų ir įkurta naujų. 1949-91 m. Clevelande veikė Čiurlionio ansamblis, nuo 1950 m. Čikagoje veikia Lietuvių dailės institutas, Lietuvių kalbos draugija, nuo 1951 m. - Pasaulio lietuvių archyvas, nuo 1957 m. Čikagoje - tėvų jėzuitų įkurtas Čikagos lietuvių jaunimo centras, nuo 1960 m. - Lietuvių muzikologijos archyvas, nuo 1966 m. - Balzeko lietuvių kultūros muziejus. 1955 m. J. Varkalos iniciatyva įsteigta Amerikos lietuvių istorijos draugija, 1957 m. Čikagoje - Lietuvių istorijos draugija. 1955 m. iš Vokietijos į Niujorką persikėlė VLIK centras ir jo institucija Tautos fondas. VLIK ėmėsi informacinės ir aktyvios politinės Lietuvos laisvinimo veiklos.
Be gausių minėtų organizacijų, vėliau atvykę lietuviai siekė, o jiems pritarė dalis senųjų imigrantų, kad būtų įkurta organizacija, vienijanti įvairių politinių pažiūrų ir įsitikinimų lietuvius. Ja tapo JAV lietuvių bendruomenė (JAV LB).
JAV lietuvių bendruomenės veikla ir Lietuvos laisvinimas
Iki XX amžiaus 8 dešimtmečio JAV LB rūpinosi beveik vien kultūros ir švietimo reikalais. 1971 m. sudaryta JAV LB Visuomeninių reikalų taryba, koordinuojanti JAV lietuvių politinę veiklą. Ypač aktyvi politinė ir visuomeninė veikla dėl Lietuvos laisvinimo buvo XX amžiaus 8 dešimtmetyje. ALT ir JAV LB rengė susitikimus su JAV valdžios atstovais, siuntė delegacijas pas aukščiausius JAV valdžios pareigūnus.
20 a. 9 dešimtmečio pradžioje išryškėjo JAV lietuvių bendruomenės silpimo dėl veikėjų senatvės ir mirčių, jaunimo nesijungimo į bendruomeninius reikalus ir nutautėjimo požymių. 1982 m. paskelbti lietuviškų parapijų metais, įvairios lietuvių organizacijos siekė, kad parapijos taptų ne tik tikėjimo, bet ir lietuvybės išlaikymo centrais.
9 dešimtmečio viduryje sovietų bloko šalyse prasidėjus nacionaliniams judėjimams, JAV lietuviai siekė naudotis JAV administracijos ir Kongreso Baltijos šalims rodomu palankumu. JAV LB ėmė labiau orientuotis į politinio pobūdžio veiklą: tvirtinti ryšiai su valdžios atstovais, žiniasklaida, Katalikų Bažnyčia, skleista informacija apie SSRS Lietuvoje vykdomus žmogaus teisių pažeidimus.
Nuo 9 dešimtmečio pabaigos vėl pagyvėjus ryšiams su Lietuva, JAV lankantis Sąjūdžio veikėjams, meno kolektyvams iš Lietuvos, ėmė didėti JAV lietuvių ir lietuvių kilmės piliečių domėjimasis lietuvių kalba, Lietuvos istorija, geografija. 1989 m. Čikagos priemiestyje Lemonte įsteigtas Pasaulio lietuvių centras, ten veikia daugelio lietuviškų organizacijų centrai, vyksta lietuviški renginiai.
Bendradarbiavimas atkūrus Nepriklausomybę
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990 m.), JAV LB Visuomeninių reikalų taryba ir Vašingtone įkurta JAV LB įstaiga rengė pranešimus JAV administracijai ir Kongresui apie padėtį Lietuvoje, siekė paveikti Kongresą priimti kongresmeno R. J. Durbino pateiktą rezoliuciją dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo, tarpininkavo Lietuvos veikėjams susitinkant su JAV valdžios atstovais.
Pasikeitė JAV lietuvių ir Lietuvos bendravimo pobūdis. Nuo 1995 m. prie Lietuvos Respublikos Seimo veikia Seimo ir JAV LB komisija. 2001 m. JAV LB, ALT, Lietuvos vyčių, Amerikos lietuvių respublikonų bei demokratų federacijų vadovai ir Lietuvos ambasadorius V. Ušackas pasirašė įsipareigojimą bendrai siekti Lietuvos narystės NATO.
Naujausia emigracijos banga
1990-2002 m., spėjama, į JAV atvyko apie 250 000 lietuvių. Daugelis jų nemanė nuolat gyventi, siekė užsidirbti ir grįžti į Lietuvą. Dalis atvykusiųjų liko JAV, papildydami senąją lietuvių bendruomenę ir kurdami naujas organizacijas bei iniciatyvas.
tags: #1956 #metais #grizo #is #pietu #amerikos