Žaidimas „Duok blyną“: Taisyklės ir Ugdomasis Potencialas
Šiame straipsnyje nagrinėjamos žaidimo „Duok blyną“ taisyklės, jo ugdomasis potencialas bei ryšys su ikimokyklinio ugdymo įstaigos veikla. Straipsnis remiasi Panevėžio rajono Pažagienių darželio-mokyklos patirtimi, siekiant atskleisti žaidimo svarbą vaiko pažinimo, socialinės kompetencijos ir sveikatos ugdymui.
Įvadas
Pažagienių darželis-mokykla, įsikūrusi ramioje Panevėžio priemiestyje, nuo 1991 metų vykdo edukacines, socialines ir kultūrines funkcijas, tenkindama vaiko, šeimos ir bendruomenės poreikius. Šioje įstaigoje ypatingas dėmesys skiriamas vaiko saugumui, socializacijai ir ugdymo tęstinumui. Ugdymo turinys formuojamas atsižvelgiant į regiono švietimo nuostatas, individualius darželio-mokyklos tikslus bei vaikų ir jų tėvų poreikius. Tėvų dalyvavimas įstaigos gyvenime tiesiogiai veikia vaikų pasiekimus, motyvaciją, savęs vertinimą ir elgesį. Darželį-mokyklą lanko daugiau nei 50 ikimokyklinio amžiaus vaikų nuo vienerių iki septynerių metų. Dauguma vaikų auga palankioje socialinėje aplinkoje. Įstaigoje dirba 5 ikimokyklinio ugdymo pedagogai ir 1 priešmokyklinės grupės pedagogas, kuriems padeda meninio ugdymo pedagogas ir logopedas.
Humanistinė Ugdymo Kryptis ir Žaidimo Svarba
Darželis-mokykla laikosi humanistinės ugdymo krypties, kurios pradininkai teigė, kad svarbiausias asmenybės bruožas - veržimasis į ateitį, siekis laisvai realizuoti savo galias. Pedagogai siekia padėti ugdytiniams suvokti save, savo problemas, saviraidos tikslus ir transformuoti juos į veiklos motyvus. Partnerystė, demokratinis stilius ir žmogiškųjų santykių normos yra svarbiausi pedagoginės veiklos ypatumai.
Žaidimas yra natūrali būsena, padedanti vaiko specifinei raidai ikimokykliniais metais. Šveicarų filosofo ir psichologo Jeano Piaget idėjos pabrėžia, kad žaisdamas vaikas suvokia ir atkuria pasaulį, įprasmina jį. Darželis-mokykla remiasi progresyvistine Ovido Decroly, Célestino Freinet ir Adolphe Ferrière ugdymo koncepcija, kurioje ugdymas suprantamas kaip kiekvieno asmens gebėjimų plėtotės skatinimas, sudarant geras raidos sąlygas. Ugdymo paskirtis - ne rengti ugdytinį gyvenimui, o organizuoti jo dabartinę veiklą taip, kad atsiskleistų visos jo galios ir jis pajėgtų realizuoti save. Ugdytinis neturi jausti, kad jį kažkas ugdo, jis turi gyventi natūralų gyvenimą, remdamasis individualios patirties sąlygojamais siekiais. Viena iš progresyvistinės ugdymo koncepcijos atmainų yra integruotas ugdymas.
Ugdymo Modeliai ir Pažinimo Džiaugsmas
Įstaiga kuria ir įgyvendina ugdymo modelius, orientuotus į vaiko prigimtinių galių plėtojimą, atsižvelgiant į bendražmogiškąsias ir tautines vertybes, natūralią ir individualią psichinių ir fizinių procesų raidą. Vaikas patirs pažinimo džiaugsmą, kai jam bus sudarytos sąlygos pačiam patirti, atrasti. Jis smalsauja, klausinėja, stebi, tiria, eksperimentuoja. Jau ankstyvoje vaikystėje bando spręsti kilusias ar suaugusiojo pateiktas problemas, planuoja savo veiklą ir siekia rezultato. Pažinimas neturi būti tapatinamas su žinių perteikimu, mokėjimų ir įgūdžių formavimo procesu. Svarbu skatinti vaikų smalsumą, ugdyti sensoriką, lavinti mąstymo operacijas, turtinti vaizdines pasaulio pažinimo formas. Spartus vaizdinio mąstymo ir vaizduotės lavinimas suteikia galimybę gyventi sudėtingame fantazijų pasaulyje. Dalyvaudamas įvairioje veikloje vaikas įgyja naujų žinių apie supantį pasaulį. Pažinimas remiasi turima vaiko patirtimi, ją kryptingai plėtojant bei gilinant. Vaiko pasaulio pažinimas yra visuminis. Pedagogo pareiga - skatinti ir plėsti akiratį, suteikti žinių apie gyvąją ir negyvąją gamtą, jos reiškinius. Vaiko patirtis įprasminama formuojant dorinį jo santykį su aplinkiniu pasauliu. Pažindamas ir tyrinėdamas pasaulį, vaikas domisi viskuo, kas jį supa, geba logiškai mąstyti, suvokti priežasties ir pasekmės nuoseklumą, atrasti panašumus ir skirtumus, daryti išvadas, apibendrinimus. Pažindamas aplinką, jis ima kritiškai mąstyti, ieškoti informacijos ir įvairių problemų sprendimo būdų.
Taip pat skaitykite: Pietų Amerikos žemėlapis: žaidimas ir mokymasis
Pažinimo Ugdymas Pagal Amžiaus Tarpsnius
Nuo 1 iki 3 metų: Palaikyti ir skatinti natūralų domėjimąsi savimi ir aplinkiniu pasauliu, sudarant palankias aplinkybes svarbiausiems pažinimo pasiekimams. Vaikai pažįsta kelis daiktus, kurie skleidžia garsus, tyrinėja save veidrodyje, tapatina save su draugais. Jie supranta, kas ką veikia (vaikas valgo, žaidžia, miega, katė ir šuo ėda), gėrisi kambarinėmis ir lauko gėlėmis, žino, kad jas reikia prižiūrėti, stebi darželio teritorijoje augančius medžius, mėgdžioja vabalėlių dūzgimą ir zyzimą, stebi į darželio teritoriją atskrendančius paukštelius, mėgdžioja jų čiulbėjimą ir imituoja judesius. Žiūrėdami paveikslėlius, susipažįsta su naminiais paukščiais (višta, gaidys) ir baldais (stalas, kėdė, lova, spinta). Šiam amžiaus tarpsniui naudojami tyrinėjimai, pokalbiai, žaidimai ir didaktinės knygos.
Nuo 3 iki 5 metų ir nuo 5 iki 6 metų: Vaikai mato ir randa aplinkoje namų apyvokos ir savo asmeninius daiktus, jais naudojasi ir pavadina. Tyrinėja savo odą, vabalėlius, kirmines ir augalus padidinamuoju stiklu, apžiūri save veidrodyje ir rodo įvairias grimasas. Atskiria trikampius, kvadratus, skritulius ir keturkampius, atpažįsta šių formų objektus aplinkoje. Geba grupuoti daiktus pagal formą, spalvą ir dydį, nusako daiktų paviršių (švelnus, šiurkštus, lygus, gruoblėtas, spalvotas, vienspalvis, šiltas, šaltas, trikampis, keturkampis, apskritas). Atranda daiktų pėdsakus smėlyje ir sniege, grupuoja daiktus pagal medžiagas, iš kurių jie pagaminti (moliniai, mediniai, plastmasiniai), pagal paskirtį (maistui gaminti, švarai palaikyti, darbams dirbti) ir pagal būdingus požymius (dydį, spalvą, formą). Skaičiuoja daiktus, garsus ir judesius iki 5, paskutinį skaitvardį priskirdami visai grupei, sulygina daiktų grupes, vartoja sąvokas „tiek pat“, „daugiau-mažiau“ ir „po lygiai“. Skaičiuoja daiktų eilę nuo 1 iki 5, vartojant kelintinius skaitvardžius. Bando tyrinėti supančią erdvę, nusako savo buvimo vietą kambaryje, juda pagal nuorodas pirmyn, atgal ir į šoną. Geba nusakyti kryptis (kairė-dešinė, viršus-apačia, aukščiau-žemiau) ir perkelia daiktus, orientuodamasis į savo kūno padėtį ar kito daikto atžvilgiu. Skiria ir suvokia atskiras paros dalis ir jas pavadina, bando vartoti sąvokas „šiandien“, „vakar“ ir „rytoj“, žino metų laikus ir bando juos įvardinti nuosekliai. Supranta, kad paros trukmę galima skirti pagal gamtos reiškinius (šviečia saulė - diena, temsta - vakaras ir t. t.), nusako pagrindinius metų laikų požymius, žino, kad laiką matuoja laikrodis, o anksčiau buvo naudojami smėlio, saulės ir gėlių laikrodžiai. Stebi gyvūnus ir paukščius kaimo sodybose, parke, miške, lauke ir vandenyje, supranta, kad gyvūnai mus maitina (naudojame mėsą, kiaušinius ir pieno produktus) ir rengia. Sodina svogūną į vandenį ir žemę, sėja gėles ir stebi jų augimą, pastebi, kad augalams reikia saulės, drėgmės, oro ir žemės. Supranta, kad rožių, agrastų ir dagių spygliai bei kitų augalų lapai gali sužaloti pirštus, žino, kad augalai mus džiugina, suteikia pavėsį ir grožį (gėlės ir medžiai), „rengia“ (linai ir medvilnė) ir „maitina“ (daržovės, vaisiai, uogos, grybai ir riešutai). Žino kelis augalus (pataisai ir vandens lelijos) ir paukščius (juodieji gandrai), atranda, kad vanduo skystas, skaidrus, jį galima sušaldyti ir išgarinti, o smėlis - sausas, drėgnas ir birus. Pastebi ir pasako, kada oras šiltas, šaltas, lietingas, siaučia pūga, sninga ar vėjuota, domisi saule, mėnuliu ir žvaigždėmis, supranta, kad dangaus kūnai veikia augalus, gyvūnus ir žmones.
5 metų ir vyresni: Geba suprasti daiktų ir reiškinių įvairovę, apžiūrinėja daiktus, maketus ir nuotraukas, naudoja padidinamąjį stiklą ir mikroskopą. Apvedžioja geometrinių figūrų trafaretus, kuria iš geometrinių formų įvairias figūras, renka daiktus ir grupuoja pagal spalvą ir atspalvius, apibūdina daiktų paviršiaus savybes (lygus, gruoblėtas, švelnus, šiurkštus), grupuoja daiktus pagal paskirtį (maistui gaminti, švarai palaikyti) ir drabužius (šventėms, sportui, miegui). Atpažįsta parašytą skaitmenį ir jam priskiria daiktus, padeda lėlę prie savęs, dešinėje, kairėje, šalia ir toli nuo savęs, piešia lapo viršuje, apačioje ir viduryje, keičia judėjimo kryptį pagal auklėtojos nurodymą, skiria paros trukmę, aptaria, ką veikia rudenį, žiemą, pavasarį ir vasarą, skiria metų laikus, geba pasakyti savaitės dienas, žino jų seką ir naudojasi grupės kalendoriumi. Žaidžia su laikrodžiais (smėlio, rankinis ir žadintuvas), suvokia, ką galima nuveikti per 1 minutę, 10 minučių, dieną ir savaitę. Pastebi, kad paukščiai skraido ore, gyvūnai gyvena miške, laukuose ir žemėje, sumaniai slepiasi nuo priešų, susiranda maisto ir įsikuria namus. Pastebi, kad augalams reikia dirvožemio, oro ir vandens, sėja gėles, sodina svogūnus ir kambarines gėles, liečia rožes su spygliais, usnis, dagius ir agrastus, apžiūrinėja saulę, mėnulį ir vaivorykštę, stebi orą, suvokia oro svarbą - juo kvėpuoja žmonės, žaidžia su smėliu, akmenukais ir medžio šakelėmis.
Socialinė Kompetencija ir Bendruomenės Svarba
Vaiko socialinė kompetencija priklauso nuo amžiaus ir jo gyvenimiškos patirties. Jam reikia daug kartų tikrinti ir bandyti savo samprotavimų teisingumą, jis turi savitą pažinimo stilių ir tempą. Vaiko bandymai, mėginimai ir žaidimai padeda patirti pasisekimo jausmą, ugdo jo savigarbą ir savęs pažinimą. Vaikas pajunta, jog gali savarankiškai pažinti, bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais ir suaugusiais, dalintis ir spręsti problemas. Gyvendamas bendruomenėje, vaikas įgyja vis daugiau žinių ir patyrimo apie šeimos ir gyvenimo vaikų grupėje skirtumus, draugus ir draugystę, kaimynus, žmonių darbus ir jų sukurtus daiktus, apie žmonių kūrybą ir meno kūrinius, gimtinę.
Socialinės Kompetencijos Ugdymas Pagal Amžiaus Tarpsnius
Nuo 1 metų: Gebėti reikšti jausmus, susijusius su veikla: pasitenkinimas, nusivylimas ir nuoskauda, derina su bendraamžiais tarpusavio veiksmus, parenka paveikslėlį pagal savo nuotaiką. Veiklos metu jaučia pasitenkinimą, o sugriuvus statiniui - nusivylimą.
Taip pat skaitykite: „Picos Fabrikas“ – kelias nuo žaidimo iki verslo
Nuo 3 iki 5 metų ir nuo 5 iki 6 metų: Žinoti, kaip saugiai elgtis gatvėje ir kelyje, pasako savo vardą ir pavardę, supranta, kad yra ir kitų žmonių su tokiais vardais ir pavardėmis, pasako savo tėvelių, o kai kurie ir senelių vardus. Supranta, kad kvėpuoja pro nosį ir burną, ragauja laižydamas ir kramtydamas, pasako, kas sūru, saldu ir kartu, nusako savo ir draugų nuotaikas, reiškia savo emocijas, skiria berniuką nuo mergaitės ir seną nuo jauno. Supranta, kad negalima liesti karštų daiktų, žaisti su degtukais ir aštriais daiktais, būti atsargiam prie vandens telkinių, žino, kur dirba tėveliai ir bando aiškinti, kuo užsiima, žino savo šeimos narius ir pasakoja apie senelius, supranta, kas yra kaimynas, žino savo tautybę, kurioje šalyje gyvena, jos sostinę, vėliavą ir herbą, pasako savo adresą (kaimą, miestą, gatvę), pabaigia pradėtus darbus ir atlieka nepatinkančias ar sunkiai įveikiamas užduotis, atsiprašo įžeisto ar užgauto draugo.
5 metų ir vyresni: Žino savo vardą ir pavardę, supranta, kad tokį pat vardą gali turėti keli žmonės, skiria žmones pagal išvaizdą ir rūbus, kvėpuoja ir bando išbūti nekvėpavęs, ragauja ir skiria skonį (saldų nuo sūraus ir rūgštų nuo kartaus), įvertina savo galimybes, supranta, kodėl tėveliai dirba, žino savo vietą šeimoje, tėvelių vardus, pavardes ir profesiją, žaidžia vaidybinius žaidimus („Šeima“, „Poliklinika“, „Parduotuvė“, „Mokykla“).
Sveikatos Ugdymas ir Saugios Gyvensenos Formavimas
Sveikata yra žmogaus fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, didžiausia jo vertybė, laimės ir sėkmės laidas. Vaikai turi prigimtinę ir konstitucinę teisę augti ir sveikai gyventi. Sveikatos ugdymo pagrindai formuojami ankstyvoje vaikystėje. Nemažą įtaką šiam procesui daro ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kuri yra pirmoji sveikatos ugdymo ir saugios gyvensenos sistemos pakopa. Čia saugoma ir stiprinama fizinė ir psichinė vaiko sveikata, sudaromos sąlygos, tenkinančios augančio organizmo poreikį judėti.
Sveikatos Stiprinimo Priemonės
- Fizinio aktyvumo skatinimas: Judrūs žaidimai, mankštos, sportiniai užsiėmimai.
- Sveikos mitybos įpročių formavimas: Subalansuotas maistas, pakankamas vandens vartojimas, vaisių ir daržovių įtraukimas į racioną.
- Asmens higienos įgūdžių ugdymas: Rankų plovimas, dantų valymas, tinkama kūno priežiūra.
- Psichologinės gerovės užtikrinimas: Emocijų reiškimas, konfliktų sprendimas, pozityvus bendravimas.
- Saugios aplinkos kūrimas: Traumatizmo prevencija, saugaus elgesio įgūdžių formavimas.
Taip pat skaitykite: Žaidimai apie maisto gaminimą
tags: #žaidimas #duok #blyną #taisyklės