Švenčionių aukštumos: gamtos ir kultūros sintezė
Švenčionių aukštuma, iškilusi rytų Lietuvoje, yra unikalus kraštovaizdis, kuriame gamta ir žmogaus veikla harmoningai susipynė. Šis regionas garsėja ne tik vaizdingomis kalvomis, ežerais ir miškais, bet ir turtingu kultūros paveldu, saugomu Sirvėtos regioniniame parke ir kitose saugomose teritorijose. Švenčionių aukštumos reljefas susiformavo paskutiniojo ledynmečio metu, o aukščiausi taškai siekia beveik 300 metrų virš jūros lygio.
Geografinė padėtis ir kraštovaizdis
Švenčionių rajonas įsikūręs Lietuvos rytuose, prie Baltarusijos sienos. Rytiniai rajono pakraščiai plyti Aukštaičių, o didžioji dalis - Švenčionių aukštumoje. Švenčionių aukštuma yra ledyno pakraščio darinių akumuliacijos ruožų suformuota aukštuma. Ji susidarė Vilnios ir Žeimenos-Neries vidurupio plaštakų sąlytyje. Aukštumos paviršių formuoja moreniniai masyvai, kuriuos sustūmė ledyno liežuviai.
Švenčionių aukštumos vakarinė riba sutampa su Strūnaičio ir Švenčionėlių plynaukštės pakraščiu. Šis regionas išsiskiria ežerų gausa - rajone tyvuliuoja net 289 ežerai, kurių bendras plotas užima 5 632,1 ha. Daugiausia yra nedidelių, iki 10 ha ploto ežerų (203 ežerai), tačiau yra ir didesnių, tokių kaip Kretuonas (862,5 ha) bei Asveja (539,6 ha). Švenčionių rajono ežerų išskirtinis požymis - tyras, skaidrus vanduo. Net 70 proc. visų ežerų sudaro nedideli ežerai.
Švenčionių rajono centras yra Švenčionių aukštumoje, rajono pakraščiai - Aukštaičių aukštumoje.
Per Švenčionių rajono aukštumas eina Nemuno ir Dauguvos upių baseinų takoskyra, todėl iš ežerų ištekantys upeliai išplukdo nešvarumus. Pietiniu Švenčionių rajono pakraščiu teka Neris. Iš šiaurės į pietus rajono teritorija teka Neries intakas Žeimena, į kurią įsilieja Lakaja, Peršokšna, Mera, Dubinga ir kiti mažesni upeliai.
Taip pat skaitykite: Tortai vaikams Švenčionyse
Švenčionių rajonas išsiskiria ne tik ežerų, bet ir miškų gausa - jie užima 53 proc. rajono teritorijos. Miškingiausia yra vakarinė rajono dalis - ten driekiasi didžiausios Lietuvoje Labanoro girios masyvas.
Aukščiausia rajono vieta - Girdžiuliškės kalnas (Švenčionių seniūnija), iškilęs iki 250 m aukščio virš jūros lygio. Žemiausia rajono vieta - 116 metrų - yra Žeimenos žemumoje ties riba su Vilniaus rajonu.
Sirvėtos regioninis parkas
Sirvėtos regioninis parkas yra Daugėliškio ir Stoniūnų didžiulio kalvotojo masyvo, sudarančio iškiliausią Švenčionių aukštumos keterą, pietvakarinėje dalyje. Parko plotas - 8754,66 ha, iš kurių 86% yra Švenčionių rajone, o 14% - Ignalinos rajone. Parkas įsteigtas 1992 metais, siekiant išsaugoti Švenčionių aukštumos moreninės takoskyros kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes.
Parko teritorija priklauso Dauguvos baseinui rytinėje dalyje ir Žeimenos pabaseiniui vakarinėje dalyje. Saugomos teritorijos pietrytinėje dalyje yra Sirvėtos kraštovaizdžio draustinis, o šiaurrytinėje pusėje - Šventos kraštovaizdžio draustiniai.
Žemiausia regioninio parko vieta yra netoli Didžiasalio kaimo - 154,0 m virš jūros lygio. Aukščiausia parko vieta - Nevaišių kalnas, iškilęs 288,9 m virš jūros lygio. Tai ketvirtoji pagal aukštį Lietuvos vieta.
Taip pat skaitykite: "Fokus Pica" Švenčionys: apžvalga ir patarimai
Šiame kalvų bangavime nuo seno įsikūrę kaimai bei vienkiemiai, kuriuose žmonės kuria ir puoselėja kultūrą.
Kultūros paveldas
Švenčionių kraštas nuo seno buvo Nalšios žemės širdis. Manoma, kad jau XIII a. Švenčionys galėjo būti valsčiaus centras.
Sirvėtos regioniniame parke yra 67 kaimai, kurių kiekvienas turi savo kultūros tradicijų ir papročių, tačiau visus juos jungia Aukštaitijos regionui būdingi papročiai ir tradicijos. Žmonių ryšys su gyvenama aplinka atsiskleidžia buityje: statinių architektūra, kiemų struktūra, medžiagos, naudojamos statyboje ar iš kurių kuriami kasdieniai buities rakandai.
Kiekvieno kaimo bendruomenė turėdavo kaimo kryžių, kuris buvo laikomas sargu ir globėju nuo visų galimų nelaimių. Dabar Sirvėtos regioniniame parke priskaičiuojama daugiau kaip 40 kaimo kryžių.
Švenčionyse galima aplankyti Nalšios muziejų, kuriame sukaupta daugiau kaip 52 tūkstančiai eksponatų, pasakojančių krašto istoriją. Mieste taip pat stovi įspūdingos išorės Visų Šventųjų bažnyčia (pastatyta 1898 metais) ir Švc. Trejybės cerkvė (pastatyta tais pačiais metais). Mieste dar yra medinė sentikių Dievo Motinos Žengimo Dangun cerkvė.
Taip pat skaitykite: Renginiai senjorams Švenčionyse
Švenčionių krašte yra daug unikalių bažnyčių: Labanoro bažnyčia su išlikusia sena varpine, Stirnių akmeninė bažnyčia, Kaltanėnų raudonų plytų bažnyčia ir Palūšės medinė bažnyčia. Iš tarpukario išlikusios medinės vienkiemių sodybos ir nedidelių kaimelių trobos su didžiuliais klojimais, paupių ir paežerių pirtelės.
Turizmas ir rekreacija
Švenčionių kraštas garsėja savo nepaprastai gražia gamta - kalvomis, miškais, ežerais ir upėmis. Rajono teritorijoje yra Aukštaitijos nacionalinio parko bei Asvejos, Labanoro ir Sirvėtos regioninių parkų didžiosios dalys, kur susitelkę dauguma rajone saugomų gamtos paveldo objektų.
Sirvėtos regioniniame parke rengiamos turistinės pažintinės ekskursijos įvairiais maršrutais, aplankant kultūros paveldo bei gamtos objektus, istorines vietas, grožintis kalvotu kraštovaizdžiu ir stebint natūralią gamtą.
Norintiems aktyviai praleisti laisvalaikį čia yra geros sąlygos sportuoti gamtoje, pasivažinėti dviračiais, žvejoti, pasimaudyti, stovyklauti, o žiemą - slidinėti slidėmis.
Parke yra pažintinis pėsčiųjų takas, du dviračių maršrutai: ,,Dauguvos-Nemuno takoskyros dviračių takas" (9 km) ir ,,Mažasis šeimos dviračių takas” (3 km). Taip pat yra dvi stovyklavietės (Beržuvio ir Bėlaičio) ir aštuonios poilsiavietės (prie Bėlio, Beržuvio, Miškinio, Ilgio ir Mergežerio ežerų, bei Šventos poilsiavietė).
Žeimena yra viena švariausių ir gražiausių Lietuvos upių, tinkama baidarių žygiams. Labanore įsikūręs pilotų klubas „Omega“ siūlo apžvelgti Švenčionių krašto girias ir ežerus iš paukščio skrydžio.
Gamtos paminklai
Švenčionių krašte yra daug įspūdingų gamtos paminklų, tokių kaip Lino verdenė (šaltinis, iš kurio per sekundę į Sėtikio ežerą išteka apie 6 litrai vandens) ir Gražusis kadagys (Aukštaitijos nacionaliniame parke augantis kadagys, turintis net trylika kamienų). Labanoro regioniniame parke galima pamatyti Ožkų akmenį.
Apgyvendinimas ir maitinimas
Labanoro miestelyje yra Europos kulinarinio paveldo tinklui priklausantis viešbutis-restoranas „Labanoras“, siūlantis tradicinius krašto patiekalus iš Labanoro girios gėrybių.
tags: #Švenčionys #aukštis #virš #jūros #lygio