Šiaurės ir Pietų poliariniai ratai: apibrėžimas ir įtaka
Šiaurės ir Pietų poliariniai ratai yra dvi svarbios geografinės linijos, apibrėžiančios unikalias Žemės klimato ir apšvietimo zonas. Šie ratai, esantys atitinkamai apie 66,5° šiaurės ir pietų platumos, žymi teritorijas, kuriose bent vieną dieną metuose Saulė nenusileidžia arba nepakyla. Šis fenomenas sukelia poliarinę dieną ir poliarinę naktį, turinčias didelės įtakos vietos ekosistemoms ir žmonių gyvenimui.
Poliarinių ratų apibrėžimas ir geografinė padėtis
Šiaurės poliarinis ratas eina aplink Arkties regioną, kertant Šiaurės Ameriką, Europą ir Aziją. Pietų poliarinis ratas supa Antarktidą, žemyną, kurį 1820 m. atrado Rusijos keliautojai F. Belingshauzenas ir M. Lazarevas. Šios ekspedicijos metu žemėlapyje buvo pažymėti naujai atrasto žemyno pakrančių fragmentai. Pietų ašigalį pirmasis pasiekė norvegas R. Amundsenas 1910 m. gruodžio 24 d., o vėliau - anglai, vadovaujami R. Skoto.
Poliarinių ratų padėtis nėra statiška - dėl Žemės ašies svyravimų jie pamažu keičiasi. Šiuo metu ratai kasmet pasislenka apie 15 metrų į šiaurę.
Poliarinė diena ir poliarinė naktis
Pagrindinis poliarinių ratų bruožas yra poliarinė diena ir poliarinė naktis. Poliarinė diena - tai laikotarpis, kai Saulė nenusileidžia žemiau horizonto 24 valandas ar ilgiau. Šiaurės poliariniame rate poliarinė diena trunka nuo vienos dienos per vasaros saulėgrįžą iki kelių mėnesių arčiau ašigalio. Pietų poliariniame rate poliarinė diena taip pat trunka nuo vienos dienos iki kelių mėnesių.
Poliarinė naktis - tai laikotarpis, kai Saulė nepakyla virš horizonto 24 valandas ar ilgiau. Šiaurės poliariniame rate poliarinė naktis trunka nuo vienos dienos per žiemos saulėgrįžą iki kelių mėnesių arčiau ašigalio. Pietų poliariniame rate poliarinė naktis taip pat trunka nuo vienos dienos iki kelių mėnesių.
Taip pat skaitykite: Korėjos susivienijimo perspektyvos
Šie ekstremalūs apšvietimo ciklai turi didelės įtakos gyvūnams ir augalams, prisitaikiusiems prie šių sąlygų.
Klimatas poliariniuose regionuose
Klimatas poliariniuose regionuose yra atšiaurus, su žema temperatūra, stipriais vėjais ir dideliu sniego bei ledo kiekiu. Saulės spinduliai pasiekia Antarktidos paviršių įstrižai, o poliarinė naktis antarktidoje dar labiau sumažina šilumos kiekį. Nepaisant to, kai kurie augalai ir gyvūnai sugeba išgyventi šiose ekstremaliose sąlygose.
Antarktidoje auga Antarktidos perlinė jonažolė ir Antarktidos plaukinė žolė. Iš paukščių čia galima rasti audrapaukščius, žuvėdras plėšikes, kormoranus ir albatrosus. Jūrose plaukioja kašalotai, jūrų kiaulės, banginiai (įskaitant mėlynuosius banginius), ruoniai ir jūrų liūtai. Baltųjų lokių Antarktidoje nėra.
Moksliniai tyrimai Antarktidoje
Antarktida yra svarbi mokslinių tyrimų vieta. Čia įkurtos mokslinių tyrimų stotys, kuriose mokslininkai tiria klimato kaitą, ledynus, geologiją, biologiją ir kitas sritis. Antarktida taip pat svarbi siekiant suprasti Žemės istoriją ir ateitį.
Iškylantys pavojai Antarkties gamtai
Antarkties gamtai iškyla pavojai dėl klimato kaitos, taršos ir turizmo. Klimato kaita sukelia ledynų tirpimą, jūros lygio kilimą ir ekosistemų pokyčius. Tarša, įskaitant plastiko atliekas ir chemines medžiagas, gali pakenkti gyvūnams ir augalams. Turizmas gali trikdyti laukinę gamtą ir padidinti taršą.
Taip pat skaitykite: Charakteristikos: Pietų Amerikos savanos
Istoriniai artefaktai ir senovės statiniai
Žmonių civilizacijos paliko pėdsakų įvairiose pasaulio vietose, įskaitant net atokiausias salas ir žemynus. Dar iki pirmųjų civilizacijų, kurių pavadinimus žinome, žmonės statė pastatus. Akmens amžiuje buvo sukurti pirmieji dalykai, kurie iki šiol įdomūs ir netikėti.
Velykų sala
Velykų sala - viena didžiųjų pasaulio paslapčių. Tai - atokiausia pasaulio žemė, nutolusi virš 2000 kilometrų nuo artimiausios gyvenamos salos. Čia beveik prieš 1000 metų atsikraustė akmens amžiaus žmonės, sukūrę sudėtingą religiją, savitus meno stilius ir net rašto sistemą. Velykų salos kultūra žlugo ne mažiau keistai, nei gimė. 1888 m. atvykę Čilės kolonistai rado visus moai (statulas) išvartytus. Išlikę ~887 moai, panašaus stiliaus: iki 10 metrų aukščio, sveriančios iki 80 tonų, su rausvomis “skrybėlėmis” pukao, akimis. Dauguma stovi išrikiuotos eilutėmis ant pakylų, vadinamų ahu. Daugiausiai - net 15 - stovi ant Ahu Tongariki. Visos statulos nukaldintos Rano Raraku skaldykloje.
Malta
Malta garsėja seniausiais išlikusiais pasaulio pastatais (~5000 metų amžiaus). Jų kopiją senovės maltiečiai įrengė po žeme. 1902 m. Hal Saflienio požemyje, manoma, buvo laidojami žmonės - prieš tai supūdžius, kad liktų kaulai. Vieta gležna ir be galo branginama, tad turistų skaičiai griežtai ribojami. Čia žemė išsaugojo viską kaip prieš 5000 metų: nenuskilę aštrūs kampai, ryškūs dažai, siaurėjančios lubos.
Sardinija
Nuragai - tai prieš 3000-4000 metų statyti masyvūs pilkų akmenų pastatai Sardinijos saloje. Kiekvienas jų - tai ištisas buvęs kaimas-tvirtovė. Kai kurie išsilaikę tikrai puikiai. Galima užeiti į vidų, vaikščioti koridoriais, laipioti iš aukšto į aukštą, užlipti ant siaurų stogų, ant kurių kadaise nuragų gynėjai laukdavo priešų. Iš viso nuragų - net 7000, daugiausiai salos šiaurės vakarinėje dalyje.
Nan Madolas
Nan Madolas vadinamas „Ramiojo vandenyno Venecija“. Tai ne ramus miestelis su kanalais, bet kvadratinį kilometrą užimančio V a. Saudeleurų dinastijos valdžios centro griuvėsiai. Akmenine siena apjuostos salos centre - spėjamas Saudeleurų kapas su stogeliu. Architektūra - paprasta, be raižinių ar lipdinių, bet jau vien pats didžiulių akmeninių mūrų, atplukdytų iš kitų salų, vaizdas čia, Ramiojo vandenyno viduryje, pakankamai įspūdingas, kad suteiktų Nan Madolui tokią paslapties aurą, kokia gaubia ir Velykų Salos statulas. Tačiau Nan Madolas - nekomercializuotas, vis dar “pasislėpęs” toli nuo turistinių kelių, nepakankamai tyrinėtas archeologų. Net šiandieniniai ponpėjiečiai į jį žiūri su baime. Vietiniai tiki, kad Nan Madolą pastatė piktosios dvasios ir kad viskas, kas ten pakeliama, turi būti ten ir palikta.
Taip pat skaitykite: Koordinatės laivyboje
Stounhendžas
Stounhendžas - tikriausiai garsiausias pasaulyje priešistorinis statinys, esantis Britanijoje, netoli Londono. Stounhendžas, kad ir apsuptas turistų ir kelių, turi savo dvasią, ypač kai žinai jo amžių (4000-5000 metų).
Gambija ir Senegalas
Gambijoje ir Senegale esantys akmenų ratai, vandinami “Afrikos Stounhendžu”, yra gerokai naujesni už Stounhendžą - statyti prieš 1000-2000 metų.
Gran Kanarija
Gran Kanarijoje esantis 5000 metų amžiaus statinys - balta siena apjuostas kalnas. Nesutariama, kas tai - kapas ar šventovė. Gran Kanarijos olas formavo ne tik gamta, bet ir gvančai - senieji salos gyventojai. Ispanai galvojo, kad ši ola buvo jų vienuolynas - bet iš tikro tai buvo grūdų sandėliai. Gvančai buvo vieni paskutinių planetos žmonių, gyvenimui plačiai naudoję olas - jose gyvendavo, laikydavo atsargas, laidodavosi, jos tarnaudavo kaip tvirtovės.
Senoviniai miestai
Kai kurie miestai išliko per amžius ir yra įspūdingi dėl savo istorijos ir architektūros.
Roma
Roma - amžinasis miestas, jau virš 2000 m. Kiekvienoje Romos gatvėje - nenutrūkstamos istorijos didybė. Dar prieš ~2000 metų Roma, manoma, buvo milijoninis miestas, vienintelis toks pasaulyje. Kad sutalpintų šitokią žmonių gausybę, Romos pastatai buvo stačiai milžiniški. Šen bei ten Romoje boluoja ne pavieniai griuvėsiai, tačiau ištisi gerai išsilaikiusių pastatų kompleksai. Kadangi Romoje gyveno popiežius, šis miestas Viduramžiais įgijo gal net daugiau įtakos, nei imperijos laikais. Tada pastatyta gausybė bažnyčių - rodos, po vieną kiekvienoje Senamiesčio gatvėje, viena už kitą įspūdingesnės.
Stambulas
Stambulas - vienas įdomiausių pasaulio miestų, tris kartus buvęs didžiausias pasaulio miestas. Vienintelis, iš kurio valdyta ir krikščioniška, ir musulmoniška imperijos. Romos imperatoriai į Stambulą (tada - Konstantinopolį) perkėlė imperijos valdžią. Imperijai skilus šis miestas tapo Bizantijos (Rytų Romos Imperijos) sostine - Konstantinopoliu. XVI a. miestą užkariavo musulmonai ir jis netruko tapti didžiausios musulmoniškos imperijos - Osmanų Imperijos - centru. Todėl niekur pasaulyje nerasi pastatyta šitiek didingų gražių mečečių kiek Stambule.
Isfahanas
Isfahanas - didingiausia iš senųjų Irano (Persijos) sostinių. Garsiausia čia yra centrinė aikštė - antra pagal dydį pasaulyje po Pekino Tiananmenio. Visą Isfahano grožį XVIII a. pastatė viena Safavidų valdovų dinastija. Miestas labai persiškas.
Kijotas
Kijotas - senoji Japonijos sostinė, garsėjanti šventyklomis, sodais ir geišomis. Gerbdami miesto senovę, daug japonų jame apsirengia kimono. Dauguma šventyklų - budistinės. Kita dalis - šintoistinės šventovės. Dauguma šventųjų Kijoto vietų žavi ne dydžiu ar prabanga, o nuostabia aplinka. Kijote išlikę ir daugiausiai geišų, kurios - ne prostitutės, o labiau menininkės, klientus linksminančios muzika ir šokiais.
Venecija
Venecija sugeba pranokti ir didžiausius lūkesčius. Kone visas miestas išlikęs kaip prieš 300, 400 metų. Sakoma, kad Venecija stovi ant 118 salų, kurias jungia ~400 tiltelių.
tags: #šiaurės #ir #pietų #poliariniai #ratai #apibrėžimas