Šiaurės ir Pietų Amerikos Geografija: Kontrastų Žemynai

Šiaurės ir Pietų Amerika - du didžiuliai žemynai, pasižymintys įvairia gamta, istorija ir geografine padėtimi. Šis straipsnis apžvelgia pagrindinius šių žemynų aspektus, pradedant geografine padėtimi ir baigiant gamtos ypatybėmis.

Šiaurės ir Pietų Amerikos Geografinė Padėtis

Šiaurės Amerika yra trečias pagal plotą žemynas pasaulyje. Pietų Amerika didžiąja dalimi yra pietiniame Žemės pusrutulyje.

Pietų Amerikos Gamta: Kontrastų Žemynas

Nuo atogrąžų miškų iki ledynų - Pietų Amerika yra kontrastų pilnas žemynas. Čia galima rasti sausiausią pasaulyje dykumą - Atakamos dykumą, taip pat aukščiausią pasaulyje krioklį - Anchelio krioklį.

Atakamos Dykuma

Atakamos dykuma, esanti šiaurinėje Čilės dalyje, yra sausiausia vieta pasaulyje. Daugiau nei 100 tūkst. km² plote galima išvysti pakrantės lygumas, vulkanus, geizerius bei karštąsias versmes.

Anchelio Krioklys

Anchelio krioklys, esantis Venesueloje, yra aukščiausias krioklys pasaulyje, žavi savo didybe ir grožiu.

Taip pat skaitykite: Pagrindinės „Šiaurė ir Pietūs“ temos

Šiaurės ir Pietų Amerikos Istorija

Jungtinių Amerikos Valstijų kaip valstybės istorija prasideda XVIII a. Indėnais vadinami ir Pietų Amerikos teritorijose iki tol gyvenę palikuonys.

Europa: Šiaurė, Pietūs, Rytai ar Vakarai?

Ginčai, ar Lietuva yra Rytų, ar Vakarų, o gal Šiaurės Europos ar Pietų Europos šalis, dažnai būna karšti. Ir visi jų dalyviai paprastai teisūs, mat sąvokos „Rytai“ bei „Vakarai“ populiariojoje sąmonėje įgijo labai daug galimų reikšmių. Kai diskusijose žmonės tuos pačius žodžius vartoja skirtingomis reikšmėmis, kyla nesutarimai.

Skirtingos Perspektyvos

  1. „Vakarai“ - visą XX a. kapitalistinėmis buvusios šalys, o „Rytai“ - iki 1990 m. valdytos komunistų (ir todėl skurdesnės). Šiuo atveju Graikija ar Suomija - Vakarų Europa, o Čekija ar Vengrija - Rytų (nors ir yra vakariau).
  2. „Vakarai“ tai krikščioniškos kultūros žemės, o „Rytai“ - musulmoniškos, budistinės, induistinės arba judėjiškos.
  3. „Vakarų Europa“ - tai katalikiška arba protestantiška Europa, „Rytų Europa“ - stačiatikiška.
  4. „Vakarų Europa“ - ES, Europos ekonominės erdvės ir (ar) NATO narės, „Rytų Europa“ - NVS narės.
  5. „Šiaurė“ - tai turtingos šalys, „Pietūs“ - skurdžios. Kalbama apie rimtą skurdą, tad pagal šį skirstymą Lietuva ir visa Europa yra „Šiaurė“ - kaip, beje, ir Australija.
  6. „Šiaurė“ - šviesesnės odos žmonių, „Pietūs“ - tamsesnės odos žmonių gyvenami kraštai. Vėlgi, Europa, JAV, Kanada, o ir Australija pagal šį skirstymą - Šiaurė, Afrika - daugiausiai Pietūs. Jei vertinti tik Europą tai „šiauriečiai“ - mėlynakiai blondinai/šatenai, „pietiečiai“ - tamsesnio gymio baltaodžiai italai, ispanai.
  7. Grynai geografinis skirstymas: „Vakarų Europa“ - vakarinė Europos pusė, „Rytų Europa“ - rytinė pusė. Dažnai dar pridedama „Šiaurės Europa“, „Pietų Europa“, kartais „Vidurio Europa“. Europa - ne taisyklinga geografinė figūra, tad kur brėžti ribas - visiškai subjektyvu. Europinė Rusija sudaro 40% Europos žemės. Taigi, jei skirstyti Europą geografiškai į keturias dalis pagal pasaulio šalis po 25% žemyno, tai visa Rytų Europa būtų Rusijoje. Oficialus Jungtinių Tautų skirstymas paremtas panašia subjektyvia geografija, Lietuvą priskiria Šiaurės Europai - kartu su kitomis Baltijos šalimis, Skandinavija, Jungtine Karalyste, Airija.

Nemo Taškas: Tolimiausia Vieta nuo Sausumos

Įsivaizduokite, kad staiga prieš jus iššoka mitinė būtybė ir per akimirką perkelia jus į atokiausią planetos tašką - kaip manote, kur atsidurtumėte? Tai - Nemo taškas, žymintis tolimiausią atstumą, kurį galima nusigauti nuo sausumos. Jis yra Ramiajame vandenyne, tarp Antarktidos, Pietų Amerikos ir Tasmanijos (koordinatės - 48°52.6′ pietų platumos ir 123°23.6′ vakarų ilgumos). Nuo artimiausių salų Nemo taškas yra nutolęs net per 2 688 km.

Nemo Taško Ypatybės

  • Atstumas: 2 688 kilometrų yra labai didelis atstumas. Palyginimui, šiauriausia gyvenvietė nuo Šiaurės ašigalio tėra nutolusi per 817 kilometrų.
  • Gyventojai: Ten žmonių nedaug, tačiau pasitaiko keliautojų, mokslininkų ir nuotykių ieškotojų. Net jei atsidurtumėte kur nors dykumoje, žmonės niekada nebūtų taip toli, kaip Nemo taške.
  • Laivyba: Dėl šio taško geografinės padėties valstybių atžvilgiu, laivai čia praplaukia itin retai. Žinoma, kartas nuo karto kas nors netoliese plaukia į Antarktidą, kartais pro šalį plaukia krovininiai ar net kariniai laivai. Tačiau tikrų laivininkystės kelių ten nėra.
  • Nuotolis: Nemo taškas yra nepaprastai vienišas. Tiesą sakant, jei ta mitinė būtybė jus ten perkeltų, tikėtina, kad artimiausi žmonės būtų ne kur nors vandenyne, o ore, tačiau lėktuvai ten skraido taip pat gana retai.
  • Privalumai: Tačiau tas nuošalumas kartais yra ir privalumas. Būtent į Nemo tašką dažnai nukreipiami į Žemę sugrįžtantys erdvėlaiviai ir palydovai. Jei yra tikimybė, kad didesnės jų dalys pasieks planetos paviršių, jau geriau, kad jos nukristų ten, kur niekam netrukdys ir nieko nesužeis.
  • Gamta: Vandenynų srovės Nemo taško nemėgsta. Tai reiškia, kad ten atnešama nedaug naudingųjų medžiagų ir augalams nėra kuo misti. Nėra augalų, nėra ir gyvūnų.

Lietuva: Geografinė Padėtis Europoje

Lietuva yra Europos geografiniame viduryje, pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Toje pačioje geografinėje platumoje vakariau Lietuvos yra Danija, Didžioji Britanija (jos geografinės srities Anglijos šiaurinė dalis), ryčiau - Baltarusija ir Rusijos centrinė sritys, toje pačioje geografinėje ilgumoje šiauriau yra Latvija, Estija, Suomija, piečiau - Rytų Lenkija, Ukrainos vakarinė dalis, Rumunija, Bulgarija, Graikija.

Lietuvos Ribos

Šiaurėje Lietuva ribojasi su Latvija (588 km), rytuose - su Baltarusija (679 km), pietvakariuose - su Lenkija (104 km) ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi (273 km, kitais duomenimis, 267,8 km; su Kuršių mariomis). Lietuvos-Baltarusijos ir Lietuvos-Rusijos Federacijos siena yra ir Europos Sąjungos siena. Teritoriniuose vandenyse Lietuva ribojasi su Latvija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Lietuvos ekonominė zona Baltijos jūroje (vakaruose) siekia Švedijos ekonominę zoną.

Taip pat skaitykite: Panama – tiltas tarp žemynų

Atstumas nuo Lietuvos

Nuo Lietuvos teritorijos geografinio centro ties Dotnuva iki Šiaurės ašigalio yra 3870 km, iki pusiaujo - 6130 km, iki Grinvičo dienovidinio - 1488 kilometrai. Saulė Lietuvos rytuose teka 23 min 20 s anksčiau negu vakaruose. Lietuvos laiko juosta yra pasaulinis laikas +2 h (kaip Helsinkio, Rygos, Atėnų, Jeruzalės).

Europos Geografinės Zonos

Europoje geografinės zonos (biomai) kinta taip:

  1. Tundros ir miškatundrės.
  2. Spygliuočių miškai (taiga).
  3. Mišrieji ir plačialapiai miškai.
  4. Miškastepės ir stepės.
  5. Viduržemio retmiškiai ir krūmynai.

Šiaurės ir Pietų Ašigaliai: Palyginimas

Du ašigaliai - Šiaurės ir Pietų - yra skirtingose planetos pusėse ir pasižymi skirtingais bruožais.

Skirtumai

  1. Arktis (arba Arktika) iš esmės yra užšalęs vandenynas, o Antarktida yra žemynas, sudarytas iš pamatinės uolienos ir įvairių sausumos darinių, tokių kaip kalnai, slėniai ir ežerai. Jie visi apsupti vandenyno.
  2. Antarktidos žemynas yra vienintelė vieta Žemėje, nepriklausanti jokiai valstybei. Kol kas čia nerasta jokių vietinių žmonių pėdsakų, o Arktyje iki šiol gyvena vietiniai - eskimai. Nors mokslinių tyrimų stočių yra tiek Arktyje, tiek Antarktidoje, Arkties regione žmonių veiklos daugiau. Palyginkime: Arkties srityje gyvena daugiau nei 4 mln. žmonių. Gyventojų yra tiek mažuose miesteliuose, tiek miestuose, tokiuose kaip Barou Aliaskoje, Trumsas Norvegijoje, Murmanske ir Salecharde Rusijoje.
  3. Pietų ašigalis yra daug šaltesnis ir labiau vėjuotas, palyginti su Šiaurės ašigaliu. Iš tiesų Antarktidoje temperatūra yra tokia žema, kad kai kuriose jos dalyse niekada neištirpsta sniegas. Šis žemynas yra pati šalčiausia žemės vieta - vidutinė metinė temperatūra čia -49° C.
  4. Šiauriniame poliuje yra daug mažiau ledo nei pietiniame. Piečiausiame žemyne, Antarktidoje, yra apie 90 % viso žemėje esančio ledo, tai sudaro apie ¾ pasaulio gėlo vandens atsargų. Dėl šio fakto būta siūlymų atkirsti didelius gabalus ledo ir juos naudoti vandens trūkumui sausringose teritorijose mažinti.
  5. Arkties regionas yra šiaurinio poliaus srityje, regionui būdingas natūralus ledo tirpimo ciklas. Beveik pusė ledo vasarą ištirpsta, o žiemą tas pats vanduo vėl sušąla į ledą. Žiemą arktinio ledo plotas praktiškai prilygsta Rusijos plotui. O Antarktidoje, arba pietiniame poliuje, tokių ledo tirpimo ciklų nėra. Pietų ašigalio ledo plokštė išlieka beveik tokio pat dydžio ir formos visus metus. Jeigu ištirptų visas Pietų ašigalio ledas (tai neatsitiks artimiausioje ateityje), jūrų ir vandenynų lygis pakiltų apie 60 metrų.
  6. Kartais, kai įsivaizduojame pingvinus ir baltąsias meškas bevaikščiojančius sniege, manome, kad šie gyvūnai gyvena tose pačiose teritorijose. Iš tiesų pingvinai gyvena tik pietiniame pusrutulyje, tai yra Antarktidos regione, kur jie neturi jokių sausumos priešų. Kadangi pingvinai neturėjo poreikio saugotis sausumos priešų, jie evoliucionavo į neskraidančius paukščius, o jų sparnai - į plaukmenis. Baltosios meškos yra didžiausi šiaurinio pusrutulio sausumos plėšrūnai.
  7. Virš Antarktidos regiono ozono sluoksnis itin suplonėjęs - būtent čia yra vadinamoji ozono skylė. Čia ji yra beveik tris kartus didesnė nei JAV sausumos plotas. Virš Arkties esantis ozono sluoksnis taip pat plonėja, tačiau ozono skylė dar neatsivėrė. Iš tiesų tikros skylės nėra ir virš Antarktidos. Ozono skyle vadinamas stiprus ozono sluoksnio, kuris apsupa žemę ir saugo ją nuo saulės radiacijos, praretėjimas. Šiauriniame pusrutulyje ozono sluoksnis yra storesnis, nes šiltesnė Arkties temperatūra riboja stratosferinių debesų, naikinančių ozoną, susikaupimą. Tačiau ir šiaurinio poliaus stratosferos temperatūra pastaraisiais metais krinta, ir tai lemia spartesnį ozono sluoksnio nykimą.
  8. Amerikos geologinės tarnybos duomenimis, maždaug ketvirtadalis pasaulio naftos ir dujų atsargų slypi Arktyje. Dėl šios priežasties Rusija reiškia teises į didelę Arkties regiono dalį, turėdama viltį ištyrinėti ir panaudoti povandeniniame Lomonosovo kalnagūbryje slypinčius išteklius. Šis kalnagūbris po Arkties vandenynu tęsiasi daugiau nei 1800 kilometrų ir manoma, kad jame yra iki 10 milijonų tonų naftos. JAV taip pat reiškia teises į dalį Arkties, siunčia ten ledlaužius, kurie žymi JAV teritoriją šalia Aliaskos. Manoma, kad naftos išteklių yra po pietiniu Antarktidos šelfu, pvz., po Roso jūros dugnu. Tačiau Antarktidos sutartis, pagal kurią ji nepriklauso jokiai šaliai ir gali būti naudojama tik tyrimų tikslais, draudžia bet kokią naftos gavybos veiklą.
  9. Ties geografiniais žemės poliais susidaro įdomus reiškinys - didelis ciklonas, vadinamas poliariniu sūkuriu. Poliariniai sūkuriai formuojasi viduriniuose ir viršutiniuose troposferos ir stratosferos sluoksniuose. Jie gaubia polius ir yra dalis vadinamojo poliarinio fronto - klimato ribos tarp poliarinės srities oro masių ir šalia esančių šiltesnių regionų. Antarktidos poliarinis sūkurys yra daug stipresnis ir ilgiau išlieka nei Arkties. Pastarasis yra silpnesnis ir greičiau nurimsta dėl šiauriniame pusrutulyje egzistuojančių Rosbio bangų, kurios ir prisideda, kad sūkurys sumažėtų.
  10. Vienas Žemės magnetinis polius yra netoli šiaurės, kitas - netoli pietų. Kai kalbame apie magnetinį Šiaurės polių, turime omeny geografinę zoną tuo pačiu pavadinimu, nors Žemės magnetinio lauko šiaurės polius iš tikrųjų yra pietuose, o pietinis magnetinio lauko polius yra šiaurėje. Dėl šios priežasties kompasai rodo ne magnetinę šiaurę, o geografinę planetos šiaurę. Tačiau yra priimtas bendras sutarimas, kad magnetinė šiaurė yra netoli geografinės šiaurės ir magnetiniai pietūs yra netoli geografinių pietų. Planetos magnetiniai poliai nesutampa su geografiniais poliais, nes Žemės magnetinis laukas keičiasi. Ne taip kaip geografiniai poliai, magnetiniai iš tiesų juda ir tai galima laikyti abiejų polių bendru bruožu. Skirtumas tas, kad magnetinis šiaurės polius (magnetinio lauko pietūs) nėra tiksliai Arkties regione, tačiau juda rytų kryptimi po 55-60 kilometrų kasmet. Magnetinis pietų polius (magnetinio lauko šiaurė) vis dar dengia Antarktidą, bet taip pat juda link vakarų po 10-15 kilometrų per metus.

Taip pat skaitykite: Ekologinės problemos

tags: #šiaurė #pietūs #geografija

Populiarūs įrašai: