Kino renginiai Lietuvoje: nuo „Romuvos“ lauko kino iki „Riešutų duonos“ seansų
Lietuvoje vyksta įvairūs kino renginiai, pradedant lauko kino seansais ir baigiant festivaliais, skirtais tiek šiuolaikiniam, tiek klasikiniam kinui. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą iš jų, įskaitant „Romuvos“ lauko kiną, lietuviško kino klasikos dienas ir legendinio filmo „Riešutų duona“ seansus.
„Romuvos“ lauko kinas Kaune
Kauno kino centras „Romuva“ organizuoja nemokamus kino seansus Kauno parkuose. Šiemet buvo paruošta 15 nemokamų seansų keturiuose miesto parkuose. „Romuvos“ Kauno kino centras prie Kauno pilies pradeda nemokamų kino seansų ciklą po atviru dangumi. Taip pat „Romuva“ kviečia į patriotinius kino seansus Panemunės šile, kur bus parodyti 4 lietuviški vaidybiniai filmai, kuriuose patriotizmas žengia kartu su nuotykiais ir meile. Kauno kino centras „Romuva“ kviečia susitikti po atviru dangumi ir praleisti vasaros vakarus su kinu.
Lietuviško kino klasikos dienos
Jau šią savaitę Lietuvoje prasideda Lietuviškos kino klasikos dienos. Rugpjūčio 4-5 dienomis Lietuvos žiūrovai kviečiami nemokamai žiūrėti mylimiausius, restauruotus ir šiuolaikiniams kino ekranams pritaikytus pripažintų Lietuvos kino klasikų filmus. Per dvi renginio dienas net 12-oje Lietuvos miestų ir miestelių, 15-oje kino teatrų ir kultūros centrų bus parodyti 35 kino seansai. Visi jie - nemokami ir atviri visuomenei.
Filmai bus rodomi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Ukmergėje, Rokiškyje, Varėnoje ir Zarasuose.
Lietuviškos kino klasikos dienų metu 10-yje projekte dalyvaujančių kino teatrų įvyks ir ypatinga premjera - šiemet restauruotas Algimanto Puipos filmas „Velnio sėkla“ (1979) pirmą kartą bus parodytas didžiuosiuose kino ekranuose. Vilniuje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje filmą pristatys kino kritikė Neringa Kažukauskaitė. Žiūrovai taip pat turės galimybę išgirsti filmo režisieriaus A. Puipos prisiminimus apie filmo gamybos užkulisius.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti spurgų kepimo įrenginį lauko prekybai
Filmus savo repertuarams iš Lietuvos kino centro restauruotų filmų katalogo pasirinko patys kino teatrai. Renginio metu žiūrovai turės galimybę pamatyti ir šiemet restauruotą Algimanto Puipos filmą „Amžinoji šviesa“ (1987), kurio premjera 10-tyje Lietuvos miestų vyko birželio mėnesį. „Skalvijos“ kino teatro repertuarui filmą parinko ir pristatys režisierius Jurgis Matulevičius. Į programą įtrauktas dar vienas A. Puipos darbas „Moteris ir keturi jos vyrai” (1983).
Štai keletas pavyzdžių, kokie filmai bus rodomi:
- 20:30 val. Amžinoji šviesa
- 18:00 val. Adomas nori būti žmogumi
- 20:00 val. Moteris ir keturi jos vyrai
- 18.15 val. Velnio nuotaka
- 16:45 val. Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio
Taip pat bus rodomi filmai „Velnio sėkla“, „Vasara baigiasi rudenį“, „Paskutinė atostogų diena“, „Maža išpažintis“ ir kiti.
Legendinė „Riešutų duona“
Vienas gražiausių lietuviškų filmų - Arūno Žebriūno „Riešutų duona“. Rugpjūčio 5 dieną užsienyje ir Lietuvoje įvyks „Lietuviško kino naktis“, kurios metu išvysime vieną gražiausių lietuviškų filmų - restauruotą Arūno Žebriūno „Riešutų duoną“ (1978 m.). Nemokamas šio filmo seansas vienu metu vyks net 30 Lietuvos ir pasaulio miestų.
Filmas sukurtas pagal Sauliaus Šaltenio apysaką pasakoja apie dvi kaimynystėje gyvenančias šeimas - Šatų ir Kaminskų.
Taip pat skaitykite: „Čili Pizza“ reklamos kampanijos analizė
Kiti kino renginiai Lietuvoje
Lietuvoje vyksta ir daugiau kino renginių, tokių kaip:
- „Kino karavanas“: Projektas, kurio metu Lietuvos regionuose rodomi festivalio „Kino pavasaris“ žiūrovų labiausiai pamėgti filmai.
- „Nepatogus kinas“: Tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis, vykstantis 12 šalies miestų.
- „Žiemos ekranai“: Prancūzų kino festivalis, svečiuojantis dešimtyje Lietuvos miestų.
- Tarptautinis Kauno kino festivalis: Festivalis, išsiskiriantis savitu požiūriu į kiną.
„Mokausi iš kino“ programa
„Mokausi iš kino“ programą sudaro filmai iš didžiųjų kino festivalių, specialiai platintojų atrinktos edukacinį potencialą turinčios juostos ir Lietuvos kūrėjų darbai. Programos repertuare gausu lavinančių filmų įvairaus amžiaus moksleiviams. Po peržiūros galimos diskusijos - moksleiviai, žiūrėdami filmą su visa klase, kiekvienas atskirai išgyveną kažką asmeniško, bet visi kartu dalinasi bendra patirtimi. Filmas tampa tarsi trečiuoju asmeniu, kažkas tarp „aš“ ir „tu“, apie kurį kalbėti yra lengviau.
Edukaciniai seansai organizuojami 9:00-13:00 val., o bilieto kaina - 6,00 eur/asm.
Tarp filmų, įtrauktų į „Mokausi iš kino“ programą, yra: Animacija: BFF. Turbo nuotykių maratonas Dokumentika: Laukinės širdys Drama: Suleimano istorija Drama: Akiplėša Šeimos, Nuotykių: Šuo, kuris keliavo traukiniu Animacija, Šeimos, Nuotykių: Magišos gyvūnų kalėdos Drama: Larsas yra LOL Animacija: Vištienos Lindai!
Sauliaus Šaltenio kūryba kino kontekste
Režisierius Audrius Juzėnas apie Sauliaus Šaltenio kinematografinę istoriją „Akis į akį“ sako: „Talentingas Sauliaus žodis sukuria vaizdą, tarsi viską matytume ekrane“. „Vagos“ leidykla išleido kinematografinę S. Šaltenio istoriją „Akis į akį“, kuri dienos šviesą išvydo anksčiau nei A. Juzėno kuriamas pilnametražis filmas „1923” ir yra parašyta scenarijaus pagrindu. S. Šaltenis ne kartą yra sakęs, kad geras kinas prasideda nuo geros literatūros. A. Juzėnas ir S. Šaltenis pristatys šį unikalų leidinį Vilniaus knygų mugėje.
Taip pat skaitykite: Kaip rauginti agurkus lauke?
„Akis į akį“ yra netradicinė knyga, įvardyta kaip pirmoji lietuviška kinematografinė istorija. Dažniausiai pasirodo knyga ir tik po kurio laiko, knygai sulaukus populiarumo, gimsta ir filmas. Užsienyje yra nemažai taip vadinamų kino leidinių. Sulaukus tam tikro filmų žiūrovų skaičiaus sprendžiama, ar filmo scenarijaus pagrindu išleisti knygą. Taigi, būna ir atvirkščiai. Šiuo atveju prieita prie sprendimo, kad knyga reikalinga žiūrovui. Tai įvadas į kiną ar kino žanrą, ar kino istoriją, kuri būtų ekranizuota konkretaus režisieriaus, konkrečiomis aplinkybėmis ir konkrečiu laiku.
Kalbant apie Sauliaus Šaltenio romaną ar kinematografinę istoriją - kaip bepavadintum - ji atitinka visus knygai būtinus reikalavimus, nes pats Šaltenis rašo literatūrine kalba. Turėdami tokią turtingą literatūrą, kuri pavadinta kinematografine istorija, mes turime galimybę skaitytojui duoti istorijos pagrindą, kad šis susikurtų savo būsimo filmo istoriją. Susijungia du svarbūs kriterijai - literatūra ir kinas. Filmo kūrimas, žinant Lietuvos kinematografinę tikrovę, - gana sudėtingas procesas.
Knyga yra praturtinta kino dailininko Jurijaus Grigorovičiaus iliustracijomis. Daugeliu atveju tikimasi turėti konkretų vaizdinį - to meto mados, uosto, vokiškai kalbančių klaipėdiečių, kurie tuo metu dominavo mieste. Ir pats miesto pavadinimas - jis dar buvo Memelis ir tik po to pavadintas Klaipėda. Sudėjus visas šias aplinkybes pradėta galvoti, kaip turėtų atrodyti šis literatūrinis kūrinys, jei jis būtų filmas, arba kaip atrodytų filmas, nepaisant literatūrinio kūrinio.
S. Šaltenio sakiniai labai tapybiški, talpūs. Atrodo, viena nedidelė pastraipa nusako labai daug. Saulius pirma pamato, o po to užrašo. Jis kuria matydamas visumą, o po to užrašydamas turtinga lietuvių kalba. Sauliaus matymas ir yra šios knygos pamatas. Tai reiškia, kad kiekvienas vaizdas turi tam tikrą emociją. Jo žodžiai sukuria tokį vaizdą lyg viską matytum ekrane. Kino scenarijuje lieka labai nedaug - dialogai, pastabos. Visiems, kurie dirbs šiame filme, reikės perskaityti ką tik išėjusį S. Šaltenio kūrinį. Knyga duoda labai daug medžiagos, iš kurios gali kurti tikrovę, artimą praėjusio šimtmečio Klaipėdai.
Saulius, kurdamas scenarijų, rėmėsi savo asmenine giminės patirtimi. Tai yra labai svarbu, nes jis rašė nemeluodamas.
Dizaino savaitė ir pojūčiai
Kaune vyksta „Dizaino savaitė“, šįmet renginį vienija tema - pojūčiai, tad lankytojai kviečiami pirmiausiai užsukti į „Pojūčių kambarius“, išsidėsčiusius trečiame „Pienocentro“ pastate, Laisvės alėjoje. Užsukus į „Kvapų namų“ ir „Hortus Apertus“ kambarį galima sudalyvauti patyriminiuose eksperimentuose, kur naudojami natūralūs maistiniai ekstraktai: žemės ar lazdyno riešutų, pipirmėčių, krapų sėklų, kavos, imbierų, ciberžolių, anyžių ir kt. Šiame kvapų kambaryje suteikiama ypatinga proga - pakelti gaubtą ir užuosti lietuviško maisto tapatybės kvapą, kuris plačiajai visuomenei pristatytas 2016 m. Venecijos meno bienalėje. Jį sukūrė kvapų ekspertė Laimė Kiškūnė, bendradarbiaudama su maisto ir kultūros tyrinėtoju, virtuvės šefu Jonu Paleku. Gretimame kambaryje kviečiama į kūrybinių pojūčių žaidimą „Emocijų koliažai“. Čia kviečiama sukurti emocijų ir kvapų koliažus, prieš tai duodama paklausyti garso koliažų ir pauostyti 15 kvapų.
tags: #romuvos #lauko #kinas #riesutu #duona #renginiai