„Provincijos mėsa": kaip kaimo mėsos perdirbimo įmonė klesti Lietuvoje
Mėsos perdirbimo verslas sėkmingai gyvuoja ne tik didmiesčiuose. Tai įrodo ir sėkmingai veikiančios įmonės Lietuvos provincijoje, kurios prisitaiko prie rinkos pokyčių, puoselėja tradicijas ir kuria naujus gaminius, atsižvelgdamos į klientų poreikius. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip tokios įmonės, kaip „Provincijos mėsa" ir „Airega", sugeba išlikti konkurencingos ir patenkinti pirkėjų lūkesčius.
„Provincijos mėsa": nuo šeimos verslo iki klestinčios įmonės
Dešimtmetį prie judraus kelio Vilkaviškis-Marijampolė, ties Gižais, įsikūrusi UAB „Provincijos mėsa“, sukūrusi 40 darbo vietų, per pandemiją darbų nenutraukė ir į prastovas darbuotojų neišvarė. Šią įmonę Rūdos kaime (Vilkaviškio r.) išaugino marijampolietis Rokas Naujokaitis kartu su tėčiu Remigijumi bei išskirtinių kulinarinių gabumų turinčiu giminaičiu Juozuku. Norėdamas padėti tėčiui, Rokas buvo išvykęs studijuoti bei semtis verslo patirties į užsienį.
Prisitaikymas prie rinkos pokyčių
Pasak bendrovės vadovo R. Naujokaičio, pastarieji metai buvo sunkesni, o netikėtų iššūkių pajuto ir mėsos perdirbimo cechas. Prasidėjus pirmajam karantinui, žmonės išpirko visas jų sandėlyje turėtas atsargas. Kai kurių produktų gamyba yra specifinė, todėl asortimento papildymas užtrunka apie mėnesį. Karantinui tęsiantis, gerokai sumažėjo žmonių srautai, pasikeitė produktų perkamumas.
Anot R. Naujokaičio, kai žmonės pradėjo dirbti namuose ir patys gamintis pietus, sumažėjo keptų gaminių paklausa. Teko ieškoti, kuo juos pakeisti. Įmonė pradėjo gaminti šaldytus pusgaminius - cepelinus ir žemaičių blynus.
„Mėsos perdirbimo cechas ne kavinė, ačiū Dievui, mūsų neuždarė“, - atsiduso Rokas, neneigdamas, kad gamyboje taiko apsaugos priemones, mažina srautus, saugosi užkrato ir dirba.
Taip pat skaitykite: Mėsos krautuvės provincijoje
Nors mėsos perdirbėjai pastaruosius metus gyvena prasčiau, žmonių neatleidinėja. Dauguma dirbančiųjų yra iš aplinkinių kaimų, tik maža dalis atvyksta iš Vilkaviškio bei Marijampolės. Darbdavys teigė, kad per pandemiją stengiasi prisitaikyti prie pakitusių aplinkybių, ieško ir bando naujas receptūras, kurias pamėgtų vartotojai. Rokas minėjo, kad vieni darbuotojai užsiima gamyba, kiti - prekiauja.
Natūralumas ir tradicijos
Naujokaičių šeimos verslo kryptį, pasak jaunesniojo R. Naujokaičio, nulėmė tai, kad tuo metu rinkoje labai trūko natūralių gaminių. Be to, tėtis turi giminaitį, kuris skaniai ruošia kaimiškus lašinius, namines dešras, žino gerų receptų. Kilo mintis išeiti už giminės rato ribų ir tuo skoniu pasidalinti su kitais.
„Šį verslą pradėjo mano tėtis Remigijus. Jis įkūrė mažą įmonę, kurioje iš pradžių dirbo tik du žmonės. Žingsnis po žingsnio verslas augo“, - pasakojo Rokas.
Jam pasisekė, kad receptūrų žinovas Juozukas dirbo nuo pirmųjų verslo įkūrimo dienų iki užtarnauto poilsio. Dar ir dabar, būdamas pensijoje, prireikus duoda vertingų patarimų. Vienas jo garbei pavadintas gaminys „Juozuko dešra“ pateisino lūkesčius ir turi klientų ratą.
Atsižvelgimas į klientų poreikius
Netoli Gižų dirbantys mėsos perdirbėjai sako, kad yra lankstūs, neprisiriša vien tik prie savo nuomonės ir nebijo kritikos.
Taip pat skaitykite: Apie "Provincijos mėsa" veiklą ir ateitį
„Jei kuri dešra nebūna perkama, atsižvelgiame į klientų atsiliepimus, nepaisant to, kad mums patiems ji labai skani“, - minėjo vadovas.
Per 10 verslo metų susikaupė nemažai receptūrų. Roko teigimu, jie yra tobulai „išdirbę“ lašinius, kurių receptūra nesikeičia nuo pat pirmų verslo dienų iki šiol. Anot Roko, panašiai ir su kitais gaminiais: jeigu kuris nors įsitvirtina, jo sudėtis nekinta. Naujokaičiai stebi klientų norus ir vis plečia asortimentą.
„Mes kepame, verdame, galime pasiūlyti sūdytų, rūkytų, vytintų gaminių. Neseniai pagal specialią receptūrą sukūrėme lašinių užtepėlę. Klientai dar nelabai ją žino. Kitiems neįprastas toks gaminys. Su giminaičiu Juozuku pradėjome ir vis dar augame“, - vardijo Rokas.
Kuriant naujus gaminius, iš pradžių pasigaminamas labai mažas kiekis ir ragaujamas kolektyve per pietus. Kiekvienas pasako, ką galvoja, kol atrandamas „aukso vidurys“, kuris patiktų visiems.
„Kartu sprendžiame naujų produktų įžengimą į rinką“, - linksmai pasakojo direktorius.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Provincijos mėsa“
Nuo kuklios pradžios iki sėkmingo verslo
Naujokaičių įmonė kūrėsi tuščioje vietoje, nes šeima Rūdos kaime turėjo žemės sklypą prie kelio. Po to kilo mintis išnaudoti galimybes. Viskas prasidėjo mažame pastate, vėliau išsiplėtė - pasistatė naują cechą ir parduotuvę. Naujokaičiai buvo įkūrę ir kavinę, bet šio sumanymo atsisakė ir nusprendė susikoncentruoti į dvi verslo kryptis - mėsos gamybą ir prekybą. Šiandien jie džiaugiasi, kad tuo metu nesiblaškė, nes pandemijos metais kavinę būtų tekę uždaryti.
Tradiciniai gamybos metodai
Nuo pat pradžių mėsos perdirbėjai apsisprendė gaminti kaimiškus gaminius. Mėsos perdirbimo ceche Naujokaičiai dirba pagal savus metodus. Pagrindinis įrankis čia yra peilis. Po to, žinoma, turi įrangą dešroms kimšti ir kitų reikalingų prietaisų. Tam, kad turėtų gamyboje geros kokybės žaliavą, perka visą kiaulę. Šitaip sudėtingiau, užtat kokybė geresnė. Jie patys nukaulina mėsą, o ceche perdirbimo metu panaudoja viską - ruošia ausis, verda šaltieną, kepenų paštetą, atsiranda dešros, keptas zuikis, spirgučiai ir t.t. Jie patys rūkina, vytina produktus.
Kaip sakė bendrovės vadovas, nusipirkę visą kiaulę, paskirsto ją gamyboje ir gauna platų produkcijos asortimentą. Tai primena ankstesnius laikus, kai beveik kiekvienoje kaimo sodyboje būdavo skerdžiama kiaulė, o iš jos pagaminama įvairiausių kaimiškų valgių.
Vertybės ir kokybė
R. Naujokaičio žodžiais, jie gamina „nepersiplėšdami“. Jeigu kurią dieną nebegali padaryti kokybiškai, tą dieną daug ir nedaro. Dirba pagal savo pajėgumus, o svarbiausias mėsos fabriko siekis - išlaikyti gerą kokybę. Jis tikino, kad nenaudoja priedų, kuriais gaminį galima ir pagreitinti, ir papiginti. Ne toks tikslas. Šiame versle jie turi savas vertybes ir prijaučia originaliems produktams.
„Šis darbas sunkus, bet teikia ir malonumo“, - sakė jaunas verslininkas.
Anot bendrovės vadovo, įsivedant naują produktą, nors ir žino receptūrą, iš anksto neturi užsibrėžtos būsimo produkto pardavimo kainos. Produktą degustuoja patys savininkai bei kolektyvo darbuotojai, kol šis atitinka visų lūkesčius. Tada ir paskaičiuoja, kokia jo savikaina.
Šeimos verslo tęstinumas
Dviejų žmonių pradėtas verslas vis augo. Sūnus Rokas prisijungė baigęs mokslus Londone. Nors mėsos perdirbimo subtilybių nesimokė, studijos buvo susijusios su verslu. Jauno vyro teigimu, toks ir buvo planas - įgyti žinių, sukaupti patirties bagažą ir grįžus prisidėti prie šeimos verslo.
Dabartinė įmonės situacija
Provincijos mėsa, UAB (kodas 302766748) buvo įkurta 2012-04-19. Pagrindinė įmonės veikla yra mėsa, mėsos produktai. Įmonę valdo 2 akcininkai (fiziniai asmenys). 2023 metais Provincijos mėsa, UAB pardavimo pajamos siekė 4 018 230 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 195 651 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 48. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip aukšta. Kitos veiklos, kuriomis užsiima bendrovė, yra gamyba. Šiuo metu Provincijos mėsa, UAB įsikūrusi adresu Marijampolės g.
„Airega": dzūkų tradicijos ir natūralumas
UAB „Airega“ - Nacių ir Klimašauskų šeimos verslas. Joje gaminamų mėsos gaminių receptūros paveldėtos iš senelių. Šio verslo pradininkas Arijus Klimašauskas Balninkų kaime žinomas kaip skanių lašinių, kryžminio kumpio gamintojas. Dabar įmonėje triūsia ir jo dukra Aida Nacienė bei žentas Egidijus. Sutuoktiniai Naciai perėmė tėčio amatą ir jo užsuktą verslą vysto toliau.
Pagal išsilavinimą Aida yra lituanistė, o jos vyras Egidijus - barmenas, tačiau abu save iš naujo atrado mėsos gaminių ceche. Jie pasirūpino nauja įranga, Alytuje įkūrė firminę parduotuvę. Naciai pastebi, kad pirkėjai nori gero, skanaus, natūralaus gaminio, todėl pasirinko natūralų gamybos būdą - sausą brandinimą, sūdymą, natūralų rūkinimą, vytinimą, marinavimą. Gaminiai gaminami tik iš Lietuvoje augintų gyvulių mėsos.
Darbų pasidalijimas ir asortimento plėtra
Šeima dalijasi ruošos darbais - tėtis sūdo, žentas ruošia žaliavą, rūpinasi prekyba, o Aida atsakinga už dešras, mėsos marinavimą bei reklamą, nes yra lietuvių kalbos ir reklamos specialistė. UAB „Airega“ dirba 7 darbuotojai. Ateityje planuojama plėstis.
Pasak A. Nacienės, norėdami išlikti rinkoje, jie stengiasi išlaikyti aukščiausią gaminių kokybę, šiltai bendrauti su kiekvienu klientu, išklausyti pageidavimus, pastabas. Taip ir laikosi, nes jau nemenkas įdirbis. Perėmę iš tėčio amatą jį praplėtė - greta lašinių ir kitų senųjų gaminių atsirado nemažai rūšių marinuotos mėsos, pvz., šašlykų, kepsnių ant griliaus, taip pat įvairių rūšių mėsos vyniotinių, dešrų.
Aida teigė, kad dar tebegaminamas minkštas kryžminis kumpis, tačiau pagal populiarumą į viršų šoko ir kitus nukonkuravo sprandinės šašlykai, nes gyvenimas šiame versle nestovi vietoje.
Prisitaikymas prie sezoninių poreikių
„Mūsų išlikimas pagrįstas tuo, kad turi prisitaikyti prie nuolatinių pokyčių ir duoti klientui tai, ko jam reikia. Stebime, kad lašinukai yra labiau vasaros, pavasario prekė, o rudenį-žiemą viršų ima šviežia kiauliena. Vasarą klientai prašo daug marinuotų šašlykų, kepsnių“, - tendencijas pagal poreikį ir sezoną vardijo šeimos verslo atstovė Aida.
Sėkmė pandemijos metu
Naciai patikino, kad pandemija ne tik nesustabdė darbų, bet ir pritraukė daugiau klientų, todėl pagamino ir pardavė daugiau nei ankstesniais metais, tad verslas nenukentėjo. Tam pasitarnavo firminė parduotuvė, apie kurią sužinojo daugiau žmonių, kurie per karantiną nenorėjo lankytis didžiuosiuose prekybos centruose.
Mažojo verslo svarba ir ateitis
Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto produktų rinkotyros skyriaus vedėjas, mano, kad senoviniai mėsos gaminiai jau turi praktinę vartojimo vertę ir dėl to yra labiau perkami. Rūkyti mėsos gaminiai kvepia tikru kaimišku dūmu, nes yra rūkinami, o dabartinė pramonė dar negali to padaryti.
Nors neaišku, ar juos vertina jaunimas, senesni žmonės dar prisimena tuos senovinius gaminius ir net ieško, kas juos gamina, kaip jų įsigyti. Daugeliui arčiau širdies skoninės šių gaminių savybės, ir visai nesvarbu, kad šie produktai ką tik sukurti. Visuomenė juos vertina. Jeigu kartą pabandei to gamintojo produkcijos ir tau patiko, aišku, kad būsi tų produktų fanatas ir kitokių praktiškai nereikės.
Pasak A. Gapšio, namudinė arba mažų įmonių gamyba yra kitokia. Nuo to, kaip bus išlaikytos senosios technologijos, priklausys ir tokių įmonių ateitis. Iš principo senovinių gaminių technologijos neturėtų keistis. O pagal tai, kaip dabar prižiūrimas mažasis verslas, reikia tikėtis, kad jis neišnyks.
Slapukų naudojimas
Straipsnyje taip pat minima, kad įmonės interneto svetainėse naudojami slapukai (angl. Cookies) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
Slapukai taip pat naudojami funkcionalumui užtikrinti, pavyzdžiui, prisimenant Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, kad nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Slapukai naudojami įžvalgoms apie tai, kaip lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine, gauti, pavyzdžiui, informacijai apie tai, iš kur atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt. Taip pat naudojami “Pixel” žymos, kurios leidžia sužinoti, kaip vartotojai naršo svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete.
Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. Slapukai gali galioti skirtingą laikotarpį, bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.
tags: #provincijos #mesa #ruda #kas #tai