Aguonų sėklos – nuo prieskonio iki vaisto

Aguonų sėklos (lot. Papaver somniferum) - tai mažos, bet reikšmingos sėklos, gaunamos iš daržinės aguonos, vienmečio augalo, priklausančio aguoninių (Papaveraceae) šeimai. Nors visos aguonos dalys, išskyrus sėklas, yra nuodingos, aguonų sėklos jau tūkstančius metų naudojamos įvairiausiais tikslais - nuo kulinarijos iki medicinos.

Istorija ir paplitimas

Aguonos istorija siekia gilią senovę. Istoriniai šaltiniai rodo, kad senovės graikai ypač gerbė žemdirbystės deivę Demetrą, kuri, kaip tikėta, padovanojo žmonijai aguoną - augalą, malšinantį skausmus. Šiandien aguonos auginamos įvairiose pasaulio šalyse. Savaime auga Ispanijoje. Rusijoje pramoniniais tikslams kultivuojamas Vidurinėje Azijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ir kitur.

Botaninės charakteristikos

Daržinė aguona yra vienmetis augalas, kurio stiebas plikas, melsvai žalias, 60-120 cm aukščio. Lapai pražanginiai, apatiniai kotuoti, viršutiniai bekočiai, pamatu apkabinę stiebą, pailgi, nesuskaldyti, tik stambiai dantyti. Butonai pliki, kiaušiniški, nulinkę, 1,5-3 cm ilgio. Žiedai 4-10 cm ilgio, violetiniai, balti, rausvi arba raudoni su violetinėmis, juosvomis arba baltomis dėmėmis pamate. Vaisius - kiaušiniška, rutuliška, kūgiška, plokščia arba ovali dėžutė, kurioje bręsta daugybė smulkių sėklų. Sėklos pilkos, balkšvos arba juodos spalvos.

Daržinės aguonos skirstomos į keletą porūšių. Labiausiai paplitusi yra biruolė aguona, kurios dėžutės smulkios ir atviros, dėl to sėklos pasisėja pačios ir daržuose ji paplinta kaip piktžolė. Kultūrinių aguonų yra maistinių ir opijinių. Maistinės aguonos tinka aliejaus gamybai ir vartojamos kaip prieskoniai. Jų žiedai dideli, įvairiaspalviai, tuščiaviduriai ir pilnaviduriai, kartais labai dekoratyvūs. Vaisius - plokščia, rutuliška arba kūgiška dėžutė. Yra išvesta derlingų veislių, kaip Altajec, Barnaulskij 490, Voronežskij 1042 ir kitos, kurių vidutinis derlius - 6-10 cnt/ha, o kai kurie ūkiai gauna net iki 20 cnt/ha. Jų vegetacija trunka, priklau­somai nuo veislės, 85-135 dienas.

Aguonų auginimas

Aguonos geriausiai auga derlingoje, nepiktžolėtoje juodžemio, priesmėlio ar lengvo priemolio dirvoje, patręštoje organinėmis bei mineralinėmis trąšomis. Sėjama paliekant 50-60 cm tarpueilius. Priesmėlio dirvoje sėklų daigumas mažėja. Hektarui apsėti reikia 3-4 kg sėklų. Sėjant daržuose, į 10 m2 beriama 3-4 g aguonų. Prieš sėją sėklas naudinga sumaišyti su smėliu, kad būtų normalaus tankumo pasėlis. Sėjama paliekant 50-60 cm tarpueilius. Priesmėlio dirvoje sėklos įterpiamos 2-3 cm, o sunkesnėse - 1,5-2 cm gyliu. Sudygsta per 10-12 dienų. Augimo pradžioje aguonoms reikia daugiau drėgmės, o žydint ir brandinant sėklas - kuo daugiau saulės. Lietingu oru aguonos suserga įvairiomis ligomis, o sėklos dėžutėse gali pradėti gesti bei dygti. Aguonų dėžutės nupjaunamos, kai subręsta jų apie 50%. Nupjautos surišamos ir pakabinamos pastogėje.

Taip pat skaitykite: Prieskoniniai augalai rudens sodinimui

Aguonų sėklos kulinarijoje

Visų rūšių aguonų sėklos yra plačiai naudojamos kaip prieskonis kepiniams. Įdaras į pyragus paprastai gaminamas iš smulkiai sumaltų aguonų sėklų, sumaišytų su sviestu arba pienu ir cukrumi. Aguonų sėklų beriama ir į miltinius gaminius. Šviežios aguonų sėklos beveik nekvepia, o padžiūvusios arba kepiniuose įgauna malonų, riešutus primenantį skonį.

Aguonų sėklų sudėtis ir savybės

Daržinės aguonos sėklose yra iki 20% baltymų ir 40-50% riebalų, todėl iš jų spaudžiamas aliejus. Aguonų sėklos saldžios, žemės ir vandens elementų skonio.

Aguonų sėklos medicinoje

Gydomosios aguonų sėklų savybės aprašomos daugelyje sanskrito raštų. Rašoma, kad jos mažina kosulį, padeda esant migrenai, subalansuoja kraujospūdį, padidina prakaito išsiskyrimą, malšina skausmą, ramina, sustabdo viduriavimą. Aguonų sėklų dedama į mikstūras ir sirupus nuo kosulio.

Medicinoje iš daugybės aguonose esančių alkaloidų naudojami tik keletas. Vertingiausias alkaloidas - morfinas, dažniausiai naudojamas kaip nuskausminamoji priemonė. Morfinu skausmai slopinami traumų bei chirurginių operacijų metu. Morfino leidžiama ir patyrusiems miokardo infarkto priepuolį. Morfinas sugeba nuslopinti beveik bet kokį skausmą, tačiau jis efektyviau malšina ilgalaikius, o mažiau - ūmius skausmus. Šiuo metu morfinu dažniausiai slopinami onkologinėmis ligomis sergančiųjų skausmai.

Aguonose esantis kodeinas slopina įsisenėjusį kosulį. Kodeinas naudojamas ir kaip skausmą malšinantis bei migdantis vaistas. Papaverinu, kurio sudėtyje yra aguonų ekstrakto, gydoma hipertenzija, stenokardija, bronchinė astma, migrena, cholecistitas, spazminis kolitas, šlapimo kanalų spazmai.

Taip pat skaitykite: Tom Kha sriubos receptas

Aguonos - ne tik nauda, bet ir grožis

Daržinės aguonos yra dekoratyvios ir labai puošia mūsų daržus. Jų įvairiaspalviai žiedai suteikia spalvų ir žavesio bet kuriam sodui.

Taip pat skaitykite: Prieskonių mišinys iš Jordanijos

tags: #aguonos #sėklos #prieskonis

Populiarūs įrašai: