Posakis „Sveikata kaip kepta“: Reikšmė, Mitybos Svarba ir Psichologinė Gerovė
Posakis „Sveikata kaip kepta“ neturi tiesioginės reikšmės, tačiau metaforiškai gali būti suprantamas kaip palyginimas tarp sveikatos ir kruopščiai paruošto, kokybiško maisto. Sveikata, kaip ir gerai iškeptas patiekalas, reikalauja nuolatinės priežiūros, tinkamų ingredientų ir dėmesio detalėms. Šiame straipsnyje panagrinėsime mitybos svarbą sveikatai, lietuvių mitybos įpročius, kepimo kaip psichologinės gerovės šaltinį ir kitus su sveikata susijusius aspektus.
Mitybos Svarba Sveikatai
Jau prieš 1,5-2 tūkstančius metų senovės gydytojai ir filosofai kalbėjo apie maistą, pradėdami nagrinėti mitybos ir sveikatos sąryšį. Hipokratas (460-377 m. pr. m. e.) pažymėjo, kad „jei yra bet koks mitybos ir fizinių pratimų nepakankamumas, organizmas suserga.“ Sokratas (469-399 m. pr. m. e.) teigė: „Valgome tam, kad gyventume, o ne gyvename tam, kad valgytume“.
Mityba yra svarbus veiksnys, kuris gali daryti įtaką žmogaus organizmo būklei, jo augimui ir sveikatai. Visi Europos teisės aktai kalba apie mitybos visavertiškumą, maisto produktų biologinę vertę, apie mitybos sveikumą. Kaip valgyti, paliekama pačio žmogaus pasirinkimui, specialistai gali tik patarti. Pasak prof. R. Stuko, jei valgome labai sveiką maistą arba jei valgome nesveikai, tai mūsų organizmas artimiausiu metu nepajus didelių pokyčių.
Žmogaus sveikatai įtakos turi individualūs gyvensenos veiksniai, socialinės visuomenės struktūros, bendroji socialinė-ekonominė, kultūrinė ir aplinkos situacija. Apie 50 proc. sveikatą lemiančių individualių veiksnių galima įsisavinti, t.y., sukurti juos palankius savo sveikatai.
Sveikatos Raštingumas ir Mitybos Įpročiai Lietuvoje
Nors pastaraisiais metais Lietuvoje daug dėmesio buvo skiriama gyventojų mitybos ir gyvensenos mokymui, didelė dalis gyventojų maistą renkasi negalvodami apie sveikatą, nors žino, kad reikia valgyti daug daržovių ir vaisių.
Taip pat skaitykite: Prisvilęs blynas
Sveikatos raštingumas nėra teisingas, nes maistą sveikatos gerinimo tikslu renkasi mažiau nei 19 proc. gyventojų. Organizmui būtina gauti apie 40 įvairių medžiagų su maistu, tačiau nėra nei vieno produkto, kuris turėtų visas reikalingas maistines medžiagas.
1998 m. buvo sukurta lietuviškoji piramidė, kuri rėmėsi amerikietiškąja piramide. Lietuviškąją mitybos piramidę sukūrė respublikinis mitybos centras. 2011 m. sveikos mitybos piramidė buvo pakoreguota. Šios piramidės modelis parodo, kokią dalį maisto racione turi sudaryti viena ar kita maisto produktų grupė, atkreipiant dėmesį į vandens svarbą žmogaus organizmui bei fizinio aktyvumo svarbą.
Mitybos pagrindą turėtų sudaryti grūdiniai produktai ir įvairios košės, makaronai, vaisiai, daržovės ir uogos, kurie tiekia angliavandenius, pagrindinį energijos šaltinį. Bulvės, kurios yra paplitusios Lietuvoje, nepriskiriamos daržovių tipui. Kadangi bulvės dažnai yra kepamos ir prisigeria riebalų, todėl bulves geriau virti, o ne kepti.
Rekomenduojama kelis kartus per dieną valgyti įvairių, šviežių daržovių ir vaisių, nors 400 g per dieną. Tuo tarpu Lietuvos gyventojai šviežių daržovių ir vaisių suvartoja vidutiniškai 312 g per dieną, o skaidulinių medžiagų suvartojama nepakankamai - vos 14-19 g per dieną, nors rekomenduojama 20-30 g per dieną. Statistinis lietuvis daržovių, vaisių, grūdinių produktų vartoja per mažai.
Mitybos specialistai rekomenduoja, kad žuvies ir jūros gėrybių racione būtų apie 75 proc. nuo viso maisto raciono, tačiau žmonės vartoja viso labo apie 15 proc. reikiamo kiekio. Nevartodami žuvies mes gauname labai mažai baltymų, o per mažas žuvų vartojimas lemia polinesočiųjų riebalų rūgščių stygių Lietuvos gyventojų maisto racione. Todėl mes turėtume valgyti labai nemažai jūros žuvų arba žuvų taukų.
Taip pat skaitykite: Šaukštai po pietų: reikšmė ir kilmė
Sūris yra pats geriausias kalcio šaltinis, jis reikalingas kaulams stiprinti. O osteoporozė yra įvardijama kaip XXI a. epidemija. Kalcio taip pat labai daug turi aguonos. Aliejaus leistina naudoti daugiau, tačiau tik alyvuogių aliejaus. Rapsų aliejus yra sveikas, tačiau nereikėtų jo pilti tiesiai ant daržovių, nes jis didina aterosklerozės riziką. Tuo tarpu sėlenų aliejų reikėtų stengtis pirkti kuo mažesnėmis talpomis, nes jis sąveikaudamas su deguonimi turi trumpą galiojimo laiką, todėl gali apkarsti. Kiaulienos riebalai savo sudėtyje turi labai nemažai polinesočiųjų riebalų rūgščių, jei lygintume su kitais gyvūniniais riebalais, bet jei lyginsime su augaliniais, tai jie nėra labai sveiki. Sviestas yra leistinas, bet labai mažais kiekiais.
Lietuvių Mitybos Įpročiai ir Tendencijos
Lietuvių mitybos įpročiai turi negerų tendencijų, nes daugėja ansvorį turinčių asmenų skaičius. Lietuvoje vyresniame amžiuje ansvorio turi apie 28 proc. moterų ir apie 14 proc. vyrų. Rašytojas Vidūnas savo knygoje „Sveikata. Jaunumas. Grožė“ rašė: „Žmonės gali būti sveiki ir drūti būti valgydami maždaug trečią dalį to, ką daugis dabar pripratęs valgyti“. Jau tada buvo patariama mažinti porcijas. Anksčiau kavinių porcijos nebuvo didelės ir mes pasisotindavome, dabar lėkštės vis didėja ir kas kartą mes persivalgome.
Jaunosios visuomenės dalies netinkama mityba gimdo problemas, kurios išryškės po daugelio metų. Osteoporozė jau įvardijama kaip XXI a. problema. Tam, kad skeletas sukauptų kaulinę masę reikia kaulams krūvio. Jei mergina iki 25 m. amžiaus sveria apie 50 kg, tai yra rizika, kad jos kaulai nesukaupę kaulinės masės ir vėlesniame amžiuje bus osteporozė. Kad taip neįvyktų jaunoms merginoms ir vaikinams nereikėtų kūdintis, kad jų ateitis būtų be osteporozės.
Šiuolaikinės technologijos sumažina maisto biologinę vertę. Įvairūs konservantai, į maistą dedami priedai prailgina tinkamumo vartoti laiką. Produktas lieka saugus, bet jis dirbtinai pasendintas. O pats sveikiausias maistas yra šviežias maistas.
Kepimas kaip Psichologinės Gerovės Šaltinis
Kepimas yra produktyvus saviraiškos ir komunikavimo būdas. Kepdami žmonės kūrybiškai išreiškia save. Kūrybinė saviraiška susijusi su gera savijauta. Užsiimdami saviraiška (piešdami, kurdami muziką ar kepdami pyragus žmonės išsilieja, atsipalaiduoja, patiria mažiau streso.
Taip pat skaitykite: Posakis apie nemokamus pietus: kilmė ir prasmė
Stresas siejamas su daugeliu fizinių ir psichologinių problemų, todėl norint gyventi sveikai ir laimingai, labai svarbu rasti būdų, kaip kovoti su stresu. Kai kepame skanėstus kitiems žmonėms, galime iškomunikuoti savo jausmus.
Žmonėms, kuriems sunku išreikšti savo jausmus žodžiais, maistas gali padėti parodyti dėkingumą ar užuojautą. Daugelyje kultūrų, daugelyje šalių maistas iš tiesų yra meilės išraiška, ir tai labai gražu, nes maistas reikalingas mums visiems, todėl jis paveikia visus.
Skanėstų kepimas sau ir kitiems yra dėmesingo įsisąmoninimo forma. Kepimas iš tiesų reikalauja visiško susikaupimo. Reikia matuoti produktus, fiziškai susitelkti minkant tešlą. Jei sutelkiate dėmesį į kvapą ir skonį, į buvimą čia ir dabar kuriant, tai taip pat yra dėmesingas įsisąmoninimas, todėl streso lygis mažėja.
Pyragų kepimas reikalauja mąstyti nuosekliai, atlikti veiksmus žingsnis po žingsnio, būti čia ir dabar, bet taip pat reikia galvoti apie receptą kaip visumą, patiekalą kaip visumą, apie tai, kaip jis bus patiekiamas, kam jis skirtas, kada jis bus valgomas, todėl kepimas išties moko atrasti pusiausvyrą tarp esamos akimirkos ir platesnio vaizdo. Dėmesingas įsisąmoninimas veiksmingai sumažina liūdnų minčių naštą.
Į kepimą susitelkęs žmogus atsitraukia nuo savo tamsių minčių, jų „neberuminuoja“, o kaip žinoma, neigiamų minčių ruminavimas (gromuliavimas, kai viena neigiama mintis paskatina kitą ir užsisuka ydingas ratas) veda į depresiją. Ši veikla gera dar ir tuo, kad ją užbaigus gaunamas labai apčiuopiamas rezultatas, suteikiantis džiaugsmo ne tik sau, bet ir kitiems.
Kepimo kitiems esmė - davimas, dalinimasis. Kepimo procesas užtikrina gerą savijautą, o dalinimasis šį jausmą dar sustiprina. Skanėstų kepimas kitiems sustiprina gerą savijautą, padeda sumažinti stresą, suteikia jausmą, kad padarėme kažką gero pasauliui, o tai savo ruožtu gilina gyvenimo prasmės jausmą ir ryšį su kitais žmonėmis.
Skanėstų gaminimas su intencija atiduoti juos kitiems yra altruizmo forma - mes aukojame savo laiką kitų žmonių labui. Skanėstų kepimas kitiems turi ir simbolinę prasmę, nes maistas mums svarbus ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Didžiausią naudą gauname tada, kai kepame ne siekdami dėmesio ar norėdami įgyti pranašumą prieš kitus, bet kai tiesiog norime pasidalinti maistu su žmonėmis, kurie, kaip mes tikimės, tai įvertins.
Vis dėlto, jei kepimas jums kelia stresą, daug psichologinės naudos iš tokios veiklos negausite. Jei maisto gaminimas ir skanėstų kepimas jums kelia baimę, reiškia, ši veikla ne jums. Ji labiau tinka tiems žmonėms, kurie virtuvėje jaučiasi komfortiškai. Jei ši veikla nėra privaloma ir nekelia streso, ji tinka ir yra naudinga visiems. Siūlant maistą kitiems teigiamas emocijas jaučia ir vaišių gavėjas, ir siūlytojas.
Laimės ir Sėkmės Ženklai
Visose tautose, taip pat ir mūsų, yra labai daug negatyvių, perspėjančių ir apsaugančių nuo įvairių bėdų ir nelaimių ženklų ir prietarų. Bet juk taip norisi, kad mūsų gyvenime būtų kuo daugiau optimizmo. Jei jūs norite, kad jūsų namuose vyrautų gėrovė, o visi to namo gyventojai būtų laimingi, pakabinkite ant įėjimo durų pasagą. Rasti keturlapį dobilą ir alyvos penkialapį žiedą - laimei. Rasti akmenėlį su skylute, kuris dar kitaip vadinamas vištų dievu - laimei. Jei aižant žirnelių ankštį, jums pasiseka ir randate 9 žirnelius, tai jų nevalgykite, bet sugalvoję norą meskite jį per petį. Kai virš savo galvos pamatysite krentančią žvaigždę - sugalvokite norą.
Kiekvienas vis kitur sutinka laimę. Vienam laimė - ankstų rytą basomis bėgti per rasotą pievą, kitam - ant rankų paimti kūdikį. Laimę gali teikti seksas, naujas dizainerio sukurtas kostiumėlis, kepta dešra ar tryliktasis Mocarto koncertas fortepijonui ir orkestrui.
Troškimas ir Mėgavimasis
Prieš suėsdama pelę, katė su ja dar pažaidžia. Troškimas ir mėgavimasis glaudžiai susiję, tačiau vienas kitam prieštarauja. Kas trokšta, tas negali visiškai atsiduoti mėgavimuisi. Kas mėgaujasi tuo, ką pagaliau gavo, to troškimai tam tikram laikui nuslopsta. Tačiau palaimingas tingulys trunka neilgai. Malonumas - tai signalas.
Kai kada vaišės gali būti malonesnės nei pati medžioklė, mėgavimosi svaigulys stipresnis už virpulingą laukimą to, ką sumedžiosime. Daugelis žmonių bando išvengti atomazgos daugiau ar mažiau sąmoningai trukdydami išsipildyti svajonei. Jų šūkiu galėtų būti posakis, kad kelias ir esąs tikslas.
Troškimas gali virsti liguistu potraukiu. 1954 metais neurologas Jamesas Oldsas parodė, kad žiurkės, turėdamos galimybę nuolat stimuliuoti malonumo centrą, pamiršo viską pasaulyje ir tarsi kuoktelėję be paliovos spaudė mygtuką, netgi rizikavo dvėsti badu tam, kad galėtų patirti nors truputį laimės! Būdavo sužadinama jų lūkesčių sistema, smegenis užplūsdavo dopaminas.
Tuo, ką galima panaudoti daug kam, lengvai galima imti piktnaudžiauti. Tai pasakytina ir apie atsakingą už malonius pojūčius smegenų sritį. Mus ji gali valdyti tik todėl, kad geba įvairiai funkcionuoti ir keistis kintant situacijoms. Troškimas dar labiau stiprina jau egzistuojantį nusiteikimą ką nors įgyti. Ir ne taip svarbu, kas suteiks tą gerą nuotaiką: fantastiška suknelė, auksinė kreditinė kortelė, - viskas tinka tam, kad malonumų karuselė suktųsi nesustodama. Reikšminga tampa pati troškimo būsena.
tags: #posakis #sveikata #kaip #kepta #reikšmė