Kaparėliai: Prieskonis, Vaisius ir Žiedpumpuriai viename
Dygliuotasis kaparis (Capparis spinosa) - tai daugiametis, besidriekiantis krūmas iš kaparinių šeimos, kuris visą vasarą džiugina baltais žiedais. Šis augalas nereikalauja daug drėgmės, todėl puikiai auga uolėtose ir akmenuotose vietovėse. Kaparis, kaip manoma, yra kilęs iš Azijos. Šiame straipsnyje mes panagrinėsime kaparėlių istoriją, auginimą, kulinarinį panaudojimą ir maistinę vertę.
Kilmė ir Paplitimas
Manoma, kad kaparis kilęs iš Azijos. Šiandien dygliuotasis kaparis natūraliai auga Viduržemio jūros regione, Prancūzijos pietuose, Ispanijoje, Alžyre, Maroke, Turkijoje ir Mažojoje Azijoje. Jis taip pat auginamas šiltesniuose JAV regionuose. Waverly Root savo veikale "Maistas" teigia, kad kapariai galėjo atsirasti Sacharoje, kur jie puikiai prisitaikę prie dykumos sąlygų. Šiaurės Afrikoje jie netgi vadinami Sacharos kaparių medžiais, nes jų lapai išlieka žali ir sultingi net ir sausoje dirvoje, gebėdami absorbuoti drėgmę iš oro naktį.
Auginimas ir Priežiūra
Dygliuotasis kaparis yra nereiklus augalas, puikiai tinkantis auginti tarp uolų ir akmenų. Augynuose žydinčius kaparius galima pamatyti retai, nes žiedpumpuriai paprastai nuskami dar neišsiskleidę.
Veislės ir Kokybė
Kaparėliai skiriasi kokybe. Prancūzijos pietuose, Provanso srityje, išauginami aukščiausios klasės kapariai, kurių pumpurai yra maži, apie 3 mm ilgio, ir vadinami "nonpareils" (neprilygstamaisiais). Šie pumpurai renkami kiekvieną dieną, išsivysto maždaug per savaitę, todėl yra tokie brangūs. Kaparėlių kainą nulemia jų dydis - mažiausi pumpurai, atitinkantys "nonpareils" reikalavimus, parduodami už didžiausią kainą. Kitos rūšys ("surfines", "capucines", "fines", "capotes") išsirikiuoja pagal pumpurų didėjimo ir kainos mažėjimo tvarką.
Vartojimas ir Paruošimas
Maistui naudojami kaparėlių žiedpumpuriai, vadinami kaparėliais, ir pailgi vaisiai, susiformavę iš žiedų viduriukų. Tiesa, tik nuskinti kaparėliai ir kapariai yra aštrūs ir kartūs, todėl juos būtina apdoroti. Dažniausiai jie marinuojami ir sūdomi, rečiau - džiovinami. Prieš vartojimą džiovintus kaparėlius reikia pamirkyti, o sūdytus ir marinuotus - perplauti vandeniu, kad nebūtų labai aštrūs.
Taip pat skaitykite: Pietų Amerikos krūmų įvairovė
Skonis ir Panašumai
Tamsiai žalios spalvos, rūgščiai sūraus skonio kaparėliai šiek tiek primena garstyčias, juoduosius pipirus ir aštresnes žaliąsias alyvuoges. Savitą kvapą ir skonį suteikia garstyčių aliejus. Paruošimo procesas labai panašus į alyvuogių.
Kulinarinis Panaudojimas
Virtuvės meistrai teigia, kad kaparėliai mėgstami pasaulio virtuvėse, nes suteikia patiekalams pikantiškumo ir naujų skonio niuansų. Jie ypač tinka patiekalams su lašišomis, tunais, paukštiena, aviena, makaronams ir žalumynų salotoms gardinti. Kaparėlių arba kaparių beriama ant jautienos ir lašišų karpačo. Taip pat jie tinka ruošiant įvairius padažus (ypač pomidorų), mišraines su majonezu, silke ar kumpiu. Itališkoje ir ispaniškoje virtuvėse kaparėliai tiekiami prie kelių rūšių sūrio ir vytinto kumpio užkandėlių.
Kaparių Uogos
Maistui tinka ne tik kaparių pumpurai. Gražūs balti keturlapiai žiedai su šviesiais purpuriniais kuokeliais žydi tik kelias valandas. Maždaug po dienos ant labai ilgų kotelių, augančių iš peržydėjusių žiedų viduriukų, pradeda vystytis uogos. Jos auga greitai ir skinamos žalios, marinuojamos taip pat kaip pumpurai. Marinuotos kaparių uogos, kartais vadinamos "taperon", primena šiurkščias, kiek ovalias žalias vynuoges. Jos skinamos ir patiekiamos su koteliais, kurie yra apie 5 cm ilgio, panašiai kaip vyšnių. Marinuotos uogos didelės ir aitrios, todėl jų nesuvalgysi vienu kasniu. Jos laikomos už kotelių ir ragaujamos po truputį. Kaparių uogos panašios į okrą ir valgomos kaip skanėstas. Kiekvienoje slepiasi iki kelių šimtų sėklų, kai kurios iš jų - tamsiai rudos, dydžiu beveik nesiskiriančios nuo laiškinių česnakų sėklų.
Kiti Naudojimo Būdai
Graikijoje kaparių lapai (kaip pumpurai ir uogos) marinuojami acte ir druskoje. Prieš marinavimą jie labai kartūs, tačiau naudojami salotoms pagardinti arba valgomi vieni kaip apetitą žadinantis užkandis. Kaukazo gyventojai vertina jaunas kaparių šakeles su žiedais, vadinamas džondžoliu, kurios pasižymi maloniu aštriu ir rūgščioku skoniu.
Patiekalų Gardinimas
Kaparėliais dažnai gardinami žuvies patiekalai, ypač Šiaurės ir Rytų Europos šalyse. Jie yra būtinas klasikinių italų padažų "ravigote" ir aštraus "vinegrette" komponentas. Šie prieskoniai tinka prie virtos avienos ir jautienos. Jų dedama į šviežių pomidorų padažą, klasikinius italų virtuvės patiekalus - troškintą veršieną su tuno padažu ("vitello tonna") ir baklažanų caponato. Šviežias citrinų ir kaparėlių padažas žuviai suteikia pikantišką skonį. Šių prieskonių galima dėti į salotas, berti ant picos. Jie ir kmynai įeina į garsaus Austrijos sūrio "Liptauer" sudėtį.
Taip pat skaitykite: Kaip iškepti skanius lietinius
Citrinos ir Kaparėlių Padažas
Šis švelnaus skonio padažas pagaminamas greitai ir puikiai tinka prie kepto viščiuko, kalakuto, žuvies, salotų arba garuose troškintų daržovių.
Receptas:
- 2 šaukštų smulkintų petražolių
- Sviestą ištirpinkite nedidelėje keptuvėje.
- Sudėkite česnaką ir troškinkite, kol pakvips, tik neleiskite paruduoti.
- Supilkite vyną, užvirinkite.
- Supilkite sultinį, citrinos sultis, suberkite rozmarinus.
- Mišinį užvirkite ant lengvos ugnies.
- Įmaišykite kukurūzų miltus.
- Pagardinkite druska, pipirais ir pavirkite dar 1 min, kol sutirštės.
- Suberkite kaparėlius.
Padažą supilkite į gražų indą, papuoškite smulkintomis petražolėmis ir neškite ant stalo.
Maistinė Vertė ir Savybės
Kaparėliais patiekalai gardinami neatsitiktinai - jų pumpuruose yra apetitą skatinančių glikozidų ir vitaminų. Patrauklios formos ir sodrios spalvos suteikia patiekalams dailią išvaizdą. Žinoma, jei prekybos centre išsirinksite geros kokybės kaparėlius, kurie turi būti kieti, neišsižioję, žalios alyvuogių, o ne neaiškios parudusios spalvos.
Kaparėlių Kaina
Kaparėliai nėra labai pigūs. Kuo aukštesnė jų kokybė, kuo daugiau rankų darbo įdėta juos skinant ir apdorojant, kuo žiedpumpuriai vienodesnio dydžio, tuo didesnė jų kaina. Vieni vertingiausių yra mažučiai, kasdien rankomis skinami Prancūzijos pietuose. Tačiau visada galima rasti optimalų variantą.
Prieskoninių Augalų Įvairovė ir Reikšmė
Kaparėliai yra tik vienas iš daugelio prieskoninių augalų, kurie nuo seniausių laikų vertinami dėl savo išskirtinių skonių, aromatų ir naudingų savybių. Jie naudojami ne tik maistui gardinti, bet ir gydymui, ritualams bei kasdienio gyvenimo praturtinimui.
Taip pat skaitykite: Medžio panaudojimas Pietų Amerikoje
Prieskoninių Augalų Istorija
Archeologiniai radiniai rodo, kad jau prieš tūkstančius metų senovės egiptiečiai naudojo kmynus, kalendras ir anyžius ne tik maistui, bet ir balzamavimui bei medicininiais tikslais. Senovės Graikijoje ir Romoje prieskoniai buvo prabangos prekė, simbolizavusi turtą ir aukštą socialinę padėtį. Viduramžiais prieskonių prekyba tapo vienu svarbiausių ekonomikos variklių. Tokie prieskoniai kaip pipirai, gvazdikėliai, muskato riešutai ar cinamonas buvo vertinami aukso svoriu. Dėl jų kontrolės vyko karai, o noras atrasti naujus kelius į prieskonių kraštus skatino didžiuosius geografinius atradimus.
Prieskoniniai Augalai Lietuvoje
Lietuvoje prieskoniniai augalai taip pat turi gilias tradicijas. Nors egzotiški prieskoniai mūsų kraštą pasiekdavo per pirklius ir buvo prieinami tik didikams, liaudies virtuvėje plačiai naudoti vietiniai, gamtoje randami ar darželiuose auginami augalai. Krapai, petražolės, kmynai, česnakai, svogūnai ir krienai - tai prieskoniai, be kurių sunkiai įsivaizduojama tradicinė lietuviška virtuvė.
Prieskoninių Augalų Skirstymas
Prieskoninius augalus galima skirstyti pagal tai, kuri augalo dalis naudojama:
- Lapiniai: Bazilikai, mėtos, petražolės, krapai, rozmarinai, čiobreliai, raudonėliai, šalavijai, laiškiniai česnakai.
- Sėkliniai ir vaisiniai: Kmynai, kalendros, garstyčios, pankoliai, juodieji pipirai, kadagio uogos, kvapieji pipirai.
- Šakniniai ir žieviniai: Imbieras, ciberžolė, krienai, gvazdikėliai, šafranas, cinamonas.
Prieskoninių Augalų Darželis
Turėti nuosavą prieskoninių žolelių darželį ant palangės, balkone ar sode - ne tik malonumas akiai ir uoslei, bet ir galimybė visuomet po ranka turėti šviežių, aromatingų pagardų.
Patarimai auginimui:
- Vietos parinkimas: Dauguma prieskoninių augalų mėgsta saulę.
- Dirvožemis: Turėtų būti lengvas, purus, gerai drenuojamas ir pakankamai derlingas.
- Laistymas: Laistykite reguliariai, bet saikingai.
- Tręšimas: Prieskoniniams augalams nereikia daug trąšų.
- Genėjimas: Daugelį žolelių reikia reguliariai skabyti ar karpyti.
Prieskoniniai Augalai Lietuviškoje Virtuvėje
Lietuviška virtuvė neatsiejama nuo tam tikrų prieskoninių augalų, kurie suteikia patiekalams būdingą skonį. Krapai ir petražolės karaliauja šaltibarščiuose, bulviniuose patiekaluose ir silkės pagarduose. Kmynai nepamainomi juodai duonai, varškės sūriui, raugintiems kopūstams ir kai kuriems mėsos patiekalams. Mairūnai dažnai naudojami dešroms, paštetams ir kraujiniams vėdarams gardinti. Kadagio uogos nuo seno naudotos žvėrienai marinuoti, o kai kuriuose regionuose ir alui pagardinti.
Prieskoniniai Augalai ir Sveikata
Prieskoninių augalų galios neapsiriboja vien kulinarija. Eteriniai aliejai, išgauti iš tokių augalų kaip levandos, mėtos, rozmarinai ir eukaliptai, naudojami aromaterapijoje nuotaikai gerinti, stresui mažinti ir miegui gerinti. Daugelis prieskoninių augalų pasižymi gydomosiomis savybėmis - čiobrelių arbata lengvina atsikosėjimą, šalavijų nuoviras tinka gerklei skalauti, ramunėlės ramina ir gerina virškinimą, o imbieras padeda nuo pykinimo. Tam tikri augalai, tokie kaip mėtos, bazilikai, levandos ir citrinžolė, savo kvapu atbaido nepageidaujamus vabzdžius.
tags: #krumas #prieskonis #vaisiai #ziedpumpuriai