Naminės Degtinės Gamybos Tradicijos ir Receptai Lietuvoje
Naminė degtinė, dar žinoma kaip samanė, yra namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas, turintis gilias tradicijas Lietuvoje. Nuo XV amžiaus pabaigos gaminama, ji tapo neatsiejama lietuviškos kultūros dalimi, nepaisant teisinių apribojimų ir visuomenės diskusijų dėl jos legalizavimo. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius samanės gamybos aspektus, nuo istorijos iki receptų ir dabartinės teisinės situacijos.
Istorija ir Tradicijos
Naminė degtinė Lietuvoje gaminama nuo XV a. pabaigos. Lietuviai laikomi pirmaisiais pasaulyje, pradėjusiais varyti naminę degtinę iš javų. Pirmasis degtinės prilašėjęs kaušas buvo aukojamas dievams. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojai turėjo teisę varyti naminę degtinę. 1498 m. buvo įvesta propinacijos teisė (svaigalų gamybos ir pardavinėjimo teisė).
Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo (1795 m.) imperatorienės Jekaterinos II dekretu buvo įvestas degtinės valstybinis monopolis. Šiame dekrete buvo išlyga, leidusi Lietuvos aukštuomenei varyti naminę degtinę savo reikmėms. Naminės degtinės gamyba ypač paplito Vokietijos okupacijos metais (1915-18 m.). Nepriklausomoje Lietuvoje įstatymu (1919 03 15) buvo uždrausta slaptai, be valstybės valdžios leidimo varyti naminę degtinę. Už įstatymo nuostatų nesilaikymą buvo skiriama bauda, kalėjimas, nusikaltimo įrankių ir medžiagos konfiskacija.
Įstatymas dėl degtinės varymo ir jos pardavinėjimo (1920 03 10), be jau minėtų bausmių, nustatė iš degtindarių išieškoti trigubą akcizo patentinio mokesčio kainą ir išvaryto spirito ir degtinės akcizą, iš pardavėjų - rasto gėrimo akcizą. Padėjusiems susekti nusikaltimą buvo skiriama 10 % išieškotos baudos. Už įrankių naminei degtinei gaminti laikymą taikyta administracinė atsakomybė. Įstatymas slaptam degtinės varymui ir pardavinėjimui bausti (1923 12 18) panaikino akcizo patentinį mokestį ir akcizą. Už įrankių laikymą nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Padėjusiems susekti nusikaltimą buvo skiriama 50 % išieškotos baudos.
Laikinieji akcizo mokesčių įstatai 1930 buvo papildyti nuostatomis dėl slapto alkoholinių gėrimų gaminimo ir pardavinėjimo, kurios nustatė griežtesnes bausmes ir įvedė nuostolio dėl nesumokėto akcizo valstybės iždui sąvoką. Baudžiamoji atsakomybė taikyta už naminės degtinės varymą, pardavimą, gabenimą, įrankių darymą, laikymą, rugių, bulvių, cukraus ar kitos medžiagos naminei degtinei varyti davimą. Šios nuostatos su mažais pakeitimais buvo perkeltos į Akcizų ir finansinių monopolių įstatymą (1934). Ūkininkams nebeišgalint atlyginti paskirtų nuostolių dėl nesumokėto akcizo valstybės iždui, nuo 1936 ši nuostata panaikinta.
Taip pat skaitykite: Kaip kepti blynus su bananais
SSRS okupacijos metais Baudžiamajame kodekse (1961) buvo įtvirtinta atsakomybė už naminės degtinės ar kitų alkoholinių gėrimų gaminimą, laikymą, pardavimą, t. p. aparatų tokiems gėrimams gaminimą ar laikymą.
Samanės Gamybos Receptai
Naminės degtinės gamyba yra procesas, reikalaujantis kruopštumo ir žinių. Štai keletas receptų, kurie padės suprasti gamybos subtilybes:
Starkos Gamyba
Starka - tai tikras lietuviškas alkoholinis gėrimas, kurio stiprumas dažniausiai svyruoja nuo 30 iki 50 %. Ji gaminama iš dvigubo ar trigubo varymo (nerektifikuoto) rugių spirito (samanės), išlaikant ąžuolinėse statinėse, į kurias kartais įberiamas nedidelis kiekis obelų lapų ir liepžiedžių.
Norint pagaminti starką, skoniui pagerinti kartais naudojamos ąžuolinės statinės, netekusios taninų, t. y. tvirtą statinę nuo vyno (geriausia nuo vengriško arba maderos), neseniai nupilto, kad nebūtų statinėj pelėsių ir suplėkusio kvapo, apipilniai pripilti grynos degtinės iš rugių. Patikrinus lankų tvirtumą (būtinai turi būti geležiniai, nes mediniai supus) užkasti statinę giliai į žemę rūsy. Po trijų metų atkasama. Ji turės tokį skonį, kaip 15 metų starka laikyta paprastu būdu. Supylus pusę starkos į bonkas, dapilti statinę iš rugių degtine ir vėl užkasti. Po metų ir vėl galima iškasus nupilti pusę į bonkas, o likusią pusę dapilti degtinės.
Degtinės Filtravimas ir Pagerinimas
Pagaminti beržinių anglių, įmant nuvalytų nuo žievės malkų, gesinti uždarytame inde nelaistant vandeniu. Tokių anglių vieną litrą įpilti į dvylikos litrų taplos bonką, užpilti dešimčia litrų 45° rugių degtine, pridėti saują arba net dvi saujas džiovintų beržinių kankorėžių ir visa tai kartu sumaišyti. Bonką stipriai užkimšti, kamštį užpilti parafinu ir pastatyti šiltame kambaryje (ne saulėje) mėnesiui laiko. Po mėnesio laiko atsargiai nupilti nuo anglių. Jeigu ant dugno būtų nevisai gryna degtinė, reikia ją perfiltruoti per filtro popierių.
Taip pat skaitykite: Vištos kepimo patarimai Kamado Bono kepsninei
Degtinės Pagerinimas Arbata ir Riešutų Lukštais
Sunaudotas arbatžoles (nupiltas, likusias arbatinuke) gerai išdžiovinti. Į penkių literių bonką įpilti dvi saujas tokių arbatžolių ir tiek pat paprastų riešutų lukštų. Bonką pripilti 45° rugių degtinės ir laikyti šilumoj tris paras. Po to degtinę nupilti ir įpilti į ją stiklelį geros maderos ir stiklelį tikrojo portero. Supilstyti į bonkas ir stipriai užkimšti. Po savaitės jau galima vartoti.
Degtinės Brandinimas Statinėje
Įsigyti statinaitę nuo porterių dar su pasilikusiomis nuosėdomis ir mielėmis. Žiūrėti, kad porteris būtų nesenai nupiltas, kad mielės nebūtų perimtos pelėsių kvapo. Pripilti beveik pilną 45° rugių degtinės (bulvių degtinė niekuomet neturės skonio, spalvos ir savitaus starkai kvapo), užkalti stipriai kamštį ir užpilti parafinu. Atydžiai apžiūrėti statinaitę, jeigu kur nors sunktųsi - užtaisyti. Patikrinti ar stiprūs lankai ir užkasti smėlyje rūsy vieniems metams.
Dabartinė Teisinė Situacija ir Diskusijos
Šiuo metu Lietuvoje naminės degtinės gamyba yra nelegali, išskyrus tam tikras išimtis, susijusias su kaimo turizmu. Tyrimai rodo, kad beveik pusė (42 proc.) gyventojų Lietuvoje yra kada nors įsigiję alkoholinių gėrimų iš nelegalių pardavėjų, ir tik penktadalis mano, kad nelegalaus alkoholio vartojimas ir jo sukeliamos pasekmės yra didelė problema.
Šešėlinis stiprusis alkoholis Lietuvoje sudaro 22 proc., nelegalios cigaretės - 20 proc., kuras - 15 proc. visos rinkos. Interneto šešėlio žemėlapio „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys sako, kad samagonščikų „aukso amžiumi“ buvo 2009-10 metai - iškart po krizės, kai alkoholiniai gėrimai, cigaretės ir degalai parduotuvėse ir degalinėse smarkiai pabrango staigiai padidinus akcizus, o žmonių pajamos krito. Daugiau „taškų“ žemėlapyje fiksuojama ir įvedus naujus draudimus bei apribojimus, pavyzdžiui, uždraudus prekybą naktį.
Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininkas tvirtina radęs veiksmingą būdą, kaip kovoti su samagono varytojais. Policijos pareigūnams už sulaikytus samagonščikus mokamos premijos, tokiu būdu jie skatinami už puikius darbo rezultatus.
Taip pat skaitykite: Kaip kepti lašišą keptuvėje
Legalizavimo Perspektyvos
Dažnai keliamas klausimas dėl samanės legalizavimo. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pritaria siūlymui įteisinti naminės degtinės ir kitų silpnesnių, nei 65 laipsniai, tradicinių alkoholinių gėrimų gamybą ir vartojimą, tačiau prieš tai siūlo numatyti kontrolės bei kokybės užtikrinimo mechanizmus.
Grupė valdančiųjų ir opozicijos Seimo narių siūlo leisti 65 tūrio proc. alkoholio koncentracijos gėrimus ruošti, laikyti ir parduoti Lietuvos ūkininkų registre registruotiems ūkininkams, kurie teikia kaimo turizmo paslaugas bei kurie yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai. Gėrimai būtų gaminami, laikomi, vartojami ir parduodami tik gėrimus pagaminusiam ūkininkui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje. Gaminti būtų leidžiama iki 1 tūkst. litrų kasmet.
ŽŪM siūlo numatyti prievolę ūkininkams sudaryti sutartis su laboratorijomis, kurios tikrintų gaminamų gėrimų saugą ir kokybę ir išduotų tą patvirtinančius dokumentus. Dar siūloma sukurti jų gamybos ir prekybos kontrolės mechanizmą bei „įvardyti už gamybos ir prekybos priežiūrą ir kontrolę atsakingas institucijas“. Taip pat ministerija ragina tikslinti galiojančią mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką ir numatyti, kad alkoholinių gėrimų gamybos licencija ūkininkams suteiktų teisę užsiimti ir mažmenine jų prekyba.
Pasak pataisų rengėjų, įvairių daugelyje Europos Sąjungos šalių leidžiama užsiimti tokių alkoholinių gėrimų gamyba, propaguojant vietinius, turinčius liaudiškas tradicijas, gėrimus. Taip pat įstatymo pataisų autoriai siūlo įvertinti pavojų, kurį naminės degtinės nelegali ir nekontroliuojama gamyba kelia žmonių sveikatai ir gyvybei. Tikimasi, kad legalizavus naminės degtinės gamybą bus užtikrinta gamybos apimčių ir kokybės kontrolė.
Pavojai ir Atsargumo Priemonės
Samanė yra stiprus alkoholinis gėrimas, turintis 40-80 % alkoholio tūrio. Susigundžius paragauti daugiau samanės lašų, galima apsinuodyti. Gaminant naminę degtinę, svarbu laikytis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta pavojingų cheminių junginių, tokių kaip metanolis, susidarymo.
Nors kartas nuo karto yra keliamas klausimas dėl samanės legalizavimo dekriminalizuojant bei pristatant ją pasaulinėje rinkoje, leidimo kol kas neturime (išskyrus ne didesnį nei 1000 litrų kiekį per metus vienam ūkininkui, parduodant naminę degtinę oficialiai įregistruotoje jo kaimo turizmo sodyboje).
Nūdienoje naminės degtinės vartojimas yra prilyginamas didelei žalai ir su sveikata susijusioms komplikacijoms, pabrėžiant gaminimo metu išgaunamą pavojingą cheminį darinį metanolį, dėl kurio mirtino apsinuodijimo galimybė tampa pasiekiama ranka.
Kovos su Nelegaliu Verslu Būdai
Interneto šešėlio žemėlapis „Lietuva be šešėlio“ veikia jau ketvirtus metus ir į kovą su nelegalia prekyba aktyviai įtraukia šalies gyventojus, kurie anonimiškai pranešinėja apie šešėlines prekybos vietas ir pildo nelegalių „taškų“ žemėlapį. Vien per pastaruosius trejus metus gyventojai daugiau nei 7000 kartų pranešė apie nelegaliai veikiančius prekybos ir gamybos „taškus“.
Samanės gamybos vietos dažnai būna kaimų kluonuose, ūkiniuose pastatuose, miestų daugiabučiuose, miškuose ir sunkiai prieinamose pelkėse.
Alternatyvūs Požiūriai ir Nuomonės
Viešojoje erdvėje vis pasirodo diskusijų apie naminės degtinės gamybos legalizavimą, tačiau vieningo atsakymo nėra ir, turbūt, niekada nebus. Tai yra vienas iš būdų pademonstruoti valstybės jėgą, stiprinant reguliacines priemones žmonių elgesio atžvilgiu ir naudojant atitinkamą (griežto) šablono kurpalį.
Kita vertus, jeigu aš verdu „naminukę“ savo reikmėms ir niekam jos nepardavinėju, tai turėtų būti mano asmeninis reikalas, nepriklausantis nuo valdžios kompetencijos. Be to, ar legalizuodami samanę iš tikrųjų išleisime džiną iš butelio, jaukiantį blaivybės įžadus „priėmusią“ tautą, vartojančią alų bei vyną bačkomis, kurias galima įsigyti bet kurioje parduotuvėje?
Vertėtų pakalbėti apie kiek kitokią su alkoholizmo mažinimu susijusią (veiksmingą) metodiką, kurios turėtų imtis valdžia, mat naminės degtinės legalizavimas iš esmės būtų tik lašas alkoholizmo jūroje.
Užsienio Šalių Patirtis
Kaimyninėje šalyje Latvijoje perkami įvairūs žemės sklypai bei sodybos, naudojamos rekreaciniais tikslais, ir dažnu atveju tai tampa turizmo įmonėmis arba naminės degtinės gamybos vietomis su ekskursijomis bei degustacijomis, mat daugiau nei 10 metų tokia veikla čia legalizuota: šalies ūkininkai gali legaliai pasigaminti stipriųjų gėrimų iš vaisių, uogų, taip pat medaus, ruginių miltų ir cukraus. Naminės degtinės gamyba nėra pigi, tačiau šalies turizmo industrijai šlakelis „nacionalinio paveldo“ atneša išties didelę naudą.
Daugelyje ES šalių, tokių kaip Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje ir kitose, leidžiama užsiimti smulkiąja alkoholinių gėrimų gamyba.
tags: #kaip #virti #samagona #receptai