Kaip derinti prieskonius maistui: nuo tradicijų iki šiuolaikinių tendencijų

Globalizacija atnešė ne tik multikultūrinį bendravimo suvokimą, bet ir leido įsigalėti įvairių kraštų maisto gamybos tradicijoms mūsų virtuvėje. Mūsų kraštus pasiekusi populiari Viduržemio jūros šalių virtuvė suteikia galimybę ne tik skanauti puikų maistą, - maisto gamybos procesas tampa žmonių bendravimo ir laisvalaikio praleidimo būdu, o prieskoniai šiam procesui suteikia įvairiausių skonio atspalvių. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip derinti prieskonius maistui, pradedant nuo tradicinių lietuviškų derinių ir baigiant egzotiškesniais variantais, kurie gali visiškai pakeisti įprastų patiekalų skonį.

Prieskonių mados: nuo krapų iki bazilikų

Globalizacija lėmė ir naujų prieskonių madų įsigalėjimą Lietuvoje. Pamenate, kad dar visai neseniai populiariausia prieskoninė žolelė būdavo krapai iš močiučių daržų? Nepaisant to, kad žmonės naudoja vis daugiau anksčiau mūsų krašte egzotiškais laikytų prieskonių, natūralumas iki šiol išliko vienu iš svarbiausių prieskonių mados bruožų. Prieskoninės žolelės yra natūralus produktas, padedantis paryškinti gryną skonį ir juo pasimėgauti.

Tai primena senus laikus Lietuvoje, kai šeimininkės puikiai žinojo, kaip derinti prieskonines žoleles su maistu, kas prie ko tinka. Dabar viskas paprasčiau - galima įsigyti jau suderintų prieskoninių žolelių mišinių (pavyzdžiui, česnakų ir petražolių mišinio persilado, picų prieskonių, Viduržemio jūros šalių prieskonių mišinių).

„Bazilikus galima būtų iš tiesų priskirti prieskonių „aukštajai madai“, tai šiuo metu viena iš populiariausių prieskoninių žolelių, taip pat ir Lietuvoje, - sako Dainė Žalaitė, „Santa Maria“ rinkodaros vadovė. - Tačiau tokių prieskonių, kaip krapai, rozmarinai, čiobreliai ar picų prieskonių pagrindą sudarančių raudonėlių tai pat negalima priskirti „gatvės madai“. Tai visada populiarūs prieskoniai: anksčiau jie buvo labiau vartojami virtuvės gurmanų, dabar jie prieinami kiekvienam iš mūsų. Taigi galima sakyti, kad šiais laikais visi galime pasijusti gurmanais“.

Prieskonių nauda sveikatai

Pastaruoju metu mada ypač garbina tai, kas sveika. Dauguma prieskoninių augalų pasižymi baktericidiniu (melisa, čiobrelis, vitaminizuojančiu (krapai, petražolės, pastarnokai, salierai) poveikiu bei vaistingomis savybėmis, taigi naudoti juos yra ne tik skanu, bet ir naudinga. Kai kurie prieskoniai - puikūs antioksidantai. Pavyzdžiui, raudonėlio lapuose randama 42 kartus daugiau antioksidantų nei obuoliuose.

Taip pat skaitykite: Kaip kepti blynus su bananais

Kalendra buvo vartojama prieš 7000 metų, o senovės graikų atletai būdavo apdovanojami petražolių vainikais. Taigi mes vėl panaudojame tai, kas žmonijos patirtyje yra sukaupta geriausio.

Prieskonių istorija

Prieskoniai yra senesni nei ugnis. Pasak archeologinių duomenų, jau prieš 50 tūkst. metų (t.y. dar prieš išmokstant išgauti ugnį) buvo bandoma pagardinti žalios mėsos skonį prieskoniais ir prieskoninėmis žolelėmis. Mokslininkai rado įrodymų, kad prieskoniai niekada nebuvo dingę iš mūsų gyvenimo. Senajame Testamente minimose karalystėse Saboje, Minėjoje, Katabanoje ir Hadroje prieskoniai buvo naudojami kaip mokėjimo valiuta, prilygstanti auksui, sidabrui ir brangakmeniams. Antikos laikais mokėjimo priemonė buvo vanilės augalas.

Baudžiamoji atsakomybė už prieskonių klastojimą

Viduramžiais grėsė bausmė už šafrano klastojimą. Kadangi ši vertinga žolelė buvo tris kartus brangesnė už pipirus, ją dažnai klastodavo. 1357 metais Niurnberge atsirado valdiški „šafrano prižiūrėtojai“, vadinamieji maisto produktų kontrolieriai, kurių vienintelis darbas buvo testuoti šafraną. Beje, už nelegalų muskatų auginimą buvo skiriama mirties bausmė, sugautiems muskatų vagims buvo nukertamos rankos.

Kovos dėl prieskonių

Portugalai, anglai ir olandai šimtus metų kovėsi dėl vienvaldystės prieskonių rinkoje. 1499 metų liepos 10 d. į Lisaboną su prieskonius gabenančiais laivais atvyko Vasko de Gama (apiplaukęs Afriką) ir pipirų kaina nukrito 80 procentų. Iš dalies net Amerikos atradimą lėmė prieskoniai. Jūrų keliauninkams buvo apmaudu mokėti didelius pinigus už pipirus, cinamoną ar imbierą, tad norėdami sugriauti osmanų prekybos monopolį, jie ieškodavo naujų kelių į Indiją.

Prieskoniai karštam maistui

Kai lauke šalta, o namuose norisi jaukumo ir šilumos, nieko geresnio nėra už karštą patiekalą, kuris ne tik pašildys kūną, bet ir sušildys sielą. Lietuvių virtuvėje karšti patiekalai užima ypatingą vietą - nuo senolių laikų mūsų protėviai mokėjo gaminti tokius valgius, kurie padėdavo ištverti šaltus žiemos vakarus. Prieskoniai karštam maistui - tai ne tik skonio reikalas. Jie gali suteikti patiekalui tą ypatingą šilumą, kuri sklinda iš vidaus, pagerinti virškinimą ir net sustiprinti imunitetą.

Taip pat skaitykite: Vištos kepimo patarimai Kamado Bono kepsninei

Tradiciniai lietuviški prieskoniai

Lietuvių virtuvėje nuo seno naudojami prieskoniai puikiai tinka karštam maistui.

  • Kmynai - vienas iš svarbiausių mūsų virtuvės prieskonių. Jie ne tik suteikia ypatingą aromatą, bet ir padeda virškinimui.
  • Mairūnas - dar vienas neatsiejamas lietuviškų karštų patiekalų palydovas. Šis prieskonis puikiai atskleidžia savo aromatą karštoje aplinkoje ir yra nepakeičiamas ruošiant troškintus patiekalus.
  • Lauro lapai - jie suteikia gilų, švelną aromatą ir yra būtini ruošiant sultingus troškinius ar sriubas.
  • Imbiero šaknis - vienas iš geriausių šildančių prieskonių. Jis ne tik suteikia malonų aštrumo atspalvį, bet ir gerina kraujotaką, todėl tikrai padeda pašilti.
  • Cinamonas puikiai tinka ne tik saldžioms vaišėms, bet ir mėsos patiekalams, ypač derėdamas su kiauliena ar jautiena.
  • Juodieji pipirai - klasika, kuri niekada neišeina iš mados.

Prieskonių deriniai įvairiems patiekalams

  • Sriubos: Lietuviškoms sriuboms puikiai tinka klasikinis derinys: kmynai + majoras + lauro lapas. Žiemiškoms sriuboms rekomenduoju išbandyti imbiero + cinnamono + gvazdikėlių derinį.
  • Mėsos patiekalai: Skirtingos mėsos rūšys geriau dera su tam tikrais prieskoniais. Kiaulienai puikiai tinka kmynai, majoras, čiobreliai ir rozmarinas. Paukštienai labai gerai dera šalavijas, čiobreliai ir citrinos žievelė.
  • Daržovės: Bulvėms puikiai tinka kmynai, rozmarinas ir česnakų milteliai. Morkoms labai gerai dera imbiero ir cinnamono derinys, o svogūnams - čiobreliai ir šalavijas.

Karšti gėrimai ir desertai su prieskoniais

Karšti gėrimai su prieskoniais - tai puikus būdas pašilti šaltą vakarą. Desertams šildantys prieskoniai suteikia ypatingą jaukumą.

Konkretūs prieskonių pavyzdžiai ir jų panaudojimas

Petražolės

Šios universalios, lietuvių itin mėgstamos prieskoninės žolelės itin tinka įvairių patiekalų ruošimui. Petražolės praturtina patiekalus ryškiu skoniu ir aromatu. Jose esanti folio rūgštis yra vienas svarbiausių B grupės vitaminų, kuris naudingas širdies ir kraujagyslių sveikatai. Šviežios petražolės dažnai naudojamos ir maistui dekoruoti, suteikia žalią akcentą. Jos labai tinka vartoti šviežios, nes atrodo gaiviai ir patiekalui suteikia ryškaus skonio ir savito kvapo.

Receptas: Baklažanų suktinukai su petražolėmis ir mėtomis

  1. Vieną baklažaną supjaustykite plonomis pailgomis juostelėmis - į jas suksime įdarą.
  2. Kitą baklažaną supjaustykite nedideliais (5 mm) kubeliais. Kubelius gerai apkepinkite alyvuogių aliejuje.
  3. Į indą sudėkite smulkintas petražoles ir mėtas, granato sėklas, šiek tiek druskos ir pipirų bei granatų melasą - viską gerai išmaišykite. Sudėkite iškepusius baklažano kubelius ir dar kartą gerai išmaišykite.
  4. Pailgąsias baklažanų juosteles šiek tiek apšlakstykite alyvuogių aliejumi, pabarstykite druska, pipirais ir kepkite keptuvėje, kol iš abiejų pusių apskrus (tik stebėkite, kad kepant per daug nesukietėtų).
  5. Pasiruoštą įdarą susukite į apkeptas baklažano juosteles.

Receptas: Plekšnė su speltos kruopomis ir petražolių salotomis

Plekšnės iškeptos paprastuoju būdu - pašlakstytos aliejumi, druska ir pipirais. Toliau - orkaitė, įkaitinta iki 180 laipsnių, ir 30 minučių kepimo. O salotos ruošiamos taip:

  1. Sumaišome visus padažo ingredientus ir atidedame į šalį.
  2. Petražoles, svogūnų laiškus smulkiai sukapojame. Papriką supjaustome kubeliais. Dubenyje sumaišome su virtomis speltos kruopomis ir anakardžių riešutais.
  3. Užpilame salotas padažu ir gerai viską permaišome. Jei reikia, įberkite druskos. Paliekame apie 10-20 min „susigulėti“ skoniams.
  4. Patiekiame su keptomis plekšnėmis.

Rozmarinas

Iš Viduržemio jūros regiono kilęs rozmarinas iki šiol išlieka svarbiu šio regiono virtuvės prieskoniu. Jis naudojamas tiek šviežias, tiek džiovintas, tačiau stiprus skonis, aromatas, kurie mėgsta patiekale dominuoti, neleidžia užmiršti, kad rozmariną verta naudoti saikingai. Anot J.Sabaitienės, rozmarinas tinka ruošiant sriubas, jūros gėrybes, mėsos patiekalus, tokias daržoves kaip pomidorai, baklažanai, cukinijos. Rozmarinas puikiai dera su bulvėmis. O siekiant išsaugoti autentišką rozmarino kvapą ir skonį, šviežią rozmarino šakelę reikėtų į patiekalą įmesti prieš pat gamybos pabaigą.

Taip pat skaitykite: Kaip kepti lašišą keptuvėje

Receptas: Haskelbeko bulvės su rozmarinu

  1. Įkaitinkite orkaitę iki 220°C.
  2. Aštriu peiliu, atsargiai įpjaukite bulves kuo plonesnėmis vertikaliomis skiltelėmis, neperpjaudami jų iki galo.
  3. Ištepę skardą aliejumi, įdėkite bulves, apšlakstykite ištirpdytu sviestu, paskaninkite druska ir pipirais.
  4. Kepkite bulves apie 50 min. arba tol, kol jos suminkštės. Galiausiai apibarstykite bulves įvairiais sūriais, aitriosios paprikos milteliais ir rozmarinu, ir pakepkite dar 5 min. tam, kad sūris išsilydytų.

Receptas: Grissini su rozmarinu

  1. Dideliame dubenyje (arba geriausiai - virtuvinio kombaino inde) sumaišykite mieles, cukrų, druską ir vandenį. Palikite apie 10 minučių, kad masė suputotų.
  2. Suberkite rozmarinus, miltus, supilkite aliejų ir minkykite (rankomis arba tešlai minkyti skirtu kabliu), kol tešla taps minkšta ir labai elastinga, ne trumpiau nei 5-6 minutes. Nesibaiminkite, jei tešla bus kiek lipni - galite pridėti 1-2 šaukštus miltų, tačiau verčiau miltų nepadauginkite - tą klausimą išspręsite formuodami grissini ant miltais pabarstyto darbastalio. Uždenkite gerai išminkytą tešlą maistine plėvele ir rankšluosčiu ir palikite pastovėti apie 1,5 valandos arba kol tešlos tūris padvigubės.
  3. Įkaitinkite orkaitę iki 180°C. Dvi dideles kepimo skardas ištepkite alyvuogių aliejumi.
  4. Darbastalį pabarstykite miltais (jei tešla lipni, miltų reikės daugiau). Tešlą sumaigykite, tada iškočiokite į maždaug 1 cm storio kvadratą. Šį kvardatą supjaustykite maždaug 5 cm ilgio ir 1 cm pločio juostelėmis. Miltuotomis rankomis imkite po vieną juostelę ir kočiokite tarp rankų, padarydami plonas virveles (man patinka plonesni grissini, bet jūs galite daryti ir storesnius). Klokite grissini į paruoštą skardą, palikdami tarpus, kad kepant nesusiklijuotų. Visi tikrai netilps į dvi skardas, bet, kol iškeps pirmoji partija, turėsit laiko pasiruošti antrąją.
  5. Patepkite paruoštus grissini aliejumi, pabarstykite druskos dribsniais ir kepkite apie 10-12 minučių, kol jie pagels ir taps traškūs. Atvėsinkite ant grotelių ir laikykite sandariai uždengtame inde apie 3-5 dienas.

Receptas: Lašišos iešmeliai su rozmarinu

  1. Iki vidutinės temperatūros - apie 180 laipsnių - įkaitinkite orkaitę arba iškūrenkite kepsninę iki žarijų.
  2. Susmulkinkite česnaką ir rozmariną. Mažame prikaistuvyje ar keptuvėje įkaitinkite aliejų. Sudėkite česnaką ir aliejų, kaitinkite ant vidutinės temperatūros apie 3 minutes, kol česnakas paruduos. Neuždelskite, nes ir nukėlus nuo karščio aliejus dar kaitins česnakus. Padalinkite aliejų į dvi dalis ir leiskite atvėsti.
  3. Didesniame dubenyje sumaišykite gabalėliais supjaustytą lašišą su paruoštu aliejumi (lašišos gabalėliai - tokio dydžio, kad būtų galima suvynioti į kumpį ir užmauti ant medinio iešmelio). Sumaišykite su druska ir pipirais. Ant lentos išdėliokite lašišos gabalėlius ir kiekvieną įvyniokite į kumpio riekelę. Užnerkite kiekvieną gabalėlį ant medinio iešmelio, kad tarp kepsnelių liktų tarpai.
  4. Kepkite, kol lašiša lengvai trupės nuo šakutės įsmeigimo.
  5. Patiekite su likusiu česnako ir rozmarino aliejumi pavilgymui.

Bazilikai

Šis Italijoje nepaprastai populiarus prieskonis puikiai auga ir lietuviškomis sąlygomis. Tai viena aromatingiausių žolelių, mėgstama ir dėl skoninių, ir dėl gydomųjų savybių. Bazilikų lapeliuose itin daug vitamino K. Taip pat bazilikai pasižymi antibakterinėmis savybėmis - juose esantys eteriniai aliejai kartu su kitomis medžiagomis stabdo bakterijų ir mikrobų dauginimąsi. Šviežių bazilikų panaudojimo galimybės yra beveik neišsemiamos - jie tinka įvairiuose padažuose, kepiniuose, makaronų ar mėsos patiekalams.

Receptas: Tepamas sūrelis su bazilikais

  1. Elektriniame maišytuve gerai susmulkinkite baziliką ir česnaką. Sudėkite kreminį sūrį, parmezaną, graikinius riešutus, supilkite alyvuogių aliejų ir suberkite šviežiai maltų juodųjų pipirų. Viską dar kartą gerai išsukite.
  2. Tepamą sūrelį patiekite papuošdami keliais baziliko lapeliais.

Receptas: Gnocchi su bazilikų padažu

  1. Bulves nuskuskite, išvirkite ir sutrinkite. Iš bulvių košės, miltų, kiaušinio, druskos ir tirpinto sviesto užminkykite tešlą. Suformuokite storą ritinėlį, iš viršaus šiek tiek suplokite ir supjaustykite miltuotu peiliu maždaug 1,5 cm pločio griežinėliais.
  2. Per tą laiką paruoškite bazilikų padažą. Elektriniu grūstuvu sutrinkite bazilikų lapelius, įberkite žiupsnelį druskos, išspauskite česnaką, suberkite riešutus ir sūrį, dar kartą gerai sutrinkite.
  3. Sudėkite gnocchi į verdantį pasūdyta vandenį, virkite 3-4 min. Trumpai apkepkite įkaitintoje orkaitėje, kad apskrustų. Sumaišykite su bazilikų padažu, apibarstykite tarkuotu sūriu.

Raudonėliai

Tai iš Azijos kilusi prieskoninė žolelė, suteikianti gaivaus aromato bei išraiškingo skonio patiekalams: troškiniams, mėsai, žuviai, sriubai, makaronams, padažams, bulvių gaminiams. Juos itin mėgsta Prancūzijos, Italijos, Ispanijos virtuvės šefai, taip pat Meksikos kulinarai. Raudonėliai puikiai dera su pomidorais, todėl dažnai juo gardinama čili ar pomidorų sriuba, picos, makaronų padažas iš pomidorų. Raudonėliai šiek tiek primena bazilikus ar mairūnus, tačiau jų skonis ryškesnis, stipresnis. Jei siekiate švelnesnio skonio prieskonio, J. Sabaitienė siūlo rinktis ne džiovintus, o šviežius raudonėlius.

Receptas: Troškinys su raudonėliais

  1. Į platų puodą aukštais kraštais įpilkite porą šaukštų aliejaus ir įkaitinkite ant vidutinės kaitros. Suberkite svogūnus, česnakus, didelį žiupsnį druskos ir čiobrelius, kepkite 7-8 min. dažnai pamaišydami, kol svogūnai suminkštės ir taps rusvi. Perdėkite į nedidelį dubenėlį.
  2. Baklažanų juosteles ir pomidoriukus sudėkite į nemažą dubenį, įpilkite likusį šaukštą aliejaus, įberkite ketvirtį šaukštelio druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų ir gerai išmaišykite.
  3. Užkaiskite tą patį puodą, kuriame kepėte svogūnus, ir, kai įkais, suberkite baklažanus bei pomidoriukus, kepkite 8-10 min. ant vidutinės ugnies, kol baklažanai ims skrusti, o pomodoriukų odelė pajuoduos, ims išsiskirti sultys. Tuomet į puodą suberkite jau pakepintų svogūnų mišinį, supilkite lęšius, sultinį, vyną (arba actą), 450 ml vandens, 2/3 šaukštelio druskos, viską užvirkite ir leiskite virti apie 40 min., kol lęšiai išvirs, bet vis dar bus išlaikę šiek tiek tvirtumo.
  4. Patiekite troškinį šiltą ar kambario temperatūros su šaukštu grietinės/jogurto, pabarstę aitriosios paprikos dribsniais ir raudonėlio lapeliais.

Čiobreliai

Itin kvapnaus aromato čiobrelis virtuvėje naudojamas ir dėl savo suteikiamų skoninių savybių. Jis itin tinka mėsos, žuvies, paukštienos, daržovių patiekalams paskaninti. Taip pat dera marinuojant mėsą kepimui ant grilio, ruošiant sriubas ir padažus, juo gardinami ankštinių daržovių patiekalai. Pikantiško skonio čiobrelis neužgožia kitų prieskonių ir žolelių aromatų, todėl gali būti drąsiai naudojamas įvairiuose mišiniuose. O norint išsaugoti visas naudingąsias šio prieskonio savybes, ekspertė rekomenduoja čiobrelius susmulkinti prieš pat dedant į patiekalą.

Receptas: Kepti topinambai su čiobreliais

  1. Topinambus nuskuskite, išpjaustykite blogas dalis. Supjaustykite griežinėliais. Dideliame dubenyje sumaišykite su aliejumi, čiobreliais, česnaku ir druska.
  2. Įkaitinkite orkaitę iki 175°C laipsnių.
  3. Paskleiskite topinambus nepridegančioje skardoje (arba įtieskite kepimo popierių) ir kepkite apie pusvalandį, kol topinambai suminkštės.
  4. Galima valgyti kaip pagrindinį patiekalą arba kaipo garnyrą.

Receptas: Silkė su čiobreliais ir šilauogėmis

  1. Actą, cukrų ir vandenį supilkite į puodą ir maišydami kaitinkite, kol cukrus ištirps. Užvirti nebūtina.
  2. Į marinatą sudėkite lauro lapą ir kvapnųjį pipirą. Palikite atvėsti iki kambario temperatūros.
  3. Svogūną supjaustykite plonais pusžiedžiais. Silkės filė supjaustykite juostelėmis.
  4. Stiklainyje sluoksniuokite silkės gabaliukus, svogūnus, čiobrelių šakeles ir šilauoges.
  5. Iš marinato išimkite prieskonius ir juo užpilkite silkes. Stiklainį sandariai uždarykite ir laikykite šaldytuve mažiausiai 1 parą. Tiekite ant ruginės duonos.
  6. Suvartokite per 7 dienas.

Receptas: Citrininė vištiena su čiobreliais ir raudonėliais

  1. Vištos blauzdeles užpilkite alyvuogių aliejumi, įberkite 0,5 šaukštelio maltos rūkytos paprikos, 0,5 šaukštelio džiovinto čiobrelio, 1 šaukštelį džiovinto raudonėlio, druskos ir šviežiai grūstų juodųjų pipirų. Įtarkuokite česnako skilteles ir citrinos žievelę (tarkuokite geltonąją jos dalį ir stenkitės, kad baltosios patektų kuo mažiau). Kadangi tai citrininė vištiena, paskutinis akcentas - įspauskite visos citrinos sultis. Gerai išmaišykite vištienos blauzdeles, kad prieskoniai tolygiai pasidengtų.
  2. Pamarinuokite 2 valandas arba ilgiau.
  3. Pasimarinavusias blauzdeles dėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos taip, kad jos tarpusavyje nesiliestų. Kepkite 200 laipsnių orkaitėje apie 45 minutes.

Ciberžolė

Nors namuose jos užsiauginti gal ir nepavys, ciberžolės turėtų būti kiekvienoje virtuvėje. Be galo aromatinga ciberžolė patiekalams suteikia ypatingą skonį ir spalvą. Ji itin mėgstama Indijoje, kur naudojama ruošiant įvairius karius. Šioje šalyje ji netgi vadinama „indiškuoju šafranu“. Ji taip pat dera su humusu, ciberžolė puikiai pagardins užtepėles, omletus, ryžius, keptas daržoves, daržovių troškinius bei sriubas. Šį prieskonį taip pat mėgsta sveikos mitybos entuziastai visame pasaulyje: ji turi priešuždegiminių ir antioksidantinių savybių, padeda virškinimui, stiprina kraujagyslių sistemą.

Receptas: Auksinė ciberžolės pasta

Ši pasta gali būti naudojama įvairiems patiekalams ir gėrimams gardinti.

Reikės:

  • 1/2 stiklinės (125 ml) ciberžolės
  • 1 stiklinės (250 ml) vandens
  • 1 šaukštelio šviežiai maltų kokybiškų juodųjų pipirų
  • 1/2 šaukštelio malto imbiero
  • 1/2 šaukštelio tarkuoto muskato
  • 3 šaukštų šaltai spausto kokosų aliejaus

Gaminimas:

  1. Nedideliame indelyje užvirkite vandenį ir suberkite ciberžolių miltelius.
  2. Šildykite maišydami ant žemos ugnies apie 5 minutes, kol pasta kiek sutirštės.
  3. Tada nukelkite nuo ugnies suberkite likusius prieskonius ir įpilkite kokosų aliejaus.
  4. Paruoštą pastą palikite pravėsti.
  5. Ataušusią auksinę pastą sukrėskite į sterilų indelį, užsukite ir laikykite šaldytuve apie kelis mėnesius, kol visą sunaudosite.

Cinamonas

Cinamono gimtinė - tolimoji Šri Lanka, kurioje šis prieskonis auginamas jau daugiau nei 5000 metų bei laikomas vienu seniausių prieskonių žemėje. Įprasta cinamono skonį jausti desertiniuose kepiniuose, košėse ar blynuose, juo dažniausiai gardinami obuolių pyragai ar kava. Vis tik specialistė siūlo į šį prieskonį pažvelgti kitaip bei atrasti naujas jo skonines savybes.

Sezoniškumas ir prieskoniai

Kalbant apie sveiką mitybą, svarbūs du pamatiniai principai: maistas turi būti pažįstamas ir gyvas, o mityba - sezoniška. Gyvenant Lietuvoje, turime 4 sezonų ciklą ir turėtume juo vadovautis. Pavyzdžiui, jeigu žiemą mūsų platumose pomidorai neauga, reiškia, tuo metų laiku jų reikėtų vengti.

Žiemą ir ankstyvą pavasarį Lietuvoje šalta ir drėgna, o tai reiškia, kad tokiomis sąlygomis kepenys dirba kitokiu režimu. Jis leidžia lengviau virškinti sunkesnius produktus, iš kurių gauname daugiau mums būtinos šilumos. Vasarą mūsų organizmas veikia vėl kitu rėžimu ir mitybos racione turi rastis vasaros sezono gėrybės, tačiau tai nereiškia, kad turime atsisakyti kepsnių keptų ant ugnies ir kito sunkesnio maisto.

Geriausiai virškinimui padeda prieskoniai - gardindami jais maistą, padedame virškinimui ir pasisaviname reikalingus elementus. Jei bulves gardinsime aštriais arba karčiais prieskoniais, jie veiks kaip fermentas, padės skaidyti krakmolą ir gauti angliavandenių. Sunkesnius patiekalus patariama gardinti pankoliais, kmynais, krapais, kalendromis, petražolėmis.

Prieskonių deriniai ir jų įtaka sveikatai

Labai svarbu įsidėmėti, kad deriniai - kalbant ir apie maistą, ir apie prieskonius, veikia geriau nei pavieniai ingredientai. Pavyzdžiui, gerkite arbatą su imbieru ir medumi, šie produktai padeda vienas kitą geriau įsisavinti. Tas pats ir su kurkuminu - derindami jį su pipirais arba imbieru, pagerinsime jo įsisavinimą. Kuo toliau nuo monodietų, kurių pagrindas - vienos maisto grupės atsisakymas arba vien jos vartojimas - tuo geriau organizmui.

tags: #kaip #derinti #prieskonius #maistui

Populiarūs įrašai: