Globalūs miestai Pietų Amerikoje
Vilnius, Kaunas, Klaipėda - didžiausi Lietuvos miestai, tačiau lyginant su kitais pasaulio miestais, jie atrodo maži. Šiame straipsnyje apžvelgsime didžiausius Pietų Amerikos miestus, stebinančius savo dydžiu ir kitais neįprastais faktais.
Miesto samprata ir požymiai
Prieš pradedant apžvelgti konkrečius miestus, svarbu suprasti, kas apskritai yra miestas. Miesto sąvokos apibrėžimuose pateikiami kiekybiniai parametrai (gyventojų skaičius, tankis) arba kokybiniai požymiai (ekonominė veikla, gyvensena), arba jų deriniai. Lietuvoje miesto statusas suteikiamas pagal gyventojų skaičių (daugiau kaip 3000) ir kompaktišką užstatymą (2/3 dirbančių gyventojų dirba pramonėje, verslo, gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse).
Svarbiausi kiekybiniai požymiai - gyventojų skaičius ir gyventojų tankis. Miestų gyventojų tankis dažniausiai šimtus ir net tūkstančius kartų didesnis nei gretimose teritorijose. Taip pat miestui būdinga tankus užstatymas, dirbtinių dangų gausa, daugiaaukštė statyba ir sudėtinga inžinerinė infrastruktūra.
Iš kokybinių miesto požymių svarbiausi yra gyventojų veiklos pobūdis ir gyvensena. Miestuose vyrauja gyventojų užimtumas paslaugų ir pramonės sferose. Miestui būdinga įvairi socialinė profesinė struktūra, sudėtinga sociumo sankloda, savita gyventojų asmeninių ir visuomeninių interesų struktūra, išsilavinimas, dažnai ir religinė ar politinė orientacija. Miestas yra organizacinis teritorijos centras, aptarnaujantis arba valdantis hierarchinėje apgyvenimo sistemoje esančias žemesnio rango gyvenvietes.
Miestai yra polifunkciniai dariniai. Būdingiausios funkcijos - paslaugų teikimas, gamyba ir administravimas. Didžiausia funkcijų įvairovė ir apimtis būdinga didžiausiems miestams. Daugelis miestų turi tam tikrą istoriškai susiklosčiusią arba specialiai suplanuotą specializaciją - viena veiklos sritis tampa vyraujanti, nors mieste funkcionuoja ir kitos veiklos sritys.
Taip pat skaitykite: Kultūrinis Pietų Estijos paveldas
Didžiausi Pietų Amerikos miestai
Toliau aptarsime kelis didžiausius Pietų Amerikos miestus, atsižvelgdami į jų gyventojų skaičių, ekonominę svarbą ir socialines problemas.
San Paulas, Brazilija
San Paulas, Brazilijos ekonominis centras, įkurtas jėzuitų 1554 metais. Mieste daug dangoraižių ir brangių daugiabučių, tačiau vyrauja ir skurdas. Gatvėse galima pamatyti benamių ir narkomanų, kai kuriuose rajonuose nesaugu lankytis. Smogas, kamščiai ir skurdas nėra patys geriausi veiksniai turistams.
Globalūs miestai ir megamiestų era
Dėl spartaus gyventojų skaičiaus didėjimo didmiesčiai patiria nemažai problemų. Besivystančiuose pasaulio regionuose urbanizacija prasidėjo vėliau nei išsivysčiusiuose. Visose besivystančiose valstybėse miestai auga daugiausia dėl kaimo žmonių migracijos. Vienas iš svarbiausių urbanizacijos padarinių - didmiesčiai ir jų plėtra. Pasaulyje ypač sparčiai auga milijoniniai miestai.
Daugiau nei pusė pasaulio gyventojų dabar gyvena miestuose ir jie tikrai negrįš į kaimus. Su Kinija priešakyje, šiandienos globalūs miestai didėja gyventojų skaičiumi bei tampa pasaulio ekonomikos varikliais.
San Paulo iššūkiai
San Paulas, šalies finansų sostinė ir istoriškai svarbi vieta, pradeda išsiskirti. Pakilimo metais čia atsidarė daugybė meno galerijų ir yra kalbama apie planus nugriauti „Didįjį kirminą“ - virš žemės pakeltą greitkelį, kertantį 20 mln. gyventojų turintį miestą.
Taip pat skaitykite: Prancūzijos kultūros ir gamtos šedevrai
Kiti globalūs miestai
McKinsey pasaulinis institutas sudarė pačių dinamiškiausių miestų reitingą:
- Šanchajus: Pats užimčiausias pasaulio uostas, didžiausia Kinijos akcijų birža bei dvigubai daugiau dangoraižių nei Niujorke.
- Pekinas: Atspindi visos Kinijos iššūkius.
- Tiandzinas: Vienas iš neatrastų Kinijos megamiestų.
- Guangdžou: Pietų Kinijos gamybos centras.
- Šenženas: Tapo tviskančiu Kinijos metropoliu.
- Maskva: Brangiausias Europos miestas ir turi daugiausiai milijardierių pasaulyje.
- Tokijas: Megamiestų veteranas.
Urbanizacija ir jos pasekmės
Prieš 200 metų tik 3 % žmonijos gyveno miestuose. Prasidėjus pramonės perversmui, prasidėjo aktyvi gyventojų migracija iš kaimo į miestą ir spartus miestų didėjimas. XX a. viduryje miestuose jau gyveno ketvirtadalis, o nuo 2007 m. daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų. Šis visuotinis reiškinys, pasireiškiantis miestų gyventojų dalies didėjimu ir miestiško gyvenimo būdo plitimu, vadinamas urbanizacija (miestėjimu).
Įvairiose pasaulio šalyse urbanizacijos lygis labai skiriasi. Prasidėjo megamiestų era. Daugiau nei pusė pasaulio gyventojų dabar gyvena miestuose ir jie tikrai negrįš į kaimus.
Taip pat skaitykite: Šokių užsiėmimai Lietuvoje
tags: #globalūs #miestai #Pietų #Amerikoje