Europos Geografinės Zonos: Kelionė Nuo Pietų Iki Šiaurės
Šiame straipsnyje leisimės į kelionę po Europą, tyrinėdami jos įvairius gamtinius kraštovaizdžius nuo pietų iki šiaurės. Aptarsime geografinę padėtį, reljefo įvairovę ir tektoninius ypatumus, kurie formuoja šio žemyno unikalų veidą.
Europa: Faktai Ir Geografinė Padėtis
Europa, vienas iš mažiausių pasaulio žemynų po Australijos, užima maždaug 10 180 000 km² plotą. Joje gyvena apie 746,4 milijonai žmonių (2018 m. duomenimis), o gyventojų tankumas siekia 73 žmones/km². Žemyne yra apie 50 valstybių, kuriose kalbama įvairiomis kalbomis, priklausančiomis indoeuropiečių, finougrų, semitų, baskų, turkų, kaukaziečių ir mongolų kalbų grupėms. Europos geografinis centras yra Vilniuje.
Žemynas ištęstas iš rytų į vakarus, o jo krantus skalauja Atlanto ir Arkties vandenynai, taip pat daugybė jūrų ir įlankų: Juodoji, Kaspijos, Egėjo, Jonijos, Adrijos, Tirėnų, Šiaurės, Baltijos, Azovo ir Norvegų jūros bei Biskajos įlanka.
Europos Reljefas Ir Tektonika
Europos reljefas stulbinamai įvairus. Jį formuoja sudėtingi tektoniniai procesai, kurių rezultatas - kalnų grandinės, lygumos ir žemumos.
Geografinių Zonų Įvairovė Europoje
Europoje, keliaujant nuo pietų į šiaurę, galima stebėti dėsningą geografinių zonų kaitą. Šią kaitą lemia šilumos ir drėgmės derinys, taip pat atstumas nuo vandenyno ir kalnų grandinių įtaka. Aptarsime pagrindines Europos geografines zonas, pradedant nuo pietų ir judant į šiaurę.
Taip pat skaitykite: Pietų Europos formos
1. Dykumos
Nors Europa nėra asocijuojama su didelėmis dykumomis, tačiau pietryčių Europoje (pvz., Ispanijoje) galima rasti dykumų tipo regionų. Dykumoms būdingas labai sausas klimatas, dideli temperatūrų svyravimai ir skurdi augalija.
Klimatas ir krituliai
Dykumose kritulių kiekis labai mažas, vidutiniškai nuo 5 iki 10 mm per metus, kartais šis laikotarpis gali trukti net kelerius metus iš eilės. Temperatūra vasarą gali siekti +50 °C ir daugiau, o naktį nukristi žemiau nulio.
Augalija ir gyvūnija
Dykumose augalija skurdi, vyrauja sausamėgiai augalai, prisitaikę prie sausros. Gyvūnija taip pat nėra gausi, tačiau galima rasti gyvačių, driežų, skorpionų, vabalų ir kitų smulkių gyvūnų.
Dūlėjimas ir kraštovaizdis
Dykumose vyrauja mechaninis dūlėjimas, kurį sukelia dideli temperatūrų svyravimai. Uolienos plečiasi ir trūkinėja, o atšalusios - traukiasi. Dykumų kraštovaizdį formuoja vėjas, kuris perneša smėlį ir formuoja kopas, vadinamas barchanais. Saharoje susidarė įvairių tipų dykumų: akmeningosios, žvyringosios ir smėlio dykumos.
2. Savanos
Nors savanos dažniau asocijuojasi su Afrika, tačiau tam tikri Viduržemio jūros regiono kraštovaizdžiai gali būti priskiriami savanų tipo zonoms. Savanoms būdingas pereinamasis klimatas tarp dykumų ir drėgnųjų miškų, su ryškiais sausaisiais ir drėgnaisiais sezonais.
Taip pat skaitykite: Pietų Europos politikos tendencijos
Klimatas ir augalija
Savanose temperatūra ištisus metus aukšta (ne žemesnė kaip +22 °C), o kritulių kiekis priklauso nuo atstumo iki pusiaujo. Augaliją sudaro žolės, retos giraitės, palmės ir kiti medžiai, kurie sausuoju laikotarpiu numeta lapus.
Gyvūnija
Europoje savanų gyvūnija nėra tokia gausi kaip Afrikoje, tačiau čia galima rasti antilopių, buivolų, zebrų, žirafų ir kitų stambių žolėdžių gyvūnų. Taip pat gyvena plėšrūnai, tokie kaip liūtai ir gepardai.
3. Viduržemio jūros miškai ir krūmynai
Ši geografinė zona apima Viduržemio jūros pakrantes. Jai būdingas švelnus, drėgnas klimatas žiemą ir karštos, sausos vasaros.
Augalija
Čia auga kietalapiai miškai ir krūmynai, sudaryti iš visžalių augalų, prisitaikiusių prie sausros: alyvmedžių, kamštinių ąžuolų, mirtenių, laurų ir kt. Dėl žmogaus veiklos (miškų kirtimo, ganyklų) didelė dalis natūralių miškų išnyko, o jų vietoje susiformavo žemaūgiai krūmynai ir sausamėgės žolės.
Gyvūnija
Viduržemio jūros pakrantėse gyvena įvairūs gyvūnai: stirnos, dygliuočiai, ežiai, agotos, devynbalsės, kregždės ir kt. Taip pat galima rasti tritonų, varlių ir rupūžių.
Taip pat skaitykite: Oro eismas internetu: Europa
4. Stepės ir Miškastepės
Ši zona driekiasi į šiaurę nuo Viduržemio jūros regiono. Jai būdingas žemyninis klimatas su karštomis vasaromis ir šaltomis žiemomis.
Augalija
Stepėse vyrauja žolinė augalija, be medžių. Dirvožemis derlingas, todėl didelė dalis stepių yra suarta ir naudojama žemės ūkiui. Miškastepėse, be žolių, auga ir pavieniai medžiai.
Gyvūnija
Stepėse gyvena įvairūs graužikai: starai, žiurkėnai, pelėnai, šokliai ir švilpikai. Taip pat paplitę kiškiai, lapės ir antilopės.
5. Plačialapių miškų zona
Ši zona užima didelius plotus Europoje. Jai būdingas vidutinių platumų klimatas su pakankamu kiekiu kritulių.
Augalija
Plačialapiuose miškuose auga ąžuolai, bukai, liepos, kaštonai ir kiti medžiai. Miškų pomiškyje gausu krūmų: lazdynų, gudobelių ir kt. Dėl žmogaus veiklos (miškų kirtimo, žemės ūkio) plačialapių miškų plotas Europoje labai sumažėjo.
Gyvūnija
Plačialapiuose miškuose gyvena taurieji elniai, briedžiai, stirnos, barsukai, šeškai, kiaunės ir kiti gyvūnai.
6. Mišriųjų miškų zona
Ši zona yra pereinamoji tarp plačialapių ir spygliuočių miškų.
Augalija
Mišriuose miškuose auga tiek spygliuočiai (pušys, eglės), tiek plačialapiai (beržai, drebulės) medžiai.
Paplitimas
Ši geografinė zona užima didžiausius plotus Europoje, driekiasi nuo Norvegijos iki Uralo kalnų.
7. Spygliuočių miškų (taigos) zona
Ši zona išplitusi piečiau tundrų ir miškatundrių.
Augalija
Taigoje vyrauja spygliuočiai medžiai: pušys ir eglės. Dirvožemis mažai tinka žemės ūkiui.
Gyvūnija
Taigoje gyvena įvairūs gyvūnai: kurtiniai, jerubės, briedžiai, vilkai, lapės, lūšys ir kt.
8. Tundros ir Miškatundrės
Šios zonos yra šiauriausioje Europos dalyje. Joms būdingas atšiaurus klimatas, skurdi augalija ir ilga, šalta žiema.
Augalija
Tundroje vyrauja žemaūgiai augalai: samanos, kerpės, žemaūgiai berželių keružių ir gluosnių krūmokšniai. Miškatundrėje, be tundros augalijos, auga ir pavieniai medžiai.
Gyvūnija
Tundroje gyvena poliarinės lapės, šiaurės elniai, baltieji kiškiai ir įvairūs paukščiai.
9. Arkties dykuma
Ši zona yra šiauriausia Europos dalis. Jai būdingas ypač atšiaurus klimatas, nuolatinis įšalas ir beveik visiška augalijos stoka.
Klimatas
Arkties dykumoje didžiąją metų dalį temperatūra yra žema, o didelius plotus dengia sniegas ir ledas.
Gyvūnija
Arkties dykumoje gyvena baltieji lokiai, ruoniai ir kai kurie jūros paukščiai.
Vertikalus Zoniškumas
Be horizontaliosios geografinių zonų kaitos, Europoje taip pat stebimas vertikalus zoniškumas kalnuose. Kylant aukštyn, keičiasi klimatas, augalija ir gyvūnija. Pavyzdžiui, Alpėse galima stebėti tokias zonas:
- Papėdės zona: Būdinga augalija, kokia yra aplink kalnus.
- Miškų zona: Auga spygliuočių ir plačialapių miškai.
- Subalpinė zona: Vyrauja krūmynai ir pievos.
- Alpinė zona: Auga tik žemaūgiai augalai, samanos ir kerpės.
- Sniego ir ledo zona: Aukščiausios kalnų viršūnės padengtos sniegu ir ledu.
Klimato Kaita Ir Geografinės Zonos
Klimato kaita daro didelę įtaką Europos geografinėms zonoms. Kylant temperatūrai, keičiasi augalijos ir gyvūnijos arealai, o kai kurios zonos gali sumažėti arba išnykti visai.
Žmogaus Ūkinė Veikla Ir Geografinės Zonos
Žmogaus ūkinė veikla taip pat daro didelę įtaką Europos geografinėms zonoms. Miškų kirtimas, žemės ūkio plėtra, urbanizacija ir pramonė keičia natūralius kraštovaizdžius ir mažina biologinę įvairovę.
tags: #Europos #geografinės #zonos #nuo #pietų #iki