Dangaus Skliauto Žvaigždynai: Kelionė po Pietinį Pusrutulį nuo Tauro

Nuo neatmenamų laikų žmonės žvelgė į dangų, stebėdami Saulę, Mėnulį ir žvaigždes. Šis stebėjimas tapo neatsiejama mūsų kultūros dalimi, o žvaigždynai - savotiškais žemėlapiais, padedančiais orientuotis Visatos platybėse. Šiame straipsnyje keliausime po dangaus skliautą, aptardami žvaigždynus, ypač tuos, kurie įsikūrę į pietus nuo Tauro žvaigždyno. Be to, aptarsime naujausius astronomijos pasiekimus, teleskopus ir kosmines misijas, leidžiančias mums vis giliau pažinti Visatą.

Zodiako Žvaigždynų Kelias

Savitą grupę sudaro Zodiako juostos žvaigždynai, per kuriuos eina Saulės, Mėnulio ir Saulės sistemos planetų metinio judėjimo regimieji takai. Tradiciškai jų yra dvylika: Avinas, Tauras, Dvyniai, Vėžys, Liūtas, Mergelė, Svarstyklės, Skorpionas, Šaulys, Ožiaragis, Vandenis ir Žuvys. Vis dėlto, nustačius tikslias žvaigždynų ribas, paaiškėjo, kad tarp jų įsiterpė ir tryliktasis - Gyvatnešis, tačiau dažniausiai Zodiako žvaigždynu jis nelaikomas.

Lietuvoje matomi Zodiako žvaigždynai ir jų ryškiausios žvaigždės: Jautis (Altebaranas), Dvyniai (Kasoras ir Poluksas), Liūtas (Regula), Skorpionas (Antaris), Šaulys (Galaktikos centras ir jį supantis žvaigždžių telkinys), Vandenis (Formahautas).

Žvaigždynų Klasifikacija ir Savybės

Žvaigždynas - tai apibrėžtas dangaus sferos plotas, kuriame yra į jį projektuojamų šviesesnių žvaigždžių grupė, sudaranti kokią nors įsimintiną geometrinę figūrą. Žvaigždyno plote esančios žvaigždės nesudaro tarpusavyje susietos fizinės grupės, bet yra pasklidusios skirtingu nuotoliu nuo Žemės ir viena nuo kitos. Žvaigždynai padeda surasti ir identifikuoti žvaigždes, Saulės sistemos objektus, dirbtinius Žemės palydovus ir kitus objektus. Visas dangaus sferos plotas padalintas į 88 žvaigždynus.

Žvaigždės viena nuo kitos skiriasi ne tik atstumais, bet ir ryškumu bei spalva. Pagal dydį žvaigždės gali būti milžinės (išsipūtusiomis). Ryškiausios žvaigždės žymimos graikų abėcėlės raidėmis, pradedant nuo α (alfa) ir toliau.

Taip pat skaitykite: Mitologinės Šaknys

Gyvatnešis: Pamirštasis Zodiako Žvaigždynas

Gyvatnešis (Ophiuchus) yra didelis žvaigždynas, esantis netoli Zodiako, dažnai ignoruojamas tradiciniuose Zodiako sąrašuose. Gyvatnešis yra tarp Akvilos, Gyvatės, Skorpiono, Šaulio ir Heraklio, į šiaurės vakarus nuo Paukščių Tako centro. Pietinė dalis yra tarp Skorpiono vakaruose ir Šaulio rytuose. Šiauriniame pusrutulyje geriausiai matosi vasarą. Senas alternatyvus žvaigždyno pavadinimas buvo Serpentarius.

Nauji Teleskopai ir Kosminės Misijos: Žvilgsnis į Tolimąją Visatą

Mokslas nestovi vietoje, todėl astronomai nuolat tobulina stebėjimo įrangą. Štai keletas naujausių projektų:

  • Didysis Magelano Teleskopas (GMT): Aštuoni JAV universitetai pasirašė sutartį pagaminti ir paleisti į darbą iki 2016 m. naują galingą teleskopą, sudarytą iš septynių veidrodžių, kurių kiekvieno skersmuo 8.4 metro. GMT pagal šviesos surinkimą prilygs vienam 21.4 m skersmens teleskopui. GMT bus statomas šiaurinėje Čilės dalyje, viena iš galimų vietų - Las Campanas observatorija, kita vieta - greta radioteleskopų sistemos ALMA Atakamos dykumoje.
  • Didysis Binokuliarinis Teleskopas: 2005 m. spalio mėnesį pradėjo veikti Didysis Binokuliarinis Teleskopas ant Mount Graham kalno Arizonoje.
  • Plataus lauko teleskopas LSST: 2004 m. „Lietuvos dangaus“ knygutėje buvo aprašytas plataus lauko teleskopas LSST, kurį projektuoja grupė JAV observatorijų. Tai 8.4 m skersmens teleskopas, kurio židinyje bus 55 cm (3.2 laipsnių) skersmens geros vaizdų kokybės laukas, visas padengtas skaitmeniniais CCD imtuvais.
  • VST teleskopas: Europos pietinė observatorija (ESO) kartu su Kapodimontės observatorija (Neapolis, Italija) stato plataus lauko 2.6 m skersmens VST teleskopą ant Paranalo kalno Čilėje, greta keturių VLT teleskopų.
  • Sky Mapper teleskopas: Trečias plataus lauko teleskopas pavadintas Sky Mapper, statomas Mount Stromlo observatorijoje Australijoje. Jo skersmuo tik 1.3 m, bet lauko dydis 2.8´2.8 kv. laipsniai.
  • Hablo kosminis teleskopas: 2005 m. balandžio 24 d. suėjo 15 metų nuo NASA/ESA Hablo kosminio teleskopo paleidimo. 2.4 m skersmens teleskopas skrieja aplink Žemę 600 km aukščio orbita.
  • Gaia observatorija: Europos kosminė agentūra (ESA) baigė ruošti techninę užduotį erdvėlaivio Gaia projektui ir gamybai. Erdvėlaivyje bus du teleskopai su stačiakampės formos 1.4×0.5 m2 ir 0.5×0.5 m2 dydžio veidrodžiais. Erdvėlaivis bus paleistas 2011 m. skrieti aplink Saulę Žemės-Saulės sistemos Lagranžo taške L2, kuris yra už 1.5 mln. km nuo Žemės priešinga Saulei kryptimi.
  • Gravity Probe: „Lietuvos dangaus“ 2005 m. knygutėje buvo aprašytas erdvėlaivis Gravity Probe, kurį NASA paleido 2004 m. į polinę orbitą. Eksperimento tikslas buvo nustatyti, ar teisingas Einšteino teorijos numatymas, kad erdvėlaikį iškreivina Žemės masė, o jos sukimasis tempia erdvėlaikį aplink save.
  • Venus Express: Lapkričio 9 d. ESA paleido link Veneros erdvėlaivį Venus Express, kuris pasieks Venerą 2006 m. balandį ir taps planetos palydovu.
  • Marso misijos: Du marsomobiliai - Spirit ir Opportunity - sėkmingai tyrinėjo Marso paviršių. 2005 m. rugpjūčio 12 d. į Marsą išskriejo dar vienas NASA erdvėlaivis - „Marso žvalgas“ (Mars Reconnaisence Observer, trumpai MRO). Europos kosminės agentūros erdvėlaivis Mars Express, skriejantis aplink Marso planetą, nupaveikslavo bevardį 35 km skersmens kraterį, esantį 70 laipsnių šiaurės platumoje.
  • Hayabusa misija: Japonijos kosminės erdvės specialistams pagaliau pasisekė - rugsėjo 12 d. jų erdvėlaivis Hayabusa (Sakalas) pasiekė Itokavos asteroidą.
  • Deep Impact misija: Sausio 12 d. NASA paleido erdvėlaivį Deep Impact link Tempelio-1 kometoido.

Šios misijos ir teleskopai leidžia mums pažvelgti į Visatos gilumas, atrasti naujas galaktikas, ūkų ir planetas bei geriau suprasti Visatos raidą.

Asteroidų ir Kometų Stebėjimai

Molėtų observatorijoje 2005 m. buvo gauta daug kometų ir asteroidų nuotraukų. Pirmą kartą buvo nufotografuoti du Koiperio juostos objektai - 2003UB313 ir 2002UX25. Taip pat gautos penkių silpnų kometų nuotraukos, patvirtinti keli nauji NEO asteroidai, dar daugiau kometų buvo stebėta vizualiai. Kosminės Saulės observatorijos SOHO nuotraukose K. Černis atrado keturias naujas kometas. Atrasti 33 nauji astroidai. Viso iki šiol Molėtų AO jau atrasta 116 mažųjų planetų. K. Černiui pasiūlius, Tarptautinė astronomų sąjunga asteroidui Nr. 73059 suteikė Kauno vardą. Šis asteroidas atrastas 2002 m. Molėtų observatorijoje.

Visatos Paslaptys: Nuo Ūkų iki Juodųjų Skylių

Visata - tai neaprėpiamas kosmosas, pilnas paslapčių ir įdomybių. Štai keletas objektų, kurie domina astronomus:

Taip pat skaitykite: „Trys metrai virš dangaus“: fenomenas ir įtaka

  • Ūkai: Per daugelį metų astronomai sudarė keletą ūkų katalogų. Ūkai - tai tarpžvaigždinės medžiagos telkiniai, kuriuose gimsta žvaigždės. Vieni ūkai atspindi žvaigždžių šviesą, kiti švyti patys, o treti yra tamsūs ir sunkiai įžiūrimi.
  • Juodosios skylės: Juodosios skylės - tai Visatos regionai, kuriuose gravitacija tokia stipri, kad iš jų negali ištrūkti joks kūnas ir netgi spindulys. Juodųjų bedugnių teoriją išplėtojo S. Hokingas įrodė, kad juodosios bedugnės nėra absoliučiai juodos.

Zodiako Ženklų Sąsajos su Vietovėmis

Įdomu tai, kad Zodiako ženklai gali būti susiję su tam tikromis vietovėmis Žemėje. Pavyzdžiui, teigiama, kad Jaučio sąvoką simbolizuoja ežeras Telys, todėl žemėje Telys atspindi galingąjį Tauro žvaigždyno Aldebaraną. Taip pat, manoma, kad Vorutos pilis siejama su Vėžio ženklu.

Taip pat skaitykite: Skirtingų pasaulių susidūrimas šiame filme

tags: #dangaus #pusrutulio #žvaigždynas #esantis #į #pietus

Populiarūs įrašai: