Ar galima kompostuoti raugintus produktus? Kompostavimo ABC: nuo pjuvenų iki maisto atliekų

Kompostavimas - tai natūralus procesas, kurio metu organinės atliekos paverčiamos dirvožemiui bei augalams lengvai pasisavinamų maistinių medžiagų šaltiniu - kompostu. Tai prižiūrimas procesas, vykstantis mikroorganizmų pagalba. Šis metodas leidžia perdirbti atliekas ir veiksmingai atsikratyti šiukšlių. Kompostavimas yra patogus būdas atsikratyti sodo tvarkymo atliekomis, pavyzdžiui, sugrėbtais lapais, nupjauta žole, išrautais krūmais ir pan. Tai praktiškas sprendimas, leidžiantis išvengti atliekų išvežimo mokesčių, o kompostu patręšus žemę, jai grąžinamos prarastos medžiagos ir pagerinama jos kokybė. Šiame straipsnyje aptarsime, ar rauginti produktai tinka kompostavimui, ir panagrinėsime kitus svarbius kompostavimo aspektus.

Pjuvenos kompostavimui: mitai ir realybė

Daugelyje šaltinių teigiama, kad pjuvenos rūgština dirvą ir ištraukia azotą, todėl daržininkai neretai vengia jas naudoti savo darže. Tačiau tinkamai panaudotos pjuvenos gali atnešti nemažai naudos.

Pjuvenos - puiki mulčiavimo medžiaga

Pjuvenos yra puiki mulčiavimo medžiaga, sauganti šilumą, drėgmę ir sukurianti idealias sąlygas sliekams bei organines atliekas perdirbančioms dirvos bakterijoms. Pjuvenų mulčias neleidžia augti piktžolėms, o prasikalusios piktžolės lengvai išraunamos iš purios žemės. Karštą ir sausą vasarą šviesios pjuvenos atspindi saulės spindulius ir saugo dirvą nuo perkaitimo bei drėgmės praradimo.

Kad pjuvenos sėkmingai atliktų mulčio funkciją, reikalingos tam tikros sąlygos:

  • Pjuvenų sluoksnį reikia berti ant kruopščiai nuravėtos dirvos.
  • Rekomenduojama berti storą, 10-15 cm, pjuvenų sluoksnį daržovių lysvėse ir ne mažesnį kaip 25-30 cm sluoksnį po krūmais bei medžiais. Mažesnis sluoksnis neatliks visavertės mulčio funkcijos.
  • Mulčiuojant po pjuvenomis pirmiausia reikėtų berti komposto arba mėšlo sluoksnį. Toks mulčias per sezoną „pasensta“ ir pats tampa azoto šaltiniu bei puikiai purena dirvą.
  • Prieš mulčiuojant pjuvenomis, dirvą rekomenduojama papildyti azoto turinčiomis trąšomis.
  • Šviežių pjuvenų negalima užkasti į žemę - jos prarūgs kaip rauginti kopūstai.

Kartais dirva mulčiuojama plonesniu pjuvenų sluoksniu (3-5 cm). Tam naudojamos perpuvusios, iš dalies perpuvusios ir net šviežios pjuvenos, tinkamos vaiskrūmiams, avietėms, daržovių lysvėms. Perpuvusias ir pusiau perpuvusias pjuvenas galima naudoti be specialaus paruošimo, o šviežias reikia tinkamai apdoroti.

Taip pat skaitykite: Virtas kiaušinis keptas: ar įmanoma?

Pjuvenų apdorojimas

Šviežias pjuvenas galima apdoroti lygioje sklypo vietoje paklojus plėvelę ir ant jos sluoksniais beriant 3 kibirus pjuvenų, 200 g karbamido ir tolygiai palaistant 10 l vandens. Tada vėl beriama pjuvenų, karbamido ir laistoma. Viskas sandariai uždengiama plėvele, o jos kraštai prispaudžiami akmenimis. Po dviejų savaičių taip paruoštas pjuvenas galima naudoti. Tačiau tokį mulčią vertėtų naudoti tik vasaros pirmoje pusėje, kai dirvos drėgmė sparčiai garuoja.

Jei pjuvenų sluoksnis yra per storas ir su žemėmis nesusimaišė, vasaros antroje pusėje mulčią būtina įterpti į dirvą. Jei orai sausi, procedūrą galima atidėti iki rudens. Tai būtina, nes pavasarį sušalęs pjuvenų sluoksnis neleis dirvai atitirpti.

Pjuvenos dirvos struktūrai gerinti

Pjuvenos yra puiki purenamoji medžiaga, ilgam suteikianti žemei purumo ir birumo, reikalingų augalų šaknims. Sunkias dirvas pjuvenos palengvina ir padaro ne tokias grumstuotas, o lengvoms dirvoms suteikia savybių ilgiau išlaikyti drėgmę. Skirtingai nei mėšle ar komposte, pjuvenose nėra piktžolių sėklų, be to, pjuvenos lėtai garina drėgmę.

Pjuvenos pasižymi ir džiovinamosiomis savybėmis: viena dalis pjuvenų gali sulaikyti 4-5 dalis vandens. Todėl pjuvenomis galima sušvelninti potvynių žalą, apsaugoti užliejamas lysves. Tinkamai paruoštos pjuvenos papildo dirvą maistingosiomis medžiagomis, jose yra daug anglies, skatinančios mikrofloros vystymąsi dirvoje. Naudojant pjuvenas, naudingųjų bakterijų dirvoje padaugėja net 2,5 karto. Maistingosiomis savybėmis pjuvenos prilygsta durpėms, jose daug ląstelienos, įvairių mikroelementų, dervų, eterinių aliejų.

Pjuvenas naudoti kaip trąšas galima tik prieš tai specialiai apdorojus jas karbamidu. Tuomet 10 l vandens reikia ištirpinti 4-5 šaukštus karbamido ir tokiu tirpalu sudrėkinti 3 kibirus pjuvenų. Dar geriau, jei į tą patį tirpalą įberiama ir 2 šaukštai superfosfato bei šaukštas kalio trąšų. Apdorotas pjuvenas į dirvą įterpti geriausia rudenį nukalkinus dirvą. Į 3-4 m2 beriamas kibiras pjuvenų.

Taip pat skaitykite: Pietų idėjos

Dideliais kiekiais naudojamos pjuvenos rūgština dirvą, todėl į tai reikia atsižvelgti rudenį kalkinant dirvožemį ir visada pjuvenas maišyti su kalkinamosiomis medžiagomis. Neapdorotų pjuvenų įterpti į dirvą negalima, nes efektas bus atvirkštinis: užuot pagerinę dirvos struktūrą, ilgam sumažinsime jos derlingumą. Pjuvenos traukia iš augalų azotą, be to, kai kurios šviežiose pjuvenose esančios medžiagos gali stabdyti augalų vystymąsi. O štai perpuvusių pjuvenų poveikis jau visai kitas: jos pačios išskiria azotą ir maitina dirvą.

Pjuvenos šiltnamiuose

Uždarame grunte pjuvenos tiesiog nepakeičiamos. Jas naudinga sumaišyti su mėšlu ir augalinėmis liekanomis, tuomet pavasarį dirva daug greičiau įšyla. Be to, gerėja minėtų produktų puvimo procesas ir gautas kompostas būna daug kokybiškesnis: puresnis, laidesnis orui, maistingesnis ir įvairesnės sudėties. Naudojant šviežią mėšlą, reikia naudoti ir šviežias pjuvenas, nes jos ištraukia iš šviežio mėšlo azoto perteklių. Su perpuvusiomis pjuvenomis maišant perpuvusį mėšlą (arba visai be jo) papildomai azoto įterpti nereikia.

Pjuvenomis gaivinti šiltnamių žemę galima ir pavasarį, ir rudenį. Geriausia jas maišyti su kitomis dirvožemį gerinančiomis medžiagomis. Labai gerai rudenį ant šiltnamių dirvos sudėti įvairių augalinių atliekų (šiaudų, sveikų nukritusių lapų, nupjautos žolės ir kt.) sluoksnį, o anksti pavasarį uždėti sluoksnį šviežio mėšlo, pabarstyti dolomitmilčių ir šviežių pjuvenų. Tada šakėmis sumaišyti pavasarinį ir rudeninį sluoksnius, užberti sluoksnį žemių, sumaišytų su pelenais ir mineralinėmis trąšomis. Ypač naudinga viską palaistyti verdančiu vandeniu ir uždengti plėvele. Žemė labai greitai įšyla ir yra pasiruošusi auginti ankstyvą derlių.

Pjuvenų kompostavimas

Bene geriausia pjuvenas kompostuoti - maišyti su žemėmis bei nedideliu mėšlo kiekiu ir brandinti metus retkarčiais drėkinant. Vietoj mėšlo galima dėti šiek tiek karbamido. Dar geriau, jei į ruošiamą kompostą įdedama nupjautos žolės, dilgėlių ar šieno. Nuostabios trąšos gaunamos kompostuojant pjuvenas ir paukščių mėšlą. Pjuvenų kompostą galima naudoti tik tada, kai visi komponentai visiškai suyra, ir masė tampa panaši į riebias tamsias durpes. Toks kompostas turi turėti malonų žemės kvapą.

Žemės kokybei gerinti reikia naudoti ne šviežias, o perpuvusias pjuvenas. Naudojant šviežias pjuvenas, jas būtina maišyti su mineralinėmis azoto trąšomis.

Taip pat skaitykite: Viskas apie kiaušinių galiojimą

Patarimai dėl pjuvenų naudojimo

  • Rudenį storu sluoksniu labai gerai mulčiuoti žieminius česnakus bei kitas rudenį pasėtas kultūras. Pavasarį pjuvenos sugrėbiamos, kad greičiau pasirodytų daigai.
  • Pjuvenomis labai naudinga mulčiuoti avietynus. Pavasarį šaknis reikia pridengti 20 cm sluoksniu, ant viršaus pabarstyti kreidos miltelių ir palaistyti karbamido tirpalu (200 g karbamido / 10 l vandens). Rudenį pjuvenos tamsėja ir jų sluoksnis plonėja, todėl prieš žiemą reikia vėl priberti pjuvenų ir pabarstyti nitrofoskos (50 g į 1 m2). Nei perkasinėti, nei purenti dirvos nereikia. Taip prižiūrimos avietės neserga ir gali augti daugiau kaip 10 metų toje pačioje vietoje.
  • Panašiai prižiūrėti galima ir žemuoges. Pjuvenų dedama du kartus: pavasarį ir nupjovus lapus. Prieš tai dirvą aplink žemuoges labai sveika pabarstyti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis (50 g / 1 m2), sutrintais kiaušinių lukštais bei pelenais, palaistyti, o tada užberti sluoksnį sausų pjuvenų.
  • Sausomis pjuvenomis spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje galima uždengti rožes. Pavasarį pjuvenas reikia nuimti, o rožes patręšti.
  • Pjuvenomis prieš šalnas galima užberti braškes.
  • Šviežios pjuvenos traukia iš dirvos azotą, todėl jas tinka naudoti, kai reikia nuskurdinti nereikalingus augalus (pvz., ant takelių).
  • Labai šlapiuose sklypuose galima iškasti 40-50 cm gylio griovius ir į juos pridėti kalkėmis pabarstytų pjuvenų. Po 3-4 metų grioviuose susiformuoja puikus kompostas. Pavasarį pjuvenų galima priberti visose žemose ir itin šlapiose vietose - taip sklypas savotiškai melioruojamas ir pavasario darbus galima pradėti daug anksčiau.
  • Pjuvenos saugo nuo kenkėjų. Pavyzdžiui, į bulvių tarpuvagius 2-3 kartus per vasarą pribėrus pjuvenų, smarkiai sumažėja arba visiškai išnyksta kolorado vabalai bei jų lervos.

Ar galima kompostuoti raugintus produktus?

Informacijos apie raugintų produktų kompostavimą pateikta nedaug. Teoriskai, nedidelius kiekius raugintų produktų galima kompostuoti, tačiau reikėtų atsižvelgti į kelis aspektus:

  • Rūgštingumas: Rauginti produktai yra rūgštūs, todėl didelis jų kiekis gali sutrikdyti komposto pH balansą ir sulėtinti irimo procesą.
  • Druska: Raugintuose produktuose dažnai būna daug druskos, kuri gali būti kenksminga augalams.
  • Kvapas: Rauginti produktai gali skleisti nemalonų kvapą, kuris gali pritraukti kenkėjus.

Todėl, jei nusprendėte kompostuoti raugintus produktus, darykite tai saikingai ir sumaišykite juos su kitomis kompostuojamomis medžiagomis, pavyzdžiui, lapais, žole ar pjuvenomis.

Ką dar galima kompostuoti?

Kompostavimui tinka įvairios biologiškai skaidžios atliekos:

  • Vaisių ir daržovių gabaliukai, lupenos, žievės, sultys.
  • Kiaušinių lukštai.
  • Arbatos tirščiai, pakeliai.
  • Kavos tirščiai ir jų filtrai.
  • Pasenę duonos gaminiai.
  • Naudoti netinkami augalinio maisto produktai.
  • Sodo, daržo atliekos - augalų, medžių lapai, smulkios šakos, pjuvenos, nupjauta žolė, piktžolės, velėna.
  • Pasenę prieskoniai.
  • Kambariniai augalai, vazonų žemė.
  • Atvėsę medienos kuro pelenai.
  • Natūralūs pakratai (šiaudai, šienas ir kt.).
  • Popieriniai rankšluosčiai, servetėlės, suplėšytas popierius, kiaušinių dėklai.

Ko negalima kompostuoti?

Kompostavimui netinka:

  • Mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai.
  • Plastikinės arba sintetinės atliekos.
  • Sergantys augalai.
  • Šunų bei kačių fekalijos.
  • Piktžolės, turinčios subrendusias sėklas.
  • Skerdienos atliekos.
  • Virtos daržovės.
  • Sauskelnės.
  • Laikraščiai, žurnalai.

Kompostavimo būdai

Kompostuoti galima įvairiais būdais:

  • Ant žemės: Lygioje vietoje paruošiama aikštelė, kurioje kraunamos kompostuojamos medžiagos.
  • Specialiuose konteineriuose: Patogu, nes užima mažiau vietos, greičiau pakyla kompostuojamoms medžiagoms irti reikalinga temperatūra, geriau išsilaiko drėgmė ir kompostas greičiau subręsta.
  • Su sliekais (vermikompostavimas): Sliekai padeda greičiau suskaidyti organines atliekas ir pagaminti aukštos kokybės kompostą.

Kompostavimo sąlygos

Norint paruošti gerą kompostą, būtina palaikyti bent 50° C temperatūrą, kad sunyktų piktžolių sėklos. Taip pat būtina, kad į komposto krūvą patektų daugiau deguonies, todėl reikia dažniau ją maišyti, kraunant per daug nespausti.

Patarimai kompostavimui

  • Geriausia pradėti kompostuoti pavasarį arba vasaros pabaigoje - rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais.
  • Medžio šakos, pjuvenos ir žievė pūva lėtai, bet ir jas galima kompostuoti.
  • Stambias šakas reikia sukapoti arba susmulkinti smulkintuvu.
  • Šviežias, drėgnas ir sausas atliekas geriausia sluoksniuoti.
  • Kompostą būtina dažnai perkasinėti, judinti, kad patektų deguonies.
  • Jeigu turite vietos, statykite ne vieną, bet dvi arba tris kompostines.

Problemos ir jų sprendimai

  • Problema: Į komposto dėžę kraunama nupjautos vejos žolė po metų virto slidžia ir dvokia mase.
    • Sprendimas: Taip atsitiko todėl, kad atliekos nebuvo sluoksniuojamos. Vien žolės nepakanka. Susidariusią masę galima įterpti į dirvą.
  • Problema: Komposto krūva nesusmenga, atrodo lygiai taip pat kaip prieš pusmetį.
    • Sprendimas: Spėjama, kad kompostas neįkaito iki tokio laipsnio, kad prasidėtų puvimo procesas. Reikia patikrinti, ar ne per dideli vėjai pučia iš šonų. Jei įtarimai pasitvirtins, apkalkite juos fanera, kad sumažėtų ventiliacija. Užmeskite medžiagų, kuriose yra azoto: nupjautos žolės, dilgėlių. Jos padės sėkmingiau darbuotis bakterijoms. Užberkite žemių, pagelbėtų ir mėšlas. Įsitikinkite, kad komposto krūva tikrai apdengta.
  • Problema: Komposto krūva skleidžia stiprų, nemalonų kvapą.
    • Sprendimas: Bręstantis kompostas turi specifinį kvapą, bet stipriai dvokti neturėtų. Jei taip yra, jis per drėgnas ir suslėgtas, vyksta rūgimo procesas. Perkratykite kompostą šakėmis, užmeskite kalkių, įterpkite sausų lapų. Įsitikinkite, kad dangtis nepraleidžia lietaus vandens.
  • Problema: Kompostas vilioja įvairius gyvius: šliužus, peles, varles, museles.
    • Sprendimas: Pastebėtus šliužus reikia surinkti. Varlės jokios žalos nepadarys. Nuo atliekomis smaguriauti apsilankančių pelių kompostą apsaugoti sunkiau. Gal padėtų raina katytė?.. Nemeskite į kompostą pieno produktų, riebalų, gyvulinės kilmės atliekų - sumažės musių. Nepamirškite ir dangčio. Jeigu komposto krūvoje knibžda sliekų, paplokite delnais. Tai ženklas, kad kompostas bus labai kokybiškas!
  • Problema: Ant komposto krūvos dygsta piktžolės.
    • Sprendimas: Nemeskite nužydėjusių ir sėklas brandinančių piktžolių. Jas išraukite jaunas. Uždenkite kompostą dangčiu, kad vėjas neprineštų piktžolių sėklų.

Kompostavimo privalumai

  • Yra kur mesti augalinio maisto atliekas.
  • Nereikia sukti galvos, kur dėti nušienautą vejos žolę, nugenėtas šakas, išrautas piktžoles ir sugrėbtus lapus.
  • Pagerėja smėlingos dirvos struktūra. Ji geriau pasisavina drėgmę, sulaiko naudingas maisto medžiagas.
  • Pagerėja molingos dirvos laidumas vandeniui, drenavimas.
  • Pagerėjus dirvos struktūrai, ją lengviau įdirbti.
  • Kompostu praturtinta dirva derlingesnė.
  • Kompostinė žemė tinka mulčiuoti.
  • Kompostas - nepamainoma daigams ruošiamo žemės mišinio sudedamoji dalis.
  • Kompostas - tinkamas priedas žemės mišiniams, į kuriuos ketinama sodinti kambarinius ir balkoninius augalus.
  • Užauga sveikesni, ligoms atsparesni augalai.

Atliekų rūšiavimas Lietuvoje

Lietuvoje atliekas rūšiuoja tik kas dešimtas gyventojas, tad nenuostabu, jog mūsų šalis nuolat užima paskutines vietas Europos atliekų rūšiavimo žemėlapyje. „Vakarų Europoje atliekų rūšiavimas jau yra tapęs įpročių. Mūsų šalyje teisingas atliekų išmetimas pradėtas akcentuoti tik įstojus į ES, todėl lietuviai dar tik pradeda įsisąmoninti atliekų, ypač, pavojingų, rūšiavimo būtinybę gamtai ir mums patiems", - sako senų, energiją taupančių lempučių tvarkymu besirūpinančios VšĮ „Ekošviesa" vadovas Tadas Ruželė. Jis atkreipia dėmesį, jog sąvartyne, kartu su visomis atliekomis išmestam popieriui suirti reikia maždaug 2 metų, metalui - 90-500 m., plastikui - 200-500 m., stiklui - 900 metų. Kartu su šiomis atliekomis į gamtą pakliūna ir pavojingos medžiagos.

Kaip rūšiuoti atliekas?

  • Dienos šviesos, energiją taupančias lempas bei aukšto ir žemo slėgio natrio lempas reikia atiduoti į specialius jų surinkimo punktus.
  • Smulkią, vidutinę bei stambią elektros ir buities techniką (visa buityje naudojama technika, įskaitant telefonus, televizorius, šaldytuvus, kompiuterius bei jų priedus ir t. t.) galima nemokamai atiduoti į atliekų priėmimo aikšteles arba palikti specialiuose konteineriuose prekybos centruose. Atsikratyti stambia buities technika galima ir išsikvietus specialistus, kurie surenka nereikalingą įrangą.
  • Buityje susidarančias maisto atliekas galima kompostuoti - tokį natūralų kompostą vėliau galima panaudoti tręšiant daržus ir auginant ekologiškus produktus. Kompostuoti rekomenduojama ant žemės paruoštoje vietoje arba specialiuose konteineriuose.
  • Išeikvotus nešiojamus elementus, akumuliatorius, galvaninius elementus galima atiduoti beveik visuose prekybos centruose, didesnėse technikos parduotuvėse, degalinėse, mokyklose, pašto skyriuose.
  • Statybos ir griovimo atliekas, įvairias statybines medžiagas, kuriose dažnai pasitaiko asbesto, galima pristatyti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.

tags: #ar #galima #kompostuoti #raugintus #produktus

Populiarūs įrašai: